Ministras inicijuoja Migracijos departamento pertvarką
Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tras Ei­mu­tis Mi­siū­nas pir­ma­die­nį pra­ne­šė ini­ci­juo­jan­tis Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to pert­var­ką. Pa­sta­ruo­ju me­tu šis de­par­ta­men­tas su­lau­kė kri­ti­kos dėl ke­lių spren­di­mų.

„Rytoj mes pristatysime ministerijos numatytą departamento pertvarką, yra svarstomi keli alternatyvūs keliai. Dabartinė situacija reikalauja vertinimo ir sprendimų“, – BNS sakė ministras.

Reformos Vidaus reikalų ministerija imasi reaguodama į Migracijos departamento ir jos vadovės laikyseną žiniasklaidai paskelbus, kad Lietuvoje leidimą gyventi 11 metų turėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu siejamo banko SMP tarybos patarėjas Antonas Treušnikovas.

Šis leidimas jam panaikintas penktadienį, praėjus savaitei, kai apie A.Treušnikovo gyvenimą Lietuvoje pranešė internetinė „Laisvės TV“.

„Nėra norma“

SMP bankas, kaip ir patys Rusijos milijardieriai Arkadijus ir Borisas Rotenbergai, yra Europos Sąjungos sankcijas patiriančiųjų sąraše. Rotenbergų įmonė stato tiltą į okupuotą Krymą.

„Vien faktas, iš teisinės pusės žiūrint, kad jis kažką pažįsta ar yra kažkieno atstovas, tai dar nėra pakankamas pagrindas sakyti, kad tai yra blogai. Neužtenka vien ryšių, reikia žiūrėti, o kuo tai yra blogai, kam tai yra blogai ir kiek tai yra blogai“, – ankstesnį departamento sprendimą suteikti banko tarybos patarėjui leidimą gyventi šalyje gynė dabartinė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Ji sakė, kad jai teko girdėti, jog minėtam bankui Europos Sąjunga yra pritaikiusi sankcijas, tačiau ji pabrėžė, kad „vienas dalykas yra bankas, kitas dalykas yra privatus asmuo“.

Pasak vidaus reikalų ministro, sprendimų peržiūros tik apie tai pranešus žiniasklaidai „nėra norma“.

„Tai turi būti išimtis ir labai reta išimtis“, – teigė E.Misiūnas.

Jis dar praėjusią savaitę pavedė ministerijos pareigūnams išsiaiškinti aplinkybes dėl galimo Migracijos departamento informacijos nutekinimo trečiosioms šalims. Naujienų portalas delfi.lt pranešė, kad Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjams buvo išsiųsta riboto naudojimo informacija, kodėl jiems draudžiama atvykti į Lietuvą dalyvauti tarptautiniame kongrese.

Anot portalo, problemų sukėlė tai, kad medžiagoje atskleista Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo pozicija neįsileisti teisėjų dėl Krymo aneksijos įteisinimo. Remdamasi ja Maskva ėmė daryti spaudimą Lietuvai išbraukti teisėjus iš „juodojo“ sąrašo ir uždraudė D.Žalimui atvykti į Rusiją.

E.Misiūnas teigė, kad Migracijos departamento pareigūnų veiksmai bus įvertinti tarnybinio patikrinimo metu.

„Dabar mes turime visą informaciją, pasižiūrėsime, išklausysime pačios direktorės poziciją ir spręsime, ką toliau daryti“, – sakė ministras.

Jis spėjo, kad abejotinus migracijos pareigūnų sprendimus gali lemti pernelyg didelis darbo krūvis.

„Galbūt žmonės iš to nuovargio, iš to krūvio, galbūt tai lemia tas klaidas. Tai yra žmogiškasis faktorius“, – teigė E.Misiūnas.

Migracijos departamentas ministerijos kritikos šių metų vasarą sulaukė ir dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio Lietuvoje rusų žurnalistui Jevgenijui Titovui.

Nespėja su vizomis

Institucija pastaruoju metu taip pat nesusitvarko su vizų prašytojų srautu.

Departamentas neribotam laikui pratęsė nuo praėjusios savaitės galiojantį sprendimą nebepriimti užsieniečių prašymų dėl nacionalinių vizų išdavimo. Anot jo, taip nuspręsta „dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo ir siekiant pagreitinti prašymų dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo (...) nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą“.

Toliau prašyti vizų galės užsieniečiai, kurie tai daro kartu pateikdami prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Prašymus dėl vizų išdavimo visi užsieniečiai galės pateikti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos policijos migracijos valdybose ar skyriuose.

Pareigūnai sprendimą dėl vizos išdavimo turi priimti per 15 dienų, tačiau esant didelėms apkrovoms Migracijos departamentas šiuo metu išduoda vizas tik dėl rugpjūčio antroje pusėje paduotų prašymų.

Šiemet Lietuvoje gaunama maždaug 15 prašymų per darbo dieną vizoms išduoti. Nuo 2015-ųjų šis skaičius beveik padvigubėjo. Prašymų skaičiaus augimą ekspertai sieja su Lietuvoje išaugusia darbo imigracija, daugiausiai darbuotojų į šalį atvyksta iš Ukrainos.

Migracijos departamento vadovė teigia jau seniai prašanti Vidaus reikalų ministerijos papildomų asignavimų naujiems darbuotojams priimti, tačiau jų negaunanti.