Mindaugo Basčio šešėliai gaubia socialdemokratus
Ne­skaid­rūs ry­šiai su Ru­si­jos vers­lo at­sto­vais, dėl ku­rių Sei­me pra­de­da­ma ap­kal­tos pro­ce­dū­ra iš par­la­men­to vi­ce­pir­mi­nin­ko par­ei­gų pri­vers­tam at­sis­ta­ty­din­ti Min­dau­gui Bas­čiui, ga­li tap­ti vi­sos Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos (LSDP) prob­le­ma. Aiš­kė­ja, kad so­cial­de­mo­kra­tus sie­jo glau­dūs ry­šiai su Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) su­rink­to­je in­for­ma­ci­jo­je mi­ni­mais kon­tro­ver­siš­kais as­me­nims, ku­rių pa­gei­da­vi­mai bu­vo ten­ki­na­mi ne­pai­sant vals­ty­bės in­te­re­sų.

Val­dan­čių­jų Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) bei LSDP at­sto­vai va­kar pra­dė­jo ap­kal­tos pro­ce­dū­rą Sei­mo na­riui so­cial­de­mo­kra­tui M. Bas­čiui, siek­da­mi iš­tir­ti, ar po­li­ti­kas ne­su­lau­žė par­la­men­ta­ro prie­sai­kos.

Sei­mo pir­mi­nin­kui Vik­to­rui Pra­nckie­čiui pra­ėju­sį ket­vir­ta­die­nį pa­teik­to­je VSD me­džia­go­je ap­ra­šo­mi M. Bas­čio ry­šiai su at­omi­nės ener­ge­ti­kos kor­po­ra­ci­jos „Ro­sa­tom“ at­sto­vu va­di­na­mu Jev­ge­ni­ju­mi Kos­ti­nu, bu­vu­siu KGB dar­buo­to­ju Pio­tru Vo­jei­ka, Ru­si­jos vals­ty­bi­nio ka­na­lo RTR žur­na­lis­tu Er­nes­tu Mac­ke­vi­čiu­mi, bu­vu­siu Kau­no ma­fi­jos au­to­ri­te­tu įvar­di­ja­mu Sa­tur­nu Du­bi­nin­ku ir ne­tei­sė­ta veik­la įta­ria­mu vers­li­nin­ku Va­di­mu Pa­cho­mo­vu. VSD ver­ti­ni­mu, šie ry­šiai da­ro M.Bas­tį pa­žei­džia­mą, to­dėl kel­tų grės­mę jam pa­ti­kė­tos vals­ty­bės pa­slap­ties sau­gu­mui. Pil­dy­da­mas VSD an­ke­tą, par­la­men­ta­ras duo­me­nų apie šiuos ry­šius ne­pa­tei­kė.

Sei­mo opo­zi­ci­ja, sa­vo ruo­žtu, sie­kia, kad bū­tų su­da­ry­ta lai­ki­no­ji ko­mi­si­ja, ku­ri tir­tų M. Bas­čio ry­šių gal­būt ke­lia­mą grės­mę na­cio­na­li­niam sau­gu­mui. Opo­zi­ci­nės Tė­vy­nės są­jun­gos-Krikš­čio­nių de­mo­kra­tų ly­de­rio Gab­rie­liaus Lands­ber­gio tei­gi­mu, val­dan­čių­jų ini­cia­ty­va dėl ap­kal­tos tė­ra po­li­ti­nis ma­nev­ras ži­nant, kad šis pro­ce­sas grei­čiau­siai bū­tų su­stab­dy­tas re­mian­tis Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mu, jog prie­sai­kos su­lau­žy­mas ga­lio­ja dėl veiks­mų, pa­da­ry­tų ją da­vus. M. Bas­tys Sei­me pri­sie­kė pra­ėju­sį lap­kri­tį, nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mui pra­dė­jus dar­bą, o VSD pa­žy­mo­je mi­ni­mi anks­čiau bu­vę įvy­kiai.

Prieš de­šimt­me­tį so­cial­de­mo­kra­tai ne­nei­gė, kad Jev­ge­ni­jus Kos­ti­nas – jų par­ti­jos na­rys.

