Ministrai be partinės bambagyslės – ne panacėja
Po­li­ti­kų dek­la­ra­ci­jas apie ste­buk­lin­gą pro­fe­sio­na­lų Vy­riau­sy­bę, gal­būt at­si­ra­sian­čią po Sei­mo rin­ki­mų, bu­vę prem­je­rai ver­ti­na kri­tiš­kai, o po­li­to­lo­gai va­di­na po­li­ti­kos pro­fa­na­ci­ja.

Par­ti­niais ry­šiais ne­su­sais­ty­tų pro­fe­sio­na­lų Vy­riau­sy­bė nu­vers to­kius kal­nus, ko­kių iki šiol ne­įvei­kė nė vie­nas mi­nis­trų ka­bi­ne­tas. To­kios vi­zi­jos įkvėp­ta į Sei­mo rin­ki­mus ver­žė­si ir te­be­si­ver­žia ne vie­na po­li­ti­nė par­ti­ja. Ak­ty­viau­siai pro­fe­sio­na­lų Vy­riau­sy­bės vė­lia­va šie­met mo­juo­jan­ti Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga (LVŽS) džiu­giai pra­ne­šė, kad 13 iš 14 jos siū­lo­mų kan­di­da­tų į mi­nis­trus nė­ra šios par­ti­jos na­riai. Anks­čiau šia idė­ja ža­vė­jo­si bu­vęs „dar­bie­čių“ ly­de­ris Vik­to­ras Us­pas­ki­chas. Ta­čiau po­li­to­lo­gai ne­abe­jo­ja, kad pa­na­šios ini­cia­ty­vos tė­ra pa­pras­čiau­si ma­ni­pu­lia­ci­niai žai­di­mai prieš rin­ki­mus, sten­gian­tis taiks­ty­tis prie vi­suo­me­nės nuo­tai­kų.

Tuš­čias lozungas

XIV Vy­riau­sy­bės prem­je­ras so­cial­de­mo­kra­tas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las pri­mi­nė po­li­to­lo­gi­jo­je eg­zis­tuo­jant dvie­jų ti­pų vy­riau­sy­bę – po­li­ti­kų, ku­rių yra dau­giau­sia ko­ne vi­so­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se, bei eks­per­tų ar­ba spe­cia­lis­tų. Tai, ką siū­lo LVŽS, G. Kir­ki­lo nuo­mo­ne, tė­ra vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ja rin­kė­jams pa­trauk­ti. Ką reiš­kia pro­fe­sio­na­las kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tro at­ve­ju? Jis tu­rė­tų bū­ti ka­riš­kis. Ta­čiau to ne­ga­li­ma da­ry­ti pa­gal NA­TO stan­dar­tus“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė bu­vęs prem­je­ras.

XV Vy­riau­sy­bės prem­je­ras kon­ser­va­to­rius And­rius Ku­bi­lius su­ti­ko, kad par­ti­nė na­rys­tė nė­ra ab­so­liu­ti bū­ti­ny­bė no­rint bū­ti ge­ru mi­nis­tru. „Bet no­rint bū­ti ge­ru mi­nis­tru rei­kia rea­laus pro­fe­sio­na­lu­mo ir ge­bė­ji­mo dirb­ti ko­man­do­je. „Kai į ta­ria­mas pro­fe­sio­na­lų ko­man­das žmo­nės ren­ka­mi daug ne­gal­vo­jant apie jų su­de­ri­na­mu­mą, prog­ra­mi­nes nuo­sta­tas, tas ta­ria­mas ne­par­ti­nių pro­fe­sio­na­lu­mas di­de­lės nau­dos ne­duo­da, nes kiek­vie­nas mi­nis­tras įgy­ven­di­na ne bend­rą, kon­so­li­duo­tą prog­ra­mą, o tai, kas jam pa­čiam yra reikš­min­ga. Ir la­bai daž­nai to­kios pa­žiū­ros ne­tu­ri pla­tes­nio pri­ta­ri­mo, o ta­da to­kia ko­man­da at­ro­do pa­na­ši į tas Gri­go bi­tes“, – sa­kė A. Ku­bi­lius. Jis pa­brė­žė, kad į val­džią ei­nan­ti par­ti­ja tu­ri tu­rė­ti ge­rą veik­los prog­ra­mą ir pro­fe­sio­na­lų ko­man­dą, su­ge­ban­čią ją įgy­ven­din­ti.

