Ministrai patampė premjerą už skverno
Prem­je­ro Sau­liaus Skver­ne­lio iš Vy­riau­sy­bės gu­ja­mi mi­nis­trai pra­bi­lo apie dar­bo už­ku­li­sius: mi­nis­tro pir­mi­nin­ko bū­dą, jo ir ar­ti­miau­sios ko­man­dos vei­ki­mo me­to­dus. At­mos­fe­ra Vy­riau­sy­bė­je kais­ta ne tik iš vi­daus, bet ir iš iš­orės – mo­ky­to­jai to­liau tę­sia strei­ką ir pa­si­duo­ti spau­di­mui ne­ke­ti­na.

Nors S. Skvernelis bandė vaizduoti, kad rokiruotės Vyriausybėje atstatydinant tris ministrus: švietimo ir mokslo – Jurgitą Petrauskienę, kultūros – Lianą Ruokytę-Jonsson bei aplinkos – Kęstutį Navicką, vykdomos siekiant proveržio reformoms, tiesa gali būti visai kitokia.

Nors Saulius Skvernelis bandė vaizduoti, kad rokiruotės Vyriausybėje atstatydinant tris ministrus vykdomos siekiant proveržio reformoms, tiesa gali būti visai kitokia.

Premjeras ir jo iniciatyva atleidžiami ministrai vakar buvo pakviesti pas prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tiesa, J. Petrauskienei, dėl kurios atstatydinimo šalies vadovei abejonių nekilo, tokia galimybė nebuvo suteikta. Po pokalbio su prezidente lauk vejami Vyriausybės nariai nepūtė miglos į akis ir apie darbą su S. Skverneliu atsiliepė ne pačiais gražiausiais žodžiais. Teigiamų vertinimų valdžios veiksmams vis dar neranda ir streikuojantys pedagogai.

Kitokia nuomonė nepatinka

Prezidentūroje apsilankęs K. Navickas paprašė D. Grybauskaitės jį atleisti. „Tikrai nematau galimybės dirbti komandoje su dabartiniu premjeru, kuris visada stato ministrus į priešakines pozicijas“, – pareiškė jis.

Aplinkos ministras aiškino, kad S. Skvernelis prisidengia ministrais. Be to, jis tikino niekada neturėjęs jį į postą delegavusios Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos ar premjero politinės paramos savarankiškiems sprendimams. „Viskas gerai, kol vykdai valinius sprendimus, bet kai turi savo nuomonę, tai nepatinka“, – kalbėjo jis.

Kartu K. Navickas pasakojo, kad nors apie ministrų atleidimą S. Skvernelis pranešė pirmadienį, antradienį iš premjero sekretoriato jis sulaukė pasiūlymo išeiti savo noru. „Aš nesutikau, nes mano atleidimas bet kokiu atveju yra destrukcinis veiksmas, jis tikrai neprisideda prie darnios valstybės veiklos ir aš nenoriu čia bendradarbiauti“, – tvirtino aplinkos ministras.

Neleistų savigarba

L. Ruokytė-Jonsson teigė įteikusi atsistatydinimo pareiškimą S. Skverneliui. Tačiau prezidentės paprašė laiko užbaigti dešimtmečio kultūros strategiją. S. Skvernelis į tai sureagavo griežtai – pareiškė, jog nemato jokios prasmės, kad ministrė dirbtų ilgiau nei iki penktadienio. „Savo noru premjerui pateikiau atsistatydinimo prašymą, tai yra labai aiškus apsisprendimas. Su tokiu premjeru tikrai nenoriu dirbti toliau, nėra prasmės ir mano savigarba neleistų“, – sakė ji.

Apie darbą Vyriausybėje ir premjero elgesį L. Ruokytė-Jonsson kalbėjo panašiai kaip ir K. Navickas. Pavyzdžiui, ji tikino sulaukusi didelio spaudimo iš S. Skvernelio ir jo komandos dėl su žiniasklaida susijusių klausimų. Ji svarstė, kad tai virto įtampa, greičiausiai ir padiktavusia jos atleidimą. „Premjero ir jo kanceliarijos, jo aplinkos spaudimas visada daugeliu atveju buvo didelis, ypač – kai tai buvo susiję su žiniasklaidos klausimais. Mūsų nuomonės išsiskyrė: premjeras norėjo viską daryti nepasitarus su visuomene, o ministerija norėjo atlikti savo darbą pagal visas taisykles ir suderinti kiekvieną savo sprendimą“, – pasakojo kultūros ministrė.

Džiaugiasi darbu

Po tokių atleidžiamų kolegų pareiškimų Vyriausybėje dirbti liekantys ministrai suskubo girti darbą su S. Skverneliu. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tikino, kad premjeras yra išklausantis, o jei kam nors nepritaria – gerai argumentuoja kodėl. „Tikrai niekada nebuvo pereita prie asmeniškumų. Aš dirbu, galiu dirbti ir tikrai noriu dirbti“, – dėstė jis.