Krei­pė­si į po­li­ti­kos naujoką

Kaip ra­šo­ma VSD in­for­ma­ci­jo­je, M. Bas­tys su J. Kos­ti­nu – bu­vu­siu Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ru­sų fi­lo­lo­gi­jos ka­ted­ros ve­dė­ju, į sau­gu­mo tar­ny­bų aki­ra­tį pa­kliu­vu­siu kaip ne­le­ga­liai Lie­tu­vo­je vei­ku­sio Bal­ti­jos hu­ma­ni­ta­ri­nio cen­tro, vė­liau per­va­din­to Tarp­tau­ti­ne Bal­ti­jos aka­de­mi­ja (TBA, Ru­si­jos re­mia­mo Ry­go­je vei­kian­čio Bal­ti­jos ru­sų ins­ti­tu­to fi­lia­lo), stei­gė­ju – yra pa­žįs­ta­mas nuo 2001–2002 me­tų. Bū­tent tuo me­tu J. Kos­ti­nas esą krei­pė­si į M. Bas­tį, pra­šy­da­mas po­li­ti­ko par­amos šią įstai­gą ku­riant.

Prieš dešimtmetį socialdemokratai neneigė, kad Jevgenijus Kostinas - jų partijos narys./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

„Taip, pa­žįs­tu pro­fe­so­rių J. Kos­ti­ną. Jis yra dir­bęs Vil­niaus uni­ver­si­te­te. Aš jį pa­žįs­tu bū­tent kaip aka­de­mi­nės vi­suo­me­nės at­sto­vą. Taip, jis yra kal­bė­jęs kaip Lie­tu­vos pi­lie­tis, no­rin­tis kur­ti aka­de­mi­ją“, – apie šią si­tua­ci­ją yra sa­kęs M. Bas­tys.

2001 me­tais M. Bas­tys di­džio­jo­je po­li­ti­ko­je bu­vo vos ap­ši­lęs ko­jas, o Sei­me nė­jo jo­kių svar­bes­nių par­ei­gų. Iki tol va­do­va­vęs tė­vo – bu­vu­sio Kriū­kų ko­lū­kio va­do­vo Juo­zo Bas­čio – įsteig­tai bend­ro­vei „Ag­ro­li­na“, ku­rį lai­ką dir­bęs Kriū­kų se­niū­nu, į Sei­mą pir­mą kar­tą jis bu­vo iš­rink­tas 2000-ai­siais. Tais pa­čiais me­tais, prieš Sei­mo rin­ki­mus, M. Bas­tys, anks­čiau ne­da­ly­va­vęs po­li­ti­ko­je, ta­po Lie­tu­vos de­mo­kra­ti­nės dar­bo par­ti­jos (LDDP) na­riu. Ta­čiau jau 2001-ai­siais LDDP su­si­jun­gus su LSDP, par­ti­nės hie­rar­chi­jos ko­pė­čio­mis pri­ar­tė­jo prie aukš­čiau­sių po­zi­ci­jų – ta­po jung­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos pre­zi­diu­mo na­riu.

Prieš­ta­rin­gas vei­kė­jas – socialdemokratas

Tai, ko­dėl J. Kos­ti­nas krei­pė­si į po­li­ti­kos nau­jo­ką M. Bas­tį, gal­būt ga­lė­tų pa­aiš­kin­ti to me­to ži­niask­lai­do­je mi­nė­tas fak­tas. Kaip 2006-ai­siais pa­skel­bė žur­na­las „Eks­tra“, nag­ri­nė­jęs TBA stei­gi­mo pe­ri­pe­ti­jas, J. Kos­ti­nas bu­vo ne tik aka­de­mi­nės bend­ruo­me­nės, bet ir Al­gir­do Bra­zaus­ko va­do­vau­tos So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos na­rys, ieš­ko­jęs – ir ra­dęs – par­tie­čių už­ta­ri­mą įgy­ven­di­nant jo in­te­re­sus.

