Ministerijos planuose – vasaros mokykloje
Vy­riau­sy­bei pla­nuo­jant nuo ki­to ru­dens il­gin­ti moks­lo me­tus, ša­lies pe­da­go­gai, moks­lei­vių tė­vai ir pa­tys mo­ki­niai pers­pė­ja, kad iš to ga­li bū­ti ma­žai nau­dos.

Lie­tu­vo­je moks­lo me­tai trun­ka 34 sa­vai­tes, o dau­ge­ly­je Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių jie ko­ne mė­ne­siu il­ges­ni. Ly­giuo­jan­tis į ES vals­ty­bių pra­kti­ką, moks­lo me­tus pla­nuo­ja­ma pa­il­gin­ti ir mū­sų ša­ly­je. Vy­riau­sy­bės prog­ra­mos įgy­ven­di­ni­mo pla­ne nu­ma­ty­ta, kad spren­di­mai dėl mo­ky­mo­si die­nų skai­čiaus per moks­lo me­tus pa­di­di­ni­mo bū­tų pri­ima­mi 2017 me­tų an­trą­jį ket­vir­tį. So­cial­de­mo­kra­tų frak­ci­jos po­sė­dy­je va­kar pri­sta­čiu­si pla­nus il­gin­ti moks­lo me­tų truk­mę, švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Jur­gi­ta Pe­traus­kie­nė pa­žy­mė­jo, kad prog­ra­mos ne­bū­tų kei­čia­mos, o tie­siog iš­dės­to­mos per il­ges­nį lai­ką, tad su­ma­žė­tų ap­kro­vos vi­sų moks­lo me­tų lai­ko­tar­piu.

Žyd­ro­nė Žu­kaus­kai­tė-Kas­pa­rie­nė: „Da­bar, esant trum­pes­niam ug­dy­mo pro­ce­sui, ne­be­lie­ka lai­ko edu­ka­ci­nėms eks­kur­si­joms, o jį pa­il­gi­nus, ug­do­mo­ji veik­la tap­tų įdo­mes­nė.“

Ta­čiau ša­lies pe­da­go­gai, moks­lei­vių tė­vai ir pa­tys moks­lei­viai pa­brė­žė, jog prieš įgy­ven­di­nant su­ma­ny­mą il­gin­ti moks­lo me­tus de­rė­tų pa­si­rū­pin­ti, kad mo­kyk­los lan­ky­mas bū­tų ne vien prie­vo­lė, taip pat pri­me­na­ma, jog ug­dy­mo įstai­go­se rei­kė­tų su­kur­ti tam bū­ti­ną inf­ras­truk­tū­rą.

Ge­rins pasiekimus

Ko­re­guo­ti moks­lo me­tų truk­mę, pa­sak Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos (ŠMM) Bend­ro­jo ug­dy­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rės Žyd­ro­nės Žu­kaus­kai­tės-Kas­pa­rie­nės, siū­lo­ma įver­ti­nus ki­tų ša­lių pa­tir­tį, mo­ki­nių pa­sie­ki­mų ir mo­ky­mo­si truk­mės san­ty­kį. Anot jos, pa­il­gė­jus moks­lo me­tams, ug­dy­mo prog­ra­mų apim­tis ne­si­keis­tų, jos tik bū­tų įgy­ven­di­na­mos per il­ges­nį lai­ko­tar­pį.

Tei­gia­ma, kad to­ly­giau pa­skirs­čius mo­ky­mo­si krū­vį mo­ki­niams at­si­ras­tų dau­giau lai­ko ne­sku­bant įtvir­tin­ti įgy­tus ge­bė­ji­mus ir ži­nias, ma­žė­tų na­mų dar­bų apim­tis, mo­ki­niai pa­tir­tų ma­žiau stre­so, o mo­ky­to­jai tu­rė­tų dau­giau lai­ko įgy­ven­din­ti prog­ra­mą. Ypač tai svar­bu vai­kams, ku­rių pa­sie­ki­mai že­mi ir jiems rei­kia in­di­vi­dua­lios mo­ky­mo pa­gal­bos, taip pat vai­kams iš so­cia­liai su­dė­tin­gos ap­lin­kos. „Ir jo­kiu bū­du ne­reiš­kia, kad pa­il­gi­nus moks­lo me­tus vai­kai vi­są lai­ką tu­rės sė­dė­ti pa­mo­ko­se. Ug­dy­mas ga­li vyk­ti ir, pa­vyz­džiui, mu­zie­juo­se ar gam­to­je“, – ak­cen­ta­vo ŠMM val­di­nin­kė.

