Ministrai noriai fotografuojasi su apviltais neįgaliaisiais
Šie­met Jau­ni­mo ga­ran­ti­jų ren­gia­muo­se ap­do­va­no­ji­muo­se 29-erių me­tų šiau­lie­tis ne­re­gys Ra­mū­nas Men­de­lis iš­rink­tas veik­liau­siu sa­va­no­riu. Teik­da­ma jam ap­do­va­no­ji­mą so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­trė pla­čiai šyp­so­jo­si prieš fo­toa­pa­ra­tų ka­me­ras. O vai­ki­nas pa­pa­sa­ko­jo, kad jo sva­jo­nė su­žlug­dy­ta: vals­ty­bė jam ne­lei­džia ženg­ti į ki­tą ga­ran­ti­jų ini­cia­ty­vos eta­pą ir per dar­bo bir­žą įgy­ti pro­fe­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą – mat jis ne­įga­lus.

Lie­tu­vos dar­bo bir­žos įgy­ven­di­na­ma Jau­ni­mo ga­ran­ti­jų ini­ca­ty­va (JGI) sie­kia­ma už­ti­krin­ti, kad vi­siems jau­niems as­me­nims per ke­tu­ris mė­ne­sius nuo for­ma­lio­jo mo­ky­mo už­bai­gi­mo ar ta­pi­mo be­dar­biais bū­tų pa­tei­kia­mas ko­ky­biš­ko dar­bo pa­siū­ly­mas, pa­siū­ly­mas tęs­ti stu­di­jas, at­lik­ti sta­žuo­tę ar pra­kti­ką. JGI įgy­ven­di­ni­mą Lie­tu­vo­je koor­di­nuo­ja So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja.

Jau­ni­mo ga­ran­ti­jas su­da­ro trys ini­cia­ty­vos, skir­tos 15–29 me­tų dar­bo ne­tu­rin­tiems ir ne­si­mo­kan­tiems jau­nuo­liams. Po pir­mo ini­cia­ty­vos „A­trask sa­ve“, ki­ta­me eta­pe „Nau­jas star­tas“ Lie­tu­vos dar­bo bir­ža su­tei­kia da­ly­viams ga­li­my­bę da­ly­vau­ti pro­fe­si­niuo­se mo­ky­muo­se ir įgy­ti pro­fe­si­ją. Jau­nuo­liai taip pat ga­li da­ly­vau­ti „Jau­ni­mo sa­va­no­riš­kos tar­ny­bos“ ini­cia­ty­vo­je, ku­rios me­tu sa­va­no­riau­ja pa­si­rink­to­je or­ga­ni­za­ci­jo­je.

De­ja, dėl Lie­tu­vos įsta­ty­mų „per­si­kir­ti­mo“, 400 va­lan­dų sa­va­no­rys­tei pa­sky­ru­siam ir re­gė­ji­mo ne­ga­lią tu­rin­čiam R. Men­de­liui du­rys į pro­fe­si­nius mo­ky­mus už­trenk­tos – vai­ki­nas ap­vil­tas.

Ap­do­va­no­tas ir at­stum­tas, nes ne­įga­lus

„Po pro­jek­to da­lies „A­trask sa­ve“ Ra­mū­nas tu­rė­jo pa­tek­ti į ki­tą pro­jek­to da­lį ir da­ly­vau­ti pro­fe­si­niuo­se mo­ky­muo­se, jis da­ly­va­vo ir sa­va­no­rys­tės ini­cia­ty­vo­je. Jau bu­vo iš­si­rin­kęs vers­lo or­ga­ni­za­to­riaus kur­sus. Mes su­sit­var­kė­me vi­sus do­ku­men­tus, pa­ly­dė­jau jį į dar­bo bir­žą, bet ten ne­ga­lė­jo Ra­mū­nui su­teik­ti be­dar­bio sta­tu­so vien tik dėl to, kad jo ne­įga­lio­jo pa­žy­mė­ji­me par­ašy­ta „ne­dar­bin­gas“. Tad at­si­sa­kius jį re­gis­truo­ti be­dar­biu, jis ne­ga­li ir įgy­ti pro­fe­si­nio mo­ky­mo, – šven­ti­nia­me ren­gi­ny­je, po veik­liau­siu sa­va­no­riu pri­pa­žin­to Ra­mū­no ap­do­va­no­ji­mo ir bend­ros fo­to su mi­nis­tre „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­pa­sa­ko­jo Ra­mū­no veik­los koor­di­na­to­rė Jau­ni­mo ga­ran­ti­jų pro­jek­te Gied­rė Pa­liu­lie­nė.