Tuo me­tu J. Kos­ti­nas bu­vo ryš­ki fi­gū­ra, tu­rė­ju­si įta­kos ša­lies ru­sų dias­po­rai ir pa­lai­kiu­si ar­ti­mus kon­tak­tus su Ru­si­jos am­ba­sa­da. Kaip skelb­ta to me­to spau­do­je, so­cial­de­mo­kra­tas J. Kos­ti­nas, ar­ti­mai bend­ra­vęs su tuo­me­čiu Ru­si­jos am­ba­sa­do­riu­mi mū­sų ša­ly­je Ju­ri­ju­mi Zu­ba­ko­vu, pra­ei­ty­je – Krem­liaus žval­gy­bi­nin­ku, šio dip­lo­ma­to bu­vo pa­siū­ly­tas pir­mą­ją ka­den­ci­ją dir­ban­čiam pre­zi­den­tui Val­dui Adam­kui kaip pa­ta­rė­jas ru­sa­kal­bių klau­si­mais. Pa­sky­ri­mą, kaip skelb­ta, su­stab­dė VSD, su­abe­jo­jęs ar­ti­miau­sia J. Kos­ti­no ap­lin­ka: jo tė­vas so­viet­me­čiu dir­bo Šiau­lių KGB, o bro­lis ėjo par­ei­gas Ru­si­jos fe­de­ra­li­nė­je sau­gu­mo tar­ny­bo­je (FST).

Ne­ta­pęs pre­zi­den­to pa­ta­rė­ju, J. Kos­ti­nas nuo 2001 me­tų Lie­tu­vo­je ban­dė le­ga­li­zuo­ti lat­viš­ko­jo Bal­ti­jos ru­sų ins­ti­tu­to, fi­nan­siš­kai rem­to Krem­liaus, fi­lia­lą TBA, ku­ris ke­le­rius me­tus Lie­tu­vo­je vei­kė ne­le­ga­liai. Eks­per­tai tuo me­tu skel­bė, jog šio­je įstai­go­je bu­vo dės­to­ma pa­gal ideo­lo­gi­zuo­tas Ru­si­jos prog­ra­mas, o Mask­va sie­kė, kad jo­je stu­di­juo­tų kuo dau­giau su vals­ty­bės pa­slap­ti­mis dir­ban­čių as­me­nų.

Rea­li­zuo­ti sa­vo sie­kį J. Kos­ti­nui pa­vy­ko 2003 me­tais. Jį ap­tar­na­vo ne tik M. Bas­tys, bet ir vi­sa So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja. Tuo me­tu švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nis­tro par­ei­gas ėju­sio Ri­man­to Vait­kaus ini­cia­ty­va, J. Kos­ti­nui pra­šant, bu­vo par­eng­tos Aukš­to­jo moks­lo įsta­ty­mo pa­tai­sos, at­ve­rian­čios ke­lią TBA veik­lai Lie­tu­vo­je. Pa­tai­sas sku­bos tvar­ka pa­tvir­ti­no A. Bra­zaus­ko va­do­vau­ta Vy­riau­sy­bė. Ki­lus di­džiu­liam skan­da­lui, dve­jus me­tus stu­den­tus pri­imi­nė­ju­sios TBA veik­la 2005 me­tais bu­vo su­stab­dy­ta. Spe­cia­li Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos ko­mi­si­ja, at­li­ku­si ty­ri­mą, kons­ta­ta­vo, kad TBA nuo­lat pa­žei­di­nė­jo Lie­tu­vos tei­sės ak­tus. Ši is­to­ri­ja R. Vait­kui stip­riai ap­kar­ti­no gy­ve­ni­mą – 2004-ai­siais dėl pa­gal­bos J. Kos­ti­nui jis ne­bu­vo pa­skir­tas švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tru, 2006 me­tais tu­rė­jo at­si­sa­ky­ti pa­siū­ly­mo užim­ti vi­ce­mi­nis­tro pos­tą.

Kon­ser­va­to­rių ly­de­ris Gab­rie­lius Lands­ber­gis val­dan­čių­jų su­ma­ny­tą ap­kal­tą va­di­na gud­riu ma­nev­ru.

Pa­žin­tis su žvalgybininku

Šiuo me­tu J. Kos­ti­nas mi­ni­mas kaip Ru­si­jos ener­ge­ti­kos bend­ro­vės „Ro­sa­tom“ lo­bis­tas, be­si­rū­pi­nan­tis Bal­ta­ru­si­jos at­omi­nės elek­tri­nės As­tra­ve įvaiz­džiu. VSD iš­va­do­se kons­ta­tuo­ja­ma, kad dar 2013 me­tais M. Bas­tys J. Kos­ti­no pra­šy­mu or­ga­ni­za­vo slap­tą „Ro­sa­tom“ pa­da­li­nio „Ro­sa­tom Over­seas“ di­rek­to­riaus Ry­tų Eu­ro­pai Alek­sand­ro Mer­te­no su­si­ti­ki­mą su tuo­me­čiu Sei­mo pir­mi­nin­ku Vy­du Ged­vi­lu. Su­si­ti­ki­mo me­tu, VSD duo­me­ni­mis, bu­vo ap­ta­ria­mos ga­li­my­bės rea­li­zuo­ti „Ro­sa­tom“ pla­nus re­gio­ne.