Tai, kad su S. Skverneliu dirba kaip komanda, aiškino ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Jeigu ne premjero ir visos Vyriausybės palaikymas, nė vieno iš tų sektorių (nei farmacijos, nei visuomenės sveikatos) permainų nebūtų buvę“, – įsitikinęs jis.

S. Skvernelis aiškino, kad jei ministrai matė kokių nors problemų, turėjo apie jas kalbėti anksčiau, o ne dabar. „Visi ministrai, kurie dirba, yra pilietiški ir drąsūs, tad jei kokių nors problemų matė, jie turėjo galimybę dvejus metus apie jas kalbėti, o ne daryti tai šiandien“, – sakė premjeras.

Konjunktūrinės kalbos

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros vedėjas docentas Andžejus Pukšto atsargiai vertino S. Skvernelio atstatydinamų ministrų pareiškimus. Jis mano, kad tiek L. Ruokytė-Jonsson, tiek K. Navickas jaučia nuoskaudą. Akivaizdu, kad atleidimas iš pareigų jiems buvo staigmena „Tai – labai konjunktūrinės kalbos ir gal nevertėtų jų rimtai vertinti. O kur ministrai buvo praėjusį penktadienį, praėjusį ketvirtadienį? Jei jie matė tokius dalykus, reikėjo apie tai kalbėti anksčiau arba pasitraukti iš postų. Kita vertus, gal jie dabar ir atskleis kokių nors dalykų, apie kuriuos anksčiau nekalbėjo“, – svarstė politologas.

Kalbėdamas apie susidariusią padėtį, A. Pukšto priminė, kad šios Vyriausybės sudarymo principas buvo labai keistas, dirbti į ją kviečiant tik specialistus, kai ne visi supranta, jog ministro postas yra politinis. „Jeigu mato, kad darbai nevyksta, yra nesutarimų Vyriausybėje, premjeras turi teisę atleisti ministrą“, – kalbėjo jis.

Atstatydinami ministrai aiškina neturėję juos delegavusių „valstiečių“ paramos, bet tai neskatina S. Skvernelio naujų kandidatų ieškoti tarp valdančiųjų politikų. Tiek premjeras, tiek LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis kalba, kad į atsilaisvinusias ministrų vietas bus dairomasi profesionalų.

A. Pukšto teigimu, sunku prognozuoti, kaip toliau bus plėtojama ir sprendžiama dabartinė politinė situacija. Tačiau, pasak politologo, daug priklausys nuo prezidentės įsikišimo, kiek ji liks ištikima savo stiliui skiriant ministrus. „Manyčiau, kad D. Grybauskaitė į kandidatus nežiūrės pro pirštus ir bandys atrinkti deramus ministrus. Jos vaidmuo čia nėra antraeilis. Ko gero, ministrų paieškos nebus lengvos, bet, reikia manyti, kad bus surasti žmonės. Ir nors tai gali užtrukti, atsižvelgdamas į mokytojų streiką ir situaciją švietimo sistemoje, manyčiau, iniciatyvą šioje srityje turėtų perimti pats S. Skvernelis. Jis neturi laukti, kol bus surastas naujas švietimo ir mokslo ministras, suformuota jo viceministrų ir patarėjų komanda. Čia reikia veikti gerokai greičiau ir kai kuriuos sprendimus priimti premjero lygmeniu“, – padėtį vertino VDU docentas.

Įsikišo prezidentūra

Šiandien nuo pat ryto švietimo profsąjungų atstovai, ekspertai, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša aptarti iškilusių švietimo sistemos problemų pakviesti į prezidentūrą. Tikimasi, kad pagaliau bus rastas racionalus sprendimas, kaip užbaigti ketvirtą savaitę trunkantį mokytojų streiką. Kaip žinoma, protestą inicijavusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, vadovaujama Andriaus Navicko, daugiausia kritikos išsakė dėl etatinės pedagogų darbo apmokėjimo tvarkos įvedimo bei per mažų atlyginimų.

Streikuojantys mokytojai vakar pranešė streiką tęsiantys ir toliau. Jie taip pat neketina trauktis iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) patalpų, kuriose grupė pedagogų įsikūrė prieš savaitę. Mokytojai vakar laišku kreipėsi į prezidentę ir atkreipė dėmesį, kad susidariusi situacija peržengė vienos profesijos ir jai atstovaujančios institucijos konflikto ribas, o „grasinimas fiziniu susidorojimu rodo, jog krizė gilėja“. Tokią streikuotojų reakciją sukėlė ŠMM įspėjimas, kad į ministerijos patalpas nebus įleidžiami leidimų arba suderintų susitikimų neturintys mokytojai. Tiesa, ŠMM patikino, kad jėga mokytojai iš pastato nebus varomi. Policija priminė, kad pedagogai galimai pažeidžia Susirinkimų įstatymą, tačiau imtis veiksmų pareigūnai galėtų tik gavę ministerijos pareiškimą.