Pa­sak jos, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­me be­dar­bio sta­tu­sas apib­rė­žia­mas taip: be­dar­bis – ne­dir­ban­tis dar­bin­go am­žiaus dar­bin­gas as­muo, ne­si­mo­kan­tis pa­gal die­ni­nę mo­ky­mo for­mą, įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka įsi­re­gis­tra­vęs te­ri­to­ri­nė­je dar­bo bir­žo­je kaip ieš­kan­tis dar­bo ir pa­si­ren­gęs da­ly­vau­ti ak­ty­vios dar­bo rin­kos po­li­ti­kos prie­mo­nė­se.

Tuo me­tu Ak­ty­vios dar­bo rin­kos po­li­ti­kos prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mo są­ly­gų ir tvar­kos ap­ra­šo an­tra­me sky­riu­je „Be­dar­bių ir įspė­tų apie at­lei­di­mą iš dar­bo dar­bin­go am­žiaus dar­buo­to­jų pro­fe­si­nis mo­ky­mas“ nu­sta­ty­ta, kad pro­fe­si­niuo­se mo­ky­muo­se da­ly­vau­ti ga­li be­dar­biai, o pa­gal anks­tes­nius tei­sės ak­tus – be­dar­bis ga­li bū­ti tik dar­bin­gas dar­bin­go am­žiaus as­muo.

Tai­gi, jei ne­įga­lio­jo pa­žy­mė­ji­me par­ašy­ta „ne­dar­bin­gas“, toks mū­sų ša­lies pi­lie­tis ne­ga­li gau­ti be­dar­bio sta­tu­so, va­di­na­si – jis ne­ga­li pa­si­nau­do­ti vals­ty­bės par­ama ir da­ly­vau­ti dar­bo bir­žos ren­gia­mo­je prie­mo­nė­je – be­dar­bių pro­fe­si­nia­me mo­ky­me.

Iš­ei­na taip, kad nors jau­ni­mo ga­ran­ti­jos tu­ri ma­žin­ti jau­ni­mo ne­dar­bą ir jau­ni­mo ga­ran­ti­jų ga­li­my­bė­mis ne­va ga­li pa­si­nau­do­ti kiek­vie­nas ne­dir­ban­tis ir ne­si­mo­kan­tis, dar­bo bir­žo­je re­gis­truo­tas ir ne­re­gis­truo­tas jau­nas žmo­gus nuo 15 iki 29 me­tų, ne­įga­lie­ji lie­ka už­ri­by­je – vals­ty­bė jiems už­ker­ta ke­lią į at­ei­tį.

Ir ne­bes­var­bu nei jau­no ne­įga­laus žmo­gaus in­di­vi­dua­li si­tua­ci­ja, nei jo mo­ty­va­ci­ja, nei in­dė­lis sa­va­no­riau­jant.

Ne­bent, mi­nis­te­ri­jai ini­ci­ja­vus, bū­tų pa­keis­ta įsta­ty­mų ba­zė. Bet tam rei­kė­tų at­sa­kin­go mi­nis­te­ri­jos dar­bo ir nuo­šir­daus rū­pes­čio jau­nų ne­įga­lių žmo­nių ga­li­my­bė­mis ir at­ei­ti­mi.

Pa­si­nau­do­ja ir palieka

G. Pa­liu­lie­nė tei­gė, kad vi­siems bu­vo la­bai ge­rai ma­ty­ti, kaip no­riai ir sėk­min­gai Ra­mū­nas sa­va­no­ria­vo ir vi­siems la­bai rū­pė­jo jo sėk­mė. Ta­čiau kai jis no­ri pa­si­nau­do­ti vals­ty­bės par­ama ir su­si­kur­ti at­ei­tį, jam pa­sa­ko­ma „ne“, ir val­di­nin­kams ta si­tua­ci­ja ne­rū­pi.