Ga­li bū­ti, kad kon­tak­tus su „Ro­sa­tom“ J. Kos­ti­nas už­mez­gė tal­kin­da­mas ki­tai anks­čiau prieš­ta­rin­gai ver­tin­tai bend­ro­vei – Lie­tu­vo­je vei­ku­siai ru­si­jos kon­cer­no „Gazp­rom“ tar­pi­nin­kei „Du­jo­te­ka­nai“. 2006-ai­siais Lie­tu­vos Sei­me vyk­dy­to VSD veik­los par­la­men­ti­nio ty­ri­mo me­tu į vie­šu­mą iš­ki­lo ži­nios, kad šios įmo­nės stei­gi­mas bu­vo de­ri­na­mas net su tuo­me­čiu Ru­si­jos pre­zi­den­tu Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu, o įgy­ven­di­na­mas per KGB pul­ki­nin­ką P. Vo­jei­ką, il­gus me­tus ėju­sį „Du­jo­te­ka­nos“ vi­cep­re­zi­den­to par­ei­gas.

VSD dar­buo­to­jai tuo me­tu liu­di­jo tu­rė­ję duo­me­nų apie P. Vo­jei­kos ry­šius su Ru­si­jos už­sie­nio žval­gy­bos tar­ny­ba („Služ­ba vnieš­nej raz­ved­ki“, SVR, ku­rios par­ei­ga – rink­ti po­li­ti­nę, eko­no­mi­nę, ka­ri­nę, tech­ni­nę ir eko­lo­gi­nę in­for­ma­ci­ją už­sie­nio ša­ly­se) bei V. Pu­ti­no de­ši­nią­ja ran­ka va­din­tu tuo­me­čiu Ru­si­jos trans­por­to mi­nis­tru KGB ge­ne­ro­lu ma­jo­ru Vla­di­mi­ru Ja­ku­ni­nu.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis valdančiųjų sumanytą apkaltą vadina gudriu manevru./Romo Jurgaičio nuotrauka

Teig­ta, kad Lie­tu­vo­je įkur­ta „Du­jo­te­ka­na“ tu­rė­jo ne tik duo­ti pel­ną: per sta­ty­ti­nių val­do­mas ak­ci­jas da­lis už itin pel­nin­gai par­duo­da­mas du­jas gau­tų lė­šų tu­rė­jo bū­ti pa­nau­do­tos „Ru­si­jos in­te­re­sams gin­ti“. Jo­mis bu­vo re­mia­ma Krem­liui lo­ja­li ru­sų dias­po­ros mū­sų kraš­te da­lis, taip pat fi­nan­suo­ja­mos par­ti­jos, at­ski­ri po­li­ti­kai, per­ka­ma ži­niask­lai­da, taip įgy­ven­di­nant Mask­vos in­te­re­sus. Ši veik­la, kaip ma­ty­ti iš VSD ty­ri­mo me­džia­gos, Lie­tu­vo­je ga­lė­jo bū­ti plė­to­ja­ma pa­de­dant J. Kos­ti­nui, va­din­tam „Du­jo­te­ka­nos“ stra­te­gi­niu kon­sul­tan­tu.

Kaip pa­aiš­kė­jo šio­mis die­no­mis, bū­tent J. Kos­ti­nas su P. Vo­jei­ka su­pa­žin­di­no par­la­men­ta­rą M. Bas­tį. Šis, VSD duo­me­ni­mis, su P. Vo­jei­ka pa­lai­kė ne­re­gu­lia­rius san­ty­kius, ku­rie plė­to­ti tar­pu­sa­vio pra­šy­mų pa­grin­du. Vie­nas to­kių pra­šy­mų į be­sip­le­čian­tį skan­da­lą įtrau­kė ir nau­jai iš­rink­tą Sei­mo na­rį, LVŽS frak­ci­jos at­sto­vą Kęs­tu­tį Smir­no­vą. VSD pa­žy­mos da­ly­je apie M. Bas­čio ry­šius su „Du­jo­te­ka­nos“ vi­cep­re­zi­den­tu P. Vo­jei­ka ra­šo­ma apie tai, kad po­li­ti­kas pra­šė „Du­jo­te­ka­nos“ at­sto­vo su­teik­ti par­amą K. Smir­no­vo ko­vos me­nų mo­kyk­lai už M. Bas­čio pa­lai­ky­mą rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu.