Įžvel­gia saviaupgaulę

Pa­sak Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Lau­ro Bie­li­nio, mė­gi­ni­mus pro­fe­sio­na­lus vaiz­duo­ti kaip ge­riau spren­džian­čius vals­ty­bės prob­le­mas ga­li­ma trak­tuo­ti kaip ban­dy­mą įteig­ti, ne­va „po­li­ti­ka yra ne­pro­fe­sio­na­lus, silp­nas ir nie­kam ne­rei­ka­lin­gas reiš­ki­nys“. „Iš es­mės tai – po­li­ti­nio lau­ko pro­fa­na­ci­ja. O svar­biau­sia – sa­vęs pa­čių pro­fa­na­ci­ja“, – sa­kė po­li­to­lo­gas. LVŽS skel­bia­si esan­ti par­ti­ja, to­dėl, anot jo, kai pa­brė­žia pro­fe­sio­na­lų vir­še­ny­bę, iš es­mės kal­ba apie tai, kad par­ti­jo­je tu­ri žmo­nių, stip­res­nių už pa­čios par­ti­jos na­rius. L. Bie­li­nio ma­ny­mu, „tai sa­viap­gau­lė“.

Kaip tei­gė po­li­to­lo­gas, vie­nos par­ti­jos sa­vo na­riais ren­ka­si as­me­nis, ku­rie ga­lė­tų ak­ty­viai da­ly­vau­ti vi­suo­se po­li­ti­niuo­se pro­ce­suo­se, ki­tos į sa­vo gre­tas pri­ima „dėl gra­žaus vei­do ar ryš­kaus var­do“. „Tre­čios nai­viai ma­no, kad svar­biau­sia tu­rė­ti la­bai pro­fe­sio­na­liai ku­rio­je nors sri­ty­je be­si­reiš­kian­čius as­me­nis, ir tai leis spręs­ti vals­ty­bi­nes prob­le­mas. Ta­čiau pro­fe­sio­na­lai spren­džia klau­si­mus la­bai siau­ru as­pek­tu. To­dėl kai kal­ba­ma apie pro­fe­sio­na­lų Vy­riau­sy­bę, rei­kia tu­rė­ti gal­vo­je, kad tai bū­tų tik tak­ti­nių veiks­mų ka­bi­ne­tas, ku­riam gal­būt pa­si­seks už­kimš­ti ke­le­tą sky­lių. Ta­čiau ši Vy­riau­sy­bė ne­su­ge­bės stra­te­giš­kai mąs­ty­ti apie vals­ty­bės rai­dą, nes tai – po­li­ti­nis klau­si­mas, ku­riam bū­ti­na po­li­ti­nė nuo­jau­ta ir po­li­ti­nis iš­pru­si­mas. Siau­ras po­žiū­ris pa­smerk­tų Vy­riau­sy­bę pra­lai­mė­ji­mui“, – aiš­ki­no L. Bie­li­nis.