Pa­sak Ž. Žu­kaus­kai­tės-Kas­pa­rie­nės, tarp­tau­ti­niai ty­ri­mai ro­do, kad pra­stė­ja Lie­tu­vos mo­ki­nių pa­sie­ki­mai. Dau­gė­ja mo­ki­nių, ne­pa­sie­kian­čių pa­ten­ki­na­mo lyg­mens. Švie­ti­mo eks­per­tai pa­žy­mė­jo, kad mo­ky­mo­si lai­kas ir mo­ky­to­jo dar­bo efek­ty­vu­mas yra vie­ni svar­biau­sių veiks­nių, le­mian­čių mo­ky­mo­si re­zul­ta­tus. „Pa­vyz­džiui, ES ša­ly­se vai­kų at­os­to­gų in­ter­va­las 7–8 sa­vai­tės, o Lie­tu­vo­je pra­di­nu­kai dėl pa­pil­do­mų at­os­to­gų kai ku­rio­se mo­kyk­lo­se an­trą pus­me­tį at­os­to­gau­ja kas mė­ne­sį: sau­sį, va­sa­rį, ko­vą, ba­lan­dį. Be to, mū­sų ša­ly­je moks­lo me­tų truk­mė vie­na trum­piau­sių ES – 34 sa­vai­tės, o dau­gu­mos Eu­ro­pos ša­lių bend­ro­jo ug­dy­mo įstai­gų mo­ki­niai mo­ko­si 37–40 sa­vai­čių per me­tus. Mū­sų mo­ki­niai il­giau­siai at­os­to­gau­ja va­sa­rą. Mo­ky­to­jų tei­gi­mu, per il­gas at­os­to­gas mo­ki­niai pa­mirš­ta tai, ką bu­vo iš­mo­kę“, – sa­kė ŠMM Bend­ro­jo ug­dy­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rė.

Pa­mo­kos vyk­tų „kitaip“

Ž. Žu­kaus­kai­tė-Kas­pa­rie­nė at­krei­pė dė­me­sį, kad ne vi­si tė­vai sa­vo vai­kams ga­li pa­siū­ly­ti pra­smin­gą veik­lą per tris at­os­to­gų mė­ne­sius, to­dėl ŠMM taip pat siū­lo stip­rin­ti ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo vaid­me­nį ir di­din­ti vai­kų užim­tu­mą va­sa­ros sto­vyk­lo­mis, ki­to­kia įvai­ria veik­la. Ug­dy­mo pro­ce­so il­gi­ni­mui bu­vo pra­dė­ta reng­tis dau­giau kaip prieš dve­jus me­tus: vy­ko dis­ku­si­jos su švie­ti­mo bend­ruo­me­ne, su mo­ky­to­jais bu­vo kal­ba­ma apie „ki­to­kias“ pa­mo­kas mu­zie­juo­se, įvai­rio­se edu­ka­ci­nė­se erd­vė­se. Juk da­bar, esant trum­pes­niam ug­dy­mo pro­ce­sui, ne­be­lie­ka lai­ko edu­ka­ci­nėms eks­kur­si­joms, o jį pa­il­gi­nus ug­do­mo­ji veik­la tap­tų įdo­mes­nė. Pa­sak Ž. Žu­kaus­kai­tės-Kas­pa­rie­nės, dar ne­nusp­ręs­ta, kiek kon­kre­čiai il­gės moks­lo me­tai – pla­nuo­ja­ma iki 10–15 die­nų. Šiuo me­tu ta­ria­ma­si su švie­ti­mo bend­ruo­me­ne, pla­nuo­ja­mos vie­šo­sios kon­sul­ta­ci­jos re­gio­nuo­se, kaip ko­ky­biš­kiau or­ga­ni­zuo­ti ug­do­mą­ją veik­lą, ko­kios pa­gal­bos rei­kė­tų pe­da­go­gams šiek tiek pri­dė­jus mo­ky­mo­si die­nų.

