Ministerijai suplanuota dieta kelia nerimą politikams
Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai (URM) ki­tiems me­tams nu­ma­ty­tas fi­nan­sa­vi­mas ke­lia kai ku­rių po­li­ti­kų pa­si­pik­ti­ni­mą. Tai, kad esant da­bar­ti­nei geo­po­li­ti­nei si­tua­ci­jai dip­lo­ma­ti­nei tar­ny­bai no­ri­ma skir­ti vos 150 tūkst. eu­rų dau­giau nei šie­met, opo­zi­ci­jos nuo­mo­ne, iš pri­nci­po reiš­kia šios sis­te­mos žlug­dy­mą.

Seimui pateiktame kitų metų valstybės biudžete URM numatyta skirti 83 mln. 257 tūkst. eurų. Šiųmetis jos biudžetas – 83 mln. 110 tūkst. eurų. Tai yra mažiausiai finansuojama ministerija, nors jai tenka itin svarbūs darbai ir atsakomybė. Pasak politikų, dėl jai skiriamo per mažo finansavimo URM patiria nemažai sunkumų.

Linas Linkevičius: „Esu įsitikinęs, kad užsienio politiką ir tai, kas veikiama užsienio politikoje, turėtume vertinti neatsietai nuo šalies saugumo politikos. Jeigu tai yra vienas prioritetų, turėtų būti ir atitinkamas vertinimas.“

Mąžtantys pajėgumai

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis URM suplanuotą biudžetą vadino diplomatinės tarnybos žlugdymu. Jis akcentavo, kad šiemet ministerijos biudžetas pasiekė ikikrizinį 2008-ųjų lygį, tačiau pagal numatomą projektą iki 2020 metų jis išliks „įšaldytas“ net neatsižvelgiant į infliaciją. Todėl faktiškai ministerijos finansinis, o kartu ir praktinis pajėgumas mažės.

Žvelgiant į atskiras URM vykdomas programas, pagrindinės jų – užsienio politikos formavimo ir įgyvendinimo – biudžetas padidėja 600 tūkst. eurų. Tačiau didelė pinigų dalis bus skiriama valstybės šimtmečio minėjimo renginiams. Iš viso URM biudžete tam numatyta 440 tūkst. eurų, nors tai bus papildoma ministerijos funkcija.

Taigi kitais metais tiesioginės diplomatinės veiklos finansavimo didinimas, anot A. Ažubalio, yra dar menkesnis nei matomas iš skaičių. „Iš 12,2 mln. eurų, skirtų užsienio politikos formavimo ir įgyvendinimo programai, net 8,78 mln. eurų skiriama Lietuvos narystės tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip Jungtinės Tautos, NATO, Europos Taryba ir kitose, mokesčiams padengti. Tad apie kokį kryptingą užsienio politikos formavimą galima kalbėti, kai tam lieka vos 3,5 mln. eurų per metus?“ – stebėjosi parlamentaras.

Podukra valstybės gynyboje

A. Ažubalio teigimu, iš kiek daugiau nei 83 mln. vos 3,5 mln. eurų skiriami realiai užsienio politikos formavimo ir įgyvendinimo veiklai. Visa kita – diplomatinės tarnybos kasdieniam veikimui užtikrinti, t. y. pastatams remontuoti ir išlaikyti, nuompinigiams ir dėl valiutų kursų išaugusioms išlaidoms kompensuoti, diplomatinių atstovybių saugumui užtikrinti bei kitoms ūkinėms reikmėms. Esą toks biudžetas neleidžia kelti bent kiek rimtesnių politinių uždavinių diplomatinei tarnybai. „Įprasta suvokti diplomatinę tarnybą kaip valstybės nacionalinio saugumo priešakinėse linijose veikiančią žinybą.

Tačiau tiek buvusi, tiek dabartinė Vyriausybė ir šešerius metus ministerijai vadovaujantis Linas Linkevičius yra linkę URM laikyti podukra valstybės gynyboje. Todėl esant dabartiniam geopolitiniam fonui, kai diplomatinė tarnyba susiduria su vis didesniais iššūkiais atstovaudama Lietuvos pozicijoms ir interesams tarptautinėje erdvėje, ne tik negalime kalbėti apie jos stiprinimą, bet iš principo matome jos žlugdymą“, – kritikavo politikas.

A. Ažubalio nuomone, kalbant apie valstybės saugumą mintyje reikia turėti ne tik „geležį“, bet pirmiausia šalies interesų gynimo įrankį – diplomatinę tarnybą. Jis nenormalia vadina situaciją, kai Lietuvos ambasadose užsienyje dirbantys diplomatai turi iš šalies ieškoti pinigų kai kuriems renginiams ir pan.

