Ministerijos rūpestis padvelkė rinkimais
Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (SAM) siū­lo at­leis­ti ma­žas pa­ja­mas gau­nan­čius as­me­nis nuo prie­mo­kų už per­ka­mus kom­pen­suo­ja­muo­sius vais­tus ir me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nes. To­kia leng­va­ta ga­lė­tų nau­do­tis apie 165 tūkst. gy­ven­to­jų, o vals­ty­bės biu­dže­tui tai kas­met at­siei­tų apie 4 mln. eu­rų.

Pacientų organizacijos ir valdančiųjų politiniai oponentai abejoja tokio sumanymo realumu, juolab kad vaistų bei medicinos pagalbos priemonių kompensavimo sistema esą ir taip sujaukta. Svarstoma, kad SAM iniciatyva – viso labo prieš rinkimus mestas pažadas.

Lengvintų naštą

SAM Vyriausybei ir Seimui siūlo keisti Sveikatos draudimo įstatymą ir numatyti, kad gaunantieji mažas pajamas kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones galėtų įsigyti nemokėdami paciento priemokos. Šiuo metu tokia lengvata nenumatyta, tad priemokos siekia nuo keliolikos centų iki kelių dešimčių eurų.

Aurelijus Veryga: „Pataisomis siekiama gerokai palengvinti mažas pajamas gaunantiems asmenims tenkančią finansinę naštą.“

Anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, pataisomis siekiama gerokai palengvinti mažas pajamas gaunantiems asmenims tenkančią finansinę naštą. „Kartu tai leis sutaupyti nemažai lėšų, kurias jie galės skirti kitoms reikmėms, ir suteiks galimybę vartoti tinkamus bei reikalingus vaistus be finansinių nuostolių“, – aiškino jis.

Ministro tvirtinimu, minėta tikslinė asmenų grupė nustatyta atsižvelgiant į tai, kad skurdo rizikos lygis 2017 metais didžiausias tarp 65 metų ir vyresnių asmenų (33,4 proc.), vaikų (25,7 proc.) ir neįgaliųjų, apibrėžiamų kaip asmenys, kurių veikla dėl sveikatos sutrikimų buvo apribota (35,1 proc.). Todėl senyvo amžiaus asmenys ir neįgalieji yra būtent tos grupės, kurioms dažniau nei kitiems reikalinga medicinos pagalba.

Prireiktų milijonų

A. Verygos teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra 165 tūkst. mažas pajamas gaunančių asmenų. Todėl skaičiuojama, kad minėtai lengvatai finansuoti reikės apie 4,1 mln. eurų.

Dar nemažai lėšų pareikalaus informacinių sistemų pertvarka. Anot ministro, informacija apie mažas pajamas gaunančius asmenis iš „Sodros“ duomenų bazės periodiškai būtų nukreipiama į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą, kuri perduotų šiuos duomenis vaistinėms. Duomenys į Valstybinės ligonių kasos informacinę sistemą būtų perduodami pažymint, kad asmuo gauna mažas pajamas ir jo kompensuojamoji kaina yra didesnė negu kitais atvejais. Vaistinės iš tokių asmenų neimtų priemokos, o atsiradęs skirtumas vaistinei būtų kompensuojamas iš valstybės biudžeto.

Skaičiuojama, kad informacinėms sistemoms tobulinti preliminariai reikėtų 306,5 tūkst. eurų.

Abejoja realumu

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė „Lietuvos žinioms“ teigė pritarianti pačiai idėjai, kad galbūt reikėtų atleisti mažas pajamas gaunančius asmenis nuo priemokų už perkamus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones. Tačiau ji abejojo, ar tai bus efektyvu, ypač žinant, kaip veikia su sveikatos priežiūra susijusios informacinės sistemos, kai net gydytojai ne visada gali išrašyti elektroninius receptus, nes sistemos stringa. Be to, kyla abejonių, ar tikrai informacinės sistemos patikimai atrinks būtent tuos asmenis, kuriuos reikia atleisti nuo paciento priemokos.

„Svarbiausias klausimas – iš kur paims tuos 4 mln. eurų. Dabar girdime, kad jau nelabai yra už ką kompensuoti vaistus – pinigų nepakanka. Žinoma, iki rinkimų galima pažadėti visko, bet ar tai bus įgyvendinta?“ – svarstė V. Augustinienė.

Pasak jos, jei bus priimtos SAM siūlomas Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, jos tik dar labiau sujauks esamą sistemą. Mat dar nėra galutinai išspręstos problemos dėl pacientams tinkamiausių, o ne pigiausių vaistų kompensavimo. Be to, nuo kovo įsigalios dar viena naujovė – pirmąkart skirdami naują vaistą gydytojai recepte žymės, kad tai pirmas skyrimas, o vaistininkai privalės parduoti patį pigiausią kompensuojamąjį vaistą, neatsižvelgdami į tai, ar jis tiks tam pacientui.

„Pacientams turi būti sudaryta galimybė gydytis jiems tinkamiausiais vaistais, o ne nurodytais iš viršaus. Tačiau tam pinigų neva nėra. Bet jų yra tam, kad kai kurios pacientų grupės vaistus gautų visiškai nemokamai“, – pažymėjo Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė.

Pinigų nėra

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas taip pat neslėpė įtarimų, kad SAM užmojai nėra labai realūs ir iš tiesų kvepia rinkimais. Beveik visose Europos Sąjungos šalyse kompensuojamųjų vaistų paciento priemokos egzistuoja. Vienur jos yra didesnės, kitur – mažesnės.

„4 mln. eurų gal ir nėra dideli pinigai, tačiau ne dabartinėje situacijoje. Tai būtų galima daryti, jei Sveikatos draudimo fonde būtų pakankamai tam skirtų pinigų. Tačiau dabar žmonės labai serga, daug išmokama iš šio fondo, todėl suplanuoti pinigai gerokai viršijami. Jau šiuo metu, metų pradžioje, o ką jau kalbėti apie visus metus. Jei tokios tendencijos išliks, metų pabaigoje bus didžiulis minusas“, – kalbėjo K. Glaveckas.