Eu­ge­ni­jus Je­si­nas: „No­rint, kad moks­lo me­tai truk­tų il­giau, bū­ti­na keis­ti švie­ti­mo įstai­gų inf­ras­truk­tū­rą: mo­kyk­lo­se įreng­ti poil­sio kam­ba­rius, ug­dy­mo įstai­gų te­ri­to­ri­jo­se – moks­lei­viams skir­tus tre­ni­ruok­lius, žai­di­mų aikš­te­les.“

Ta­čiau Lie­tu­vos švie­ti­mo įstai­gų pro­fe­si­nei są­jun­gai va­do­vau­jan­tis Eu­ge­ni­jus Je­si­nas moks­lo me­tų il­gi­ni­mą ver­ti­no vie­na­reikš­miš­kai ne­igia­mai. Jo nuo­mo­ne, pa­il­gin­ti moks­lo me­tai su­kels vien di­džiu­lę su­maiš­tį. Pro­fe­si­nės są­jun­gos ly­de­ris tvir­ti­no apie tai kal­bė­jęs su Suo­mi­jos ko­le­go­mis. Anot E. Je­si­no, Lie­tu­vo­je aukš­tes­nių­jų kla­sių moks­lei­viai per moks­lo me­tus mo­ko­si 1404 aka­de­mi­nes va­lan­das, o Suo­mi­jo­je – tik 600 va­lan­dų per me­tus. „Pa­vyz­džiui, ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­jas per me­tus į mū­sų ša­lies vai­kų gal­vas su­ki­ša tiek ži­nių, kiek Suo­mi­jos moks­lei­viai jų gau­na per tre­jus me­tus“, – pa­brė­žė jis.

Vi­sur rei­kia saiko

Pa­sak pe­da­go­go ir pro­fe­si­nės są­jun­gos ly­de­rio E. Je­si­no, no­rint, kad moks­lo me­tai truk­tų il­giau, bū­ti­na keis­ti švie­ti­mo įstai­gų inf­ras­truk­tū­rą. „Mo­kyk­lo­se rei­kė­tų įreng­ti vai­kams skir­tus poil­sio kam­ba­rius, ug­dy­mo įstai­gų te­ri­to­ri­jo­se – moks­lei­viams skir­tus tre­ni­ruok­lius, žai­di­mų aikš­te­les. Juk kol kas per per­trau­kas tarp pa­mo­kų jiems ga­li­me pa­siū­ly­ti ne­bent pa­si­vaikš­čio­ji­mą ko­ri­do­riais“, – tei­gė pe­da­go­gas. Jo nuo­mo­ne, pa­il­gi­nus moks­lo me­tus va­sa­rą į mo­kyk­las pri­vers­ti ei­ti mo­ki­niai jau­sis kan­ki­niai, kai jiems teks sė­dė­ti sau­lės pri­kai­tin­to­se kla­sė­se – toks sė­dė­ji­mas ti­krai ne­teiks jo­kios nau­dos. „Val­dan­čių­jų su­ma­ny­mą il­gin­ti moks­lo me­tus ver­ti­nu vien kaip po­li­ti­nį avan­tiū­riz­mą, ku­ris ša­liai ne­ma­žai kai­nuos. Juk pa­il­gi­nus moks­lo me­tus teks už­ti­krin­ti moks­lei­vių ve­žio­ji­mą į mo­kyk­las, teks už­ti­krin­ti jų mai­ti­ni­mą – vi­sa tai pa­pil­do­mai kai­nuos“, – aiš­ki­no E. Je­si­nas. Jis pa­brė­žė, kad siek­da­mi ge­res­nių mo­ky­mo re­zul­ta­tų pir­miau­sia tu­rė­tu­me kla­sė­se bent treč­da­liu su­ma­žin­ti moks­lei­vių.