Sa­vo ruo­žtu, P. Vo­jei­ka pra­šė M. Bas­čio pa­gal­bos ki­tais klau­si­mais, pa­vyz­džiui, spren­džiant „Du­jo­te­ka­nos“ bė­das dėl Kau­no ter­mo­fi­ka­ci­jos elek­tri­nės.

Kal­ti­ni­mai – su­lau­žius priesaiką

Kaip skel­bia­ma va­kar pa­vie­šin­ta­me val­dan­čių­jų par­ti­jų tei­ki­me dėl ap­kal­tos M. Bas­čiui, šis po­li­ti­kas, pil­dy­da­mas an­ke­tą dėl lei­di­mo dirb­ti su vi­siš­kai slap­ta in­for­ma­ci­ja, ne­nu­ro­dė sa­vo abe­jo­ti­nų pa­žin­čių. „Pab­rėž­ti­na, jog siek­da­mas nu­slėp­ti šiuos ry­šius ir fak­tus, M. Bas­tys pa­žei­dė lei­di­mo dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja ga­vi­mo tvar­ką. Ne­ga­na to, Sei­mo na­rys sa­vo vie­šai skel­bia­mo­je pri­va­čių in­te­re­sų dek­la­ra­ci­jo­je nė­ra dek­la­ra­vęs ry­šių su J. Kos­ti­nu, P. Vo­jei­ka, E. Mac­ke­vi­čiu­mi, S. Du­bi­nin­ku ar V. Pa­cho­mo­vu, nors pri­va­čių in­te­re­sų dek­la­ra­ci­ja aiš­kiai nu­ro­do, jog Sei­mo na­rys (ar kan­di­da­tas į Sei­mo na­rius) pri­va­lo dek­la­ruo­ti bet ko­kius ki­tus duo­me­nis ir ry­šius su Lie­tu­vos ir ki­tų vals­ty­bių fi­zi­niais ir ju­ri­di­niais as­me­ni­mis, dėl ku­rių ga­li kil­ti in­te­re­sų konf­lik­tas. Tai lei­džia teig­ti, jog M. Bas­tys sie­kė są­mo­nin­gai nuo vi­suo­me­nės nu­slėp­ti po VSD pa­žy­mos pa­vie­ši­ni­mo iš­aiš­kė­ju­sią in­for­ma­ci­ją apie įvar­din­tus ry­šius“, – ra­šo­ma tei­ki­me.

Ja­me taip pat tei­gia­ma, jog api­bend­ri­nus ar­gu­men­tus yra pa­kan­ka­mai pa­grin­do da­ry­ti iš­va­dą, jog M. Bas­tys šiurkš­čiai su­lau­žė Sei­mo na­rio duo­tą prie­sai­ką, „ka­dan­gi nu­slė­pė sa­vo ry­šius su Ru­si­jos vals­ty­bi­nių įmo­nių bei vers­lo at­sto­vais bei fi­zi­niais as­me­ni­mis, vei­kė at­sto­vau­da­mas ne Lie­tu­vos, ku­riai pri­sie­kė, bet ki­tos vals­ty­bės in­te­re­sams, ku­rie ker­ta­si su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­ma­ti­niu ne­prik­lau­so­my­bės stip­ri­ni­mo in­te­re­su“.

Pats M. Bas­tys, kaip pra­ne­šė agen­tū­ra BNS, tvir­ti­no ne­ma­tan­tis pa­grin­do jam reng­ti ap­kal­tos pro­ce­są, ta­čiau aiš­ki­no ne­smer­kian­tis ir pro­ce­są pra­dė­ju­sių ko­le­gų iš val­dan­čio­sios dau­gu­mos. „Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, pa­grin­do ap­kal­tai jo­kio nė­ra, ka­dan­gi ir VSD yra gry­nai su­bjek­ty­vi. O kaip Sei­mo na­riai, kaip ko­mi­si­ja ma­nys, par­odys lai­kas“, – tei­gė po­li­ti­kas.