Ministerijoje įsikūrę pedagogai teigia toliau besitikintys derybų su Vyriausybe dėl jų reikalavimų. Pareigas paliekanti švietimo ir mokslo ministrė praėjusią savaitę su profsąjungomis diskutavo apie būdus, kaip taisyti etatinio apmokėjimo modelį, tačiau dauguma A. Navicko profsąjungos reikalavimų liko neaptarti susikirtus pozicijoms. Vyriausybė yra suskaičiavusi, kad mokytojų pateiktiems reikalavimams patenkinti reikėtų 300 mln. eurų, protestuotojų akimis, šis skaičius gerokai išpūstas.

Padaryta daug klaidų

Vilniaus politikos analizės instituto direktorės, švietimo ekspertės Virginijos Būdienės požiūriu, prezidentės sprendimas pasikviesti pokalbio suinteresuotas grupes – geras žingsnis, patvirtinantis, kad mokytojų streikas tapo jau labai didele problema. „Manyčiau, nuo pat pradžių buvo aišku, kad reikia rimtų, o ne imitacinių derybų. ŠMM, dar labiau Vyriausybė turėjo derėtis su streikuojančiais mokytojais, neleisti įsiplieksti dideliam gaisrui“, – „Lietuvos žinioms“ sakė V. Būdienė.

Pasak jos, nesuvaldyta situacija gali grėsti didele valstybės krize. Ekspertės akimis, ŠMM ir Vyriausybė padarė daug politinių klaidų. Tarp jų – per skubus 2019-ųjų biudžeto patvirtinimas pirmadienį Vyriausybėje, skubus ministrų atstatydinimas tarsi demonstruojant, kad streikuotojams nebeliko su kuo derėtis. „Derėtis vis vien teks, nes vis dagiau visuomenės palaiko pedagogus, daugėja prie streiko prisidėti ketinančių profsąjungų“, – sakė V. Būdienė. Ji mano, kad Vyriausybės nuolat minima 300 mln. eurų suma, esą reikalinga mokytojų reikalavimams patenkinti, yra neadekvati – „politikai užsiima tam tikromis manipuliacijomis, ir tai yra negražu“.

„Jei bent iš dalies nebus patenkinti pedagogų reikalavimai, nemanau, kad viskas taip paprastai baigsis“, – teigė mananti V. Būdienė. Jei kitų metų biudžete papildomai nebus numatyta lėšų švietimui, anot jos, „bus labai blogas ženklas“. „Abiem pusėms būtina derėtis. Dabar jau reikia nestandartinių sprendimų“, – sakė ekspertė. Tačiau skubėjimas kuo greičiau priimti 2019-ųjų biudžetą, jos nuomone, „rodo nenorą, o gal ir Vyriausybės neįgalumą valdyti švietimo sritį“.

Burs derybų grupę

Imtis aktyvesnių veiksmų dėl ateities mokytojų streikas paskatino Vyriausybės vadovą. Vakar jis pranešė davęs nurodymą sukurti derybų grupę dėl viešojo sektoriaus finansavimo iki 2025 metų. „Esu ir jaučiuosi atsakingas už tai, kas vyksta valstybėje. Todėl šiandien raginu visas konfrontuojančias šalis sudėti ginklus, atsisakyti asmeniškumų, užbraukti brūkšnį ir imtis konstruktyvių bei konkrečių darbų“, – paragino jis. Pateikti pasiūlymus ši grupė turėtų iki kovo 10 dienos, kad juos būtų galima priimti Seimo pavasario sesijos pradžioje. S. Skvernelis taip pat kreipėsi ir į mokytojus. „Žinau, kad visi pavargote. Ne tik nuo streiko, bet ir nuo ilgus dešimtmečius dalytų, bet neįgyvendintų pažadų“, – teigė premjeras. Jis patikino, kad nedalija pažadų, kurių negali ar neketina tesėti.

50 Seimo narių, daugiausia iš opozicinių frakcijų, vakar pateikė pasiūlymą privalomai į šiandienos plenarinio posėdžio darbotvarkę įrašyti rezoliuciją, kurioje reikalaujama stabdyti valstybės biudžeto projekto svarstymą, kol Vyriausybė nepateiks artimiausiems metams projektuojamų viešojo sektoriaus atlyginimų tendencijų. Taip pat reikalaujama, kad būtų skelbiamas 2019 metais numatytų įgyvendinti mokesčių reformų moratoriumas. Tvirtinti kitų metų biudžetą Seimas ketina kitą antradienį, gruodžio 11 dieną.

Dar vieno smūgio vakar sulaukė postą paliekanti J. Petrauskienė. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konstatavo, kad nedeklaravusi sandorio su banku ir nenusišalinusi nuo sprendimų ministerijoje bei pavaldžiose įstaigose, kai viešuosius pirkimus laimėdavo jos sutuoktinis Evaldas Petrauskas, ji pažeidė įstatymą.