„Kol jis sa­va­no­ria­vo, vi­si džiau­gė­si, plo­jo, sa­kė: „Kaip ge­rai, yra žmo­nių, ku­rie pa­de­da, sklei­džia švie­są“. O kai sa­va­no­rys­tė bai­gė­si ir at­ėjo lai­kas jam gau­ti ne­mo­ka­mus pro­fe­si­nius mo­ky­mus, ku­riais vi­si ki­ti ga­li nau­do­tis, jam tei­sės ak­tai už­kir­to vi­sas ga­li­my­bes“, – apie stai­ga vai­ki­nui pa­aiš­kė­ju­sią si­tua­ci­ją sa­kė G. Pa­liu­lie­nė.

R. Men­de­lis sa­va­no­rys­tei sky­rė daug lai­ko ir jė­gų. Be­veik ke­tu­ris mė­ne­sius jis dir­bo sa­va­no­riu Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­kos (LAB) Šiau­lių fi­lia­le, pa­sa­ko­da­vo lan­ky­to­jams apie ne­tra­di­ci­nes svei­ka­tin­gu­mo prog­ra­mas, ve­dė ma­sa­žo kur­sus, daug pri­si­dė­jo prie spe­cia­lios kny­ge­lės ne­re­gin­tiems vai­kams ren­gi­mo lei­dy­bai.

Ramūnas Mendelis/Asmeninė nuotrauka

Da­ly­vau­da­mas Jau­ni­mo ga­ran­ti­jų ini­cia­ty­vo­je, vai­ki­nas tu­rė­jo vil­ties vėl at­kur­ti sa­vo įmo­nę UAB „Ra­mū­no Men­de­lio svei­ka­tos kli­ni­ka“, ku­rią 2012 me­tais te­ko už­da­ry­ti. Tuo­met R. Men­de­lį iš­ti­ko in­fark­tas, vi­sas veik­las te­ko nu­trauk­ti ir gy­dy­tis. Dar prieš li­gą R. Men­de­lis ne kar­tą dir­bo sa­va­no­riu, tad su­sig­rą­ži­nęs jė­gas vėl grį­žo į sa­va­no­rys­tę.

„Iš­gir­dau apie Jau­ni­mo ga­ran­ti­jų prog­ra­mą ir ga­li­my­bę da­ly­vau­ti pro­fe­si­niuo­se mo­ky­muo­se. Tu­rė­jau pla­nų vėl at­gai­vin­ti vers­lo įmo­nę, bet trū­ko ži­nių. Sva­jo­jau, kad mo­ky­mai man pa­dės. Bet man bu­vo pa­sa­ky­ta „ne“. Kol sa­va­no­ria­vau, vi­si džiau­gė­si, gy­rė, kai bai­giau sa­va­no­rys­tę, bai­gė­si ir džiaugs­mas“, – sa­kė R. Men­de­lis.

Jis kal­ba, kad no­rint ne­įga­lia­jam įkur­ti įmo­nę, tai­gi dirb­ti, bū­ti sa­va­ran­kiš­ku, mo­kė­ti mo­kes­čius vals­ty­bei – įsta­ty­mai tai lei­džia. Ta­čiau kai no­ri da­ly­vau­ti mo­ky­muo­se, įgy­ti pro­fe­si­ją, Lie­tu­vos įsta­ty­muo­se po­li­ti­kai yra užd­rau­dę ne­įga­lia­jam to­kia par­ama pa­si­nau­do­ti, o mi­nis­te­ri­jos val­di­nin­kams tai ne­rū­pi – įsta­ty­mų pa­tai­sos ne­ini­ci­juo­ja­mos, nors tai už­ker­ta ke­lią į at­ei­tį vi­siems jau­niems ne­įga­liems žmo­nėms. Anot R. Men­de­lio, jis ne vie­nas toks ir sa­ko, kad at­ei­ty­je bus dau­giau ne­įga­lių žmo­nių, ku­rie su­si­durs su Lie­tu­vos įsta­ty­mu spra­go­mis.