Po­li­to­lo­gas at­krei­pė dė­me­sį, kad vi­so­se Vy­riau­sy­bė­se pa­pras­tai bū­da­vo vie­nas, anot jo, la­biau tech­ni­nis mi­nis­tras, ku­ris bu­vo rei­ka­lin­gas kaip spe­cia­lis­tas la­bai kon­kre­čio­je sri­ty­je. „Stra­te­gi­nio mąs­ty­mo iš jo nie­kas ne­lau­kė. Bet jei vi­si mi­nis­trai bus tik siau­ros sri­ties at­sto­vai, bend­ros po­li­ti­nės pa­no­ra­mos to­kia Vy­riau­sy­bė ne­ma­tys“, – pa­žy­mė­jo po­li­to­lo­gas. Ta­čiau jis su­ti­ko, kad bū­na at­ve­jų, kai va­di­na­ma­sis pro­fe­sio­na­las pui­kiai su­vo­kia po­li­ti­kos dės­nius ir pro­fe­sio­na­liai el­gia­si va­di­na­ma­ja­me po­li­ti­nia­me lau­ke.

Ga­li bū­ti pra­gaiš­tin­ga

M. Ro­me­rio uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jos Ri­mos Ur­bo­nai­tės tei­gi­mu, kal­bos apie pro­fe­sio­na­lų Vy­riau­sy­bę tė­ra žong­li­ra­vi­mas gra­žiais žo­džiais, ku­rie kol kas „ne­tu­ri tu­ri­nio“ jau vien dėl to, kad pa­ti pro­fe­sio­na­lu­mo są­vo­ka trak­tuo­ja­ma skir­tin­gai. „Kol kas ma­to­me at­ski­rų sri­čių žmo­nes, ku­rie, re­gis, dėl sa­vo po­li­ti­nių pa­žiū­rų ga­li su­nkiai su­tar­ti. Ki­tas da­ly­kas, ky­la klau­si­mas, ar tie as­me­nys iš tie­sų yra ge­riau­si sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lai“, – tu­rė­da­ma gal­vo­je LVŽS par­ink­tus kan­di­da­tus į mi­nis­trus svars­tė po­li­to­lo­gė. Pa­sak jos, taip pat sėk­min­gai Vy­riau­sy­bė­je su­ge­ba dirb­ti ir mi­nis­trai po­li­ti­kai.

„Tu­rė­ti spe­cia­lis­tų Vy­riau­sy­bę, ne­su­vo­kian­čią, kaip vei­kia pa­ti po­li­ti­nė sis­te­ma, ga­li bū­ti net pra­gaiš­tin­ga. Tu­ri bū­ti iš­lai­ko­mas ba­lan­sas. To­dėl po­li­ti­ko­je rei­kia žmo­nių, ku­rie iš­ma­no ne tik po­li­ti­ką, bet ir kon­kre­čia sri­tį“, – aiš­ki­no R. Ur­bo­nai­tė. Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­sta­ruo­ju me­tu jau tie­siog ma­din­ga pa­brėž­ti sa­vo ne­prik­lau­sy­mą jo­kiai po­li­ti­nei par­ti­jai. To­kiu bū­du, anot eks­per­tės, sten­gia­ma­si pa­tai­kau­ti ir įtik­ti rin­kė­jams, ku­rių nuo­mo­nė apie par­ti­jas – ne­igia­ma.

„Ta­čiau la­bai keis­tai at­ro­do, kai žmo­nės ei­na su par­ti­jos vė­lia­va, bet nė­ra jos na­riai. To­kiu at­ve­ju su­nku apib­rėž­ti, ko­kios yra jų idė­jos. Jei jie pri­ta­ria par­ti­jos idė­joms, ko­dėl į ją ne­sto­ja? Jo­kio rea­laus pliu­so ne­par­ti­nio sta­tu­sas ne­su­tei­kia“, – tei­gė R. Ur­bo­nai­tė. Be to, pa­te­kę į Sei­mą, o vė­liau ta­pę mi­nis­trais to­kie ne­par­ti­niai vis tiek taps po­li­ti­kais. „Tai – rin­ki­mų triu­kai, kai ban­do­ma kur­ti mi­tą, kad mi­nis­trai, ku­rie yra pro­fe­sio­na­lai, bus ge­res­ni nei po­li­ti­kai. De­ja, vis­kas nė­ra taip pa­pras­ta“, – pa­brė­žė po­li­to­lo­gė.