„Jei valstybė nesugeba apmokėti savo politikos veiksmų, tai yra liūdnas reikalas. Pasakysiu dar daugiau: pats ministras čia pasirodė visiškai neveiksnus. Žinoma, komandiruotėms skirto ne viso milijono pakaks jo kelionėms po pasaulį, pradedant Maliu ir kitomis šalimis. Tačiau juk kalbame apie ambasadų ir mūsų atstovybių veiksnumą“, – pažymėjo jis.

Audronius Ažubalis: "Esant dabartiniam geopolitiniam fonui, kai diplomatinė tarnyba susiduria su vis didesniais iššūkiais, mes ne tik negalime kalbėti apie jos stiprinimą, bet iš principo matome jos žlugdymą.“

Patiria sunkumų

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius nenorėjo komentuoti ministerijos biudžeto, kol šis nėra patvirtintas. Tačiau jis teigė, kad realiai kitiems metams siūlomas URM finansavimas išties nėra didesnis, nes papildomos lėšos skirtos Lietuvos narystės tarptautinėse organizacijose mokesčiams padengti. „Biudžetas buvo svarstomas Vyriausybėje, dabar jis yra Seimo rankose ir turbūt neturėčiau daugiau komentuoti. Tačiau kiek bus lėšų skirta, su tiek ir dirbsime. Tiesą sakant, čia nereikėtų dramatizuoti. Tačiau, žinoma, finansavimas yra nepakankamas, kaip turbūt ir daugelyje sričių“, – kalbėjo ministras.

Anot L. Linkevičiaus, dėl riboto finansavimo URM susiduria su tam tikrais sunkumais. „Nuo 2008 metų, kai buvo krizė, dar nesame atkūrę visų ekonomikos patarėjų pareigybių. Beveik visas darbas vyksta užsienyje, o infliacija, valiutų kursų pasikeitimai tikrai neišėjo į naudą. Funkcijų per tą laiką taip pat tik padaugėjo. Žinoma, įtampa yra didžiulė. Bet, matyt, dabar toks laikotarpis, todėl sunku ką nors daugiau sugalvoti“, – sakė užsienio reikalų ministras.

L. Linkevičiaus manymu, ateityje URM finansavimas didės. „Esu įsitikinęs, kad užsienio politiką ir tai, kas veikiama užsienio politikoje, turėtume vertinti neatsietai nuo šalies saugumo politikos. Jeigu tai yra vienas prioritetų, turėtų būti ir atitinkamas vertinimas“, – pabrėžė ministras.

Audronius Ažubalis: „Esant dabartiniam geopolitiniam fonui, kai diplomatinė tarnyba susiduria su vis didesniais iššūkiais, mes ne tik negalime kalbėti apie jos stiprinimą, bet iš principo matome jos žlugdymą.“

Prašo papildomų milijonų

Seimo URK pirmininkas Juozas Bernatonis teigė nemanąs, kad URM numatytą finansavimą galima vadinti diplomatinės sistemos žlugdymu. Tačiau apsvarstęs valstybės biudžeto projektą komitetas prašo įvairioms ministerijos reikmėms, pradedant ryšių su svetur gyvenančiais lietuviais stiprinimu, baigiant diplomatų užsienyje išlaikymu, papildomai skirti apie 12 mln. eurų. „Kiek žinau, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas mūsų siūlymams pritarė ir tai bus perduota Vyriausybei. Tikimės, kad į dalį jų bus atsižvelgta. Šiuo metu URM biudžete yra numatyti įsipareigojimai, kurie nėra grynai ministerijos, o valstybės, turiu omenyje mokėjimus įvairioms tarptautinėms organizacijoms. Manome, kad tai turėtų būti Finansų ministerijos reikalas. Beje, Seimo Europos reikalų komitetas priėmė protokolinį nutarimą, kuriame siūlo perimti tuos mokėjimus“, – aiškino jis.

J. Bernatonio nuomone, dabartinis URM biudžeto augimas neleidžia plėtoti diplomatinės veiklos, kuri yra ne mažiau svarbi nei gynybos sritis. Jeigu būtų atsižvelgta į Seimo URK siūlymus dėl papildomo finansavimo URM, tai esą patenkintų visus ministerijos poreikius kitais metais, būtų galima kalbėti apie diplomatinės tarnybos plėtrą. „Jeigu nebus surasta lėšų tiek, kiek įsivaizduojame, tikiuosi, kad kitais metais toliau bus didinamas biudžetas. Kiek skiriama lėšų, tiek ši tarnyba ir gali vystytis. Tai nėra ta sritis, kur būtų skiriamos kokios nors europinės lėšos ar būtų galima kažkaip užsidirbti iš šalies. Todėl ministerija turi būti pakankamai finansuojama iš biudžeto. Tačiau tai yra sena bėda, visais laikais URM nebuvo skiriama pakankamai lėšų. Reikia keisti požiūrį į užsienio politikos, diplomatinės tarnybos svarbą“, – pažymėjo Seimo URK pirmininkas.