Ministras: klimato susitarimas Lietuvai didelių problemų nekels
Ap­lin­kos mi­nis­tras Kęs­tu­tis Tre­čio­kas sa­ko, kad Lie­tu­vai ne­kils di­de­lių prob­le­mų įgy­ven­din­ti Par­yžiu­je pri­im­tą su­si­ta­ri­mą dėl kli­ma­to kai­tos ma­ži­ni­mo.

„Lie­tu­vai ši­tas su­si­ta­ri­mas yra ti­krai ge­ras, nors mes kaip Eu­ro­pos Są­jun­gos da­lis vyk­dė­me ir vyk­dy­si­me bend­rą po­li­ti­ką čia. Tų tiks­lų pra­sme, mes ti­krai juos ga­li­me pa­siek­ti ne­sun­kiai, nes anks­čiau Lie­tu­va tu­rė­jo dau­giau ter­šian­čios pra­mo­nės, nei da­bar“, – BNS pir­ma­die­nį sa­kė mi­nis­tras.

Jo tei­gi­mu, įgy­ven­di­nant su­si­ta­ri­mą bus svar­bus įsi­bė­gė­jan­tis dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jos pro­jek­tas, vė­jo, sau­lės ener­ge­ti­kos vys­ty­ma­sis.

Ta­čiau K.Tre­čio­kas at­krei­pė dė­me­sį, jog JT su­si­ta­ri­mas nė­ra tei­siš­kai įpa­rei­go­jan­tis, o Lie­tu­vo­je jis bus įgy­ven­di­na­mas au­gant eko­no­mi­kai.

Jo tei­gi­mu, ener­ge­ti­kos sek­to­rius kar­tu su trans­por­tu ir že­mės ūkiu iš­lie­ka pa­grin­di­niais tar­šos šal­ti­niais Lie­tu­vo­je.

„Šiems sek­to­riams tai bus iš­šū­kis, ta­čiau yra pa­kan­ka­mai nau­jų tech­no­lo­gi­jų ir jos ne to­kios bran­gios, kaip anks­čiau, ir vi­si sek­to­riai tu­ri ga­li­my­bių“, – sa­kė ap­lin­kos mi­nis­tras.

Jis tei­gė, kad Par­yžiaus kli­ma­to su­si­ta­ri­mas ne­prieš­ta­rau­ja stra­te­gi­niems vals­ty­bės žings­niams ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės link.

„Tai ti­krai ne­su­si­ję, (...) ta­čiau, be abe­jo, teks in­ves­tuo­ti. Pats ku­ras ar šal­ti­nis nė­ra tar­ša, tar­ša yra tai, ką iš­me­ta­me. Ga­li­me su­de­gin­ti ir naf­tą, ir net ang­lį taip, kad gam­tos ne­už­terš­tu­me, bet čia rei­kia in­ves­tuo­ti į tech­no­lo­gi­jas, į va­ly­mus“, – sa­kė K.Tre­čio­kas.

„Tai kai­nuo­ja, bet tai nė­ra ne­pa­sie­kia­ma ar ne­su­de­ri­na­ma“, – pri­dū­rė jis.

Kal­bė­da­mas apie trans­por­to sek­to­rių, mi­nis­tras tei­gė, kad Lie­tu­vo­je su­de­gi­na­ma pa­ly­gin­ti ne­ma­žai dy­ze­li­no, ku­ris iš­me­ta daug kie­tų­jų da­le­lių. Jis ti­kė­jo­si, kad po „Volks­wa­gen“ skan­da­lo au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jai „in­ves­tuos ir tas trans­por­to prie­mo­nes pa­da­rys ma­žiau tar­šias“.

Tuo me­tu Lie­tu­vos mies­tuo­se rei­kės iš­spręs­ti vie­šo­jo trans­por­to prob­le­mą, sa­kė K.Tre­čio­kas.

„Tik va­ži­nė­jant vie­šuo­ju trans­por­tu ga­li­me su­ma­žin­ti tar­šą. Tai čia sa­vi­val­dy­bės tu­rės pa­suk­ti gal­vą ir pa­pur­ty­ti pi­ni­gi­nes“, – tvir­ti­no jis.

Mi­nis­tras tei­gė, kad Lie­tu­vos žem­dir­bių „ne­rei­kė­tų spaus­ti į kam­pą“, kol ša­ly­je že­mės ūkis nė­ra la­bai in­ten­sy­vus.

„Bet tas prie­mo­nes su at­lie­kų tvar­ky­mų, su ener­ge­ti­kos šal­ti­niais mes dieg­si­me ne­žiū­rint ar tai že­mės ūkis, ar kaž­kas ki­to“, – sa­kė K.Tre­čio­kas.

Po be­veik dvie­jų sa­vai­čių de­ry­bų Par­yžiu­je 195 ša­lių de­le­ga­tai šeš­ta­die­nį pa­tvir­ti­no su­si­ta­ri­mą, tu­rin­tį pa­dė­ti su­lė­tin­ti pa­sau­lio kli­ma­to at­ši­li­mą.

Šis žings­nis va­di­na­mas pir­muo­ju iš tie­sų glo­ba­liu su­si­ta­ri­mu šio­je sri­ty­je – su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mas tu­rė­tų pra­si­dė­ti nuo 2020 me­tų. Ša­lys už­sib­rė­žė tiks­lą, jog glo­ba­li tem­pe­ra­tū­ra kil­tų „ge­ro­kai ma­žiau, nei 2 laips­niais“ bei nu­ma­tė „dė­ti pa­stan­gas“, kad šil­tė­ji­mas ne­vir­šy­tų 1,5 laips­nio. JT kli­ma­to kai­tos moks­li­nin­kų gru­pė tei­gia, kad sie­kiant šių tiks­lų, šilt­na­mio du­jų iš­me­ti­mas iki am­žiaus vi­du­rio tu­rė­tų bū­ti su­ma­žin­tas 40–70 pro­cen­tų.

Su­si­ta­ri­me taip pat nu­ma­ty­ta pa­gal­ba be­si­vys­tan­čioms ša­lims – ke­ti­na­ma kur­ti spe­cia­lų fon­dą.

Pa­sau­lio ly­de­rių ir moks­li­nin­kų tei­gi­mu, JT su­tar­tis yra gy­vy­biš­kai svar­bi, sie­kiant su­val­dy­ti tem­pe­ra­tū­ros di­dė­ji­mą ir iš­veng­ti pra­gaiš­tin­giau­sių kli­ma­to po­ky­čių pa­da­ri­nių. Moks­li­nin­kai pers­pė­ja, kad sku­biai ne­siė­mus veiks­mų ša­lis nio­kos vis di­des­nės saus­ros, pot­vy­niai ir aud­ros, o dėl ky­lan­čio jū­ros ly­gio bus už­lie­tos že­mos sa­los ir pa­jū­rio te­ri­to­ri­jos, ku­rio­se gy­ve­na šim­tai mi­li­jo­nų žmo­nių.

Pa­grin­di­nė prie­mo­nė ko­vo­je su pa­sau­li­nio kli­ma­to šil­tė­ji­mu – smar­kiai su­ma­žin­ti ar­ba vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti ak­mens ang­lių, naf­tos ir du­jų nau­do­ji­mo ener­ge­ti­ko­je, nors šis pro­ce­sas ska­ti­no eko­no­mi­kos kles­tė­ji­mą nuo pra­mo­nės re­vo­liu­ci­jos XVIII am­žiu­je.