„Jau­ni­mo ga­ran­ti­jo­se da­ly­va­vo ir vie­na ma­no ne­įga­li drau­gė. Bai­gu­si sa­va­no­rys­tę, ji no­rė­jo įgy­ti pro­fe­si­nį mo­ky­mą ir dirb­ti po­lik­li­ni­ko­je. Bet jai taip pat bu­vo ne­leis­ta – ji ne­įga­li ir tu­ri ne­dar­bin­gu­mo sta­tu­są“, – sa­kė R. Men­de­lis.

Vis tiek ne­pra­ran­da vilties

Op­ti­miz­mo pil­nas R. Men­de­lis sa­ko ne­no­rįs juo­din­ti vals­ty­bės, nes daug anot jo, pri­klau­so nuo pa­čio žmo­gaus. Ta­čiau jis taip pat pri­du­ria, kad ne­įga­liam su­nku pa­čiam at­sis­to­ti ant ko­jų ir įsit­vir­tin­ti gy­ve­ni­me, kai vals­ty­bės po­žiū­ris į ne­įga­liuo­sius dar la­bai siau­ras.

„Žmo­nės nė­ra blo­gi, įsta­ty­mai blo­gai su­re­gu­liuo­ti. Lie­tu­vo­je su­nku ir svei­kiems žmo­nėms. Juk ma­to­me kaip žmo­nės bė­ga iš Lie­tu­vos, kaip jiems su­nku su­si­kur­ti gy­ve­ni­mo pa­grin­dą. Ne­įga­lie­siems su­nkiau­sia Lie­tu­vo­je dėl to, kad jie vi­siš­kai „nu­ra­šo­mi“ vi­suo­me­nė­je, o vals­ty­bė lai­ko­si to­kio po­žiū­rio, kad jei tu tu­ri ne­ga­lią, tai reiš­kia tu sė­di ne­įga­lio­jo ve­ži­mė­ly­je ir tu nie­ko ne­ga­li, ta­čiau juk yra ir dau­giau ne­ga­lios for­mų, ne­už­ker­tan­čių ga­li­my­bių veik­ti“, – sa­kė R. Men­de­lis.

Jis pa­brė­žia, kad vals­ty­bė, ma­ty­da­ma tik vie­ną ne­ga­lios for­mą, pa­mirš­ta, kad vi­sas vie­šas erd­ves, įstai­gas, rei­kia pri­tai­ky­ti ne tik sė­din­tiems ne­įga­lio­jo ve­ži­mė­ly­je, bet ir ne­re­giams, kur­tie­siems ir ki­to­kias ne­ga­lias tu­rin­tiems.

„Bet ir sė­din­tiems ne­įga­lio­jo ve­ži­mė­ly­je nė­ra vis­kas pri­tai­ky­ta jų po­rei­kiams. Yra daug įstai­gų, į ku­rias jie ne­ga­li pa­tek­ti, pri­si­bels­ti ir pa­pra­šy­ti pa­gal­bos. O tai, be­je, gal ir­gi la­bai lo­giš­kai vals­ty­bės ap­gal­vo­ta, kad nie­kas ne­si­kreip­tų ir nie­ko ne­pra­šy­tų“, – svars­tė R. Men­de­lis.

Ra­mū­nui nuo pir­mų­jų gy­ve­ni­mo me­tų rei­kė­jo ko­vo­ti dėl sa­vo gy­ve­ni­mo. Iki aš­tuo­nių mė­ne­sių jis bu­vo svei­kas. Vie­ną die­ną pra­dė­jo karš­čiuo­ti. Me­di­kai vai­ko karš­čia­vi­mo prie­žas­ti­mi lai­kė be­si­ka­lan­čius dan­tu­kus. De­ja, karš­čia­vi­mas ne­si­lio­vė daug die­nų, Vai­kas pra­ra­do są­mo­nę ir bu­vo iš­vež­tas į Kau­no li­go­ni­nę, kur ko­mos bū­se­nos iš­bu­vo dvi sa­vai­tes. Vė­liau Kau­no me­di­kai nu­sta­tė me­nin­gi­tą. Klas­tin­ga li­ga su­kė­lė pa­da­ri­nius – su­ny­ko re­gos ne­rvas.