Eugenijus Jesinas/Alinos Ožič nuotrauka

E. Je­si­no po­zi­ci­jai pri­ta­rė dau­giau kaip 30 me­tų pe­da­go­gi­nio dar­bo sta­žą tu­rin­ti pa­ne­vė­žie­tė mo­ky­to­ja Lai­mu­tė Bei­na­raus­kie­nė. Ne vie­nos mo­kyk­los mo­ki­nius lie­tu­vių kal­bos mo­kiu­si pe­da­go­gė pa­brė­žė, kad jau bai­gian­tis pa­va­sa­riui mo­ki­niai jau­čia­si itin pa­var­gę, ir jų mo­ky­mas iš­ties tam­pa kan­ki­ni­mu. „Tuo­met ban­dau į pa­mo­kas įtrauk­ti žai­di­mo ele­men­tų, sten­giuo­si, kad vai­kai net ir per lie­tu­vių kal­bos pa­mo­kas kiek pa­ju­dė­tų“, – tei­gė L. Bei­na­raus­kie­nė. Ji pa­brė­žė, kad, „kaip ir vi­sur, taip ir moks­le rei­ka­lin­gas sai­kas“, tad vai­kų ne­rei­kė­tų spaus­ti mo­ky­tis dar ir va­sa­ro­mis.

Pa­il­gin­tas lai­kas – ne pamokoms

Dau­giau kaip 40 me­tų pe­da­go­gi­nio dar­bo sta­žą tu­rin­ti Lie­tu­vos švie­ti­mo pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja Al­do­na Kin­de­rie­nė tei­gė, jog tuo at­ve­ju, jei bū­tų nu­tar­ta il­gin­ti moks­lo me­tus, to lai­ko ne­rei­kė­tų skir­ti aka­de­mi­nėms pa­mo­koms, nes tai iš tie­sų tap­tų vai­kų kan­ki­ni­mu. „Jei jau ma­no­ma, kad ly­giuo­jan­tis į ki­tas ES ša­lis bū­ti­na il­gin­ti moks­lo me­tus, pa­il­gin­tą mo­ky­mą­si de­rė­tų skir­ti pra­kti­niams moks­lei­vių įgū­džiams for­muo­ti, bet tai tu­rė­tų bū­ti da­ro­ma ne sti­chiš­kai, bet pa­gal par­eng­tas prog­ra­mas“, – sa­kė pe­da­go­gė.

Jū­ra­tė Vo­los­ke­vi­čie­nė, va­do­vau­jan­ti Lie­tu­vos mo­ky­to­jų pro­fe­si­nei są­jun­gai, tvir­ti­no, kad il­gin­ti moks­lo me­tus bū­tų pro­tin­ga tuo at­ve­ju, jei kiek­vie­ną moks­lo me­tų die­ną aukš­tes­nių­jų kla­sių moks­lei­viai tu­rė­tų ma­žiau pa­mo­kų. „Aš­tun­tą ar de­vin­tą pa­mo­ką pro­duk­ty­viai dirb­ti ne­ga­li ne tik mo­ki­niai, bet ir mo­ky­to­jai“, – sa­kė J. Vo­los­ke­vi­čie­nė.

Lie­tu­vos tė­vų fo­ru­mui pri­klau­san­čio Aly­taus gau­sių šei­mų cen­tro „Skruz­dy­nė­lis“ va­do­vė Ra­mu­nė No­rui­šie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad mo­kyk­los, siek­da­mos užim­ti vai­kus va­sa­ro­mis, tu­rė­tų pa­siū­ly­ti įdo­mios veik­los, la­vi­na­mų­jų žai­di­mų, iš­vy­kų. „Au­gin­da­ma vai­kus ma­tau, kaip jie lau­kia at­os­to­gų, ta­čiau jau į pa­bai­gą jos pra­ilgs­ta, vai­kai ne­be­ži­no, ką veik­ti. Tad pe­da­go­gai iš­ties ga­lė­tų juos la­vin­ti, įtrauk­ti į nau­din­gą veik­lą“, – pa­žy­mė­jo R. No­rui­šie­nė.

„Lie­tu­vos ži­nių“ kal­bin­tos dvi ne­pil­na­me­tės Pa­ne­vė­žio moks­lei­vės pa­svars­tė, kad į mo­kyk­lą no­riai ei­tų ir va­sa­rą, jei­gu ži­nios moks­lei­viams bū­tų pa­tei­kia­mos pa­pras­čiau, įdo­miau ir žais­min­giau.