„Vai­kys­tė bu­vo su­nki, dėl tos dak­ta­rų klai­dos. Vi­są vai­kys­tė pra­lei­dau li­go­ni­nė­se. Bet ga­liau­siai su­stip­rė­jau. Pra­dė­jau lan­ky­ti Kur­tu­vė­nų mo­kyk­lą, bai­giau de­vy­nias kla­ses. Mo­kiau­si su re­gin­čiais vai­kais. Bu­vo su­nku, bet ma­ne su­po ge­ri ir su­pra­tin­gi žmo­nės“, – sa­kė Ra­mū­nas.

Vė­liau Ra­mū­nas per­si­kė­lė į Kel­mę ir ten bai­gė Šau­kė­nų Vla­do Put­vio-Put­vins­kio vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. Ta­čiau vai­ki­nas tuo ne­ap­si­ri­bo­jo, lan­kė ir Kel­mės mu­zi­kos me­nų mo­kyk­lą, ku­rio­je įgi­jo sak­so­fo­no ir akar­deo­no spe­cia­ly­bes.

Vai­ki­nas dar mo­ky­da­ma­sis vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je įstei­gė sa­vo mu­zi­kos ko­lek­ty­vą „Ra­mu­nės žie­das“. Ja­me gro­jo ir dai­na­vo dau­giau nei de­šimt mu­zi­kan­tų. „Ra­mu­nės žie­das“ kon­cer­tuo­da­vo įvai­riuo­se va­ka­rė­liuo­se, šo­kiuo­se, kar­tais ves­tu­vė­se. Ko­lek­ty­vas kles­tė­jo iki 2010 me­tų. 2009 me­tais Ra­mū­nas iš­lei­do sa­vo so­li­nę kom­pak­ti­nę plokš­te­lę „Gy­ve­ni­mas, gam­ta, Lie­tu­va“. Šio­je plokš­te­lė­je skam­ba pa­ties Ra­mū­no su­kur­tos ei­lės. Ra­mū­nas poe­zi­ją ra­šo iki šiol, ren­gia poe­zi­jos va­ka­rus.

Be to, siek­da­mas bū­ti sa­va­ran­kiš­kas, Ra­mū­nas Šiau­lių vals­ty­bi­nė­je ko­le­gi­jo­je įgi­jo ma­sa­žuo­to­jo spe­cia­ly­bę. Vė­liau įkū­rė ir įmo­nę – ati­da­rė sa­vo ma­sa­žo ka­bi­ne­tą, bet kaip jau bu­vo mi­nė­ta, dėl svei­ka­tos su­tri­ki­mų šio dar­bo dirb­ti jis ne­be­ga­li ir įmo­nę te­ko už­da­ry­ti.

Ra­mū­nas sa­va­no­ria­vo ne vie­no­je or­ga­ni­za­ci­jo­je. Jis vi­lia­si, kad įsta­ty­mai bus pa­tai­sy­ti ir jam pa­vyks da­ly­vau­ti pro­fe­si­niuo­se mo­ky­muo­se. Jei­gu ne, vai­ki­nas ne­pra­ras vil­ties – jis ku­ria pla­nus vėl už­siim­ti sa­va­no­rys­te, skleis­ti ge­ru­mą, švie­są ki­tiems. Tai, kaip tei­gia pats Ra­mū­nas – jo mi­si­ja.

„Nors su­nkiai sir­gau, Die­vas man su­tei­kė to­kią sėk­mę, kad dar ma­tau švie­są, še­šė­lius. Die­vas kiek­vie­nam mums šia­me gy­ve­ni­me duo­da mi­si­ją ir kol jos ne­įvyk­dai, tu nie­kur iš šios že­mės ne­ke­liau­si. Ti­kiu, kad Die­vas ma­ne pa­šau­kė pa­dė­ti žmo­nėms. Gal mu­zi­ka, gal sa­va­no­rys­te, ki­ta pa­gal­ba. Aš vi­sa­da bū­nu tarp žmo­nių, nė­ra to­kios aki­mir­kos, kad bū­čiau vie­nas. Bend­rau­ju, da­li­nuo­si džiaugs­mu, pa­tir­ti­mi. Sie­kiu, kad vi­si su­grįž­tu­me prie pa­pras­tu­mo, ku­rio taip šian­dien trūks­ta mū­sų pa­sau­ly­je“, – sa­vo min­ti­mis da­li­no­si R. Men­de­lis.