Milijonai profsąjungoms: kur nutekėjo pinigai
Di­džio­sioms prof­są­jun­goms per ke­le­rius me­tus iš­da­ly­ta dau­giau kaip 1,7 mln. eu­rų. Už šiuos pi­ni­gus bu­vo ska­ti­na­mas so­cia­li­nis dia­lo­gas. Rea­ly­bė­je tai – įvai­rūs mo­ky­mai, stu­di­jos ir aps­kri­to­jo sta­lo dis­ku­si­jos, tu­rė­ju­sios baig­tis gau­sy­be ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių. Ta­čiau pi­ni­gai pa­nau­do­ti, o re­zul­ta­tas – men­kas.

Tai par­odė ne­prik­lau­so­mas ver­ti­ni­mas. So­cia­li­nio dia­lo­go sri­ty­je jo­kio pro­ver­žio Lie­tu­va ne­pa­da­rė: pa­si­ra­šy­ta per­pus ma­žiau ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių, nei pla­nuo­ta, o iš pa­si­ra­šy­tų – ne vie­na fik­ty­vi. Kol Vy­riau­sy­bė kal­bė­jo apie nau­ją­jį so­cia­li­nį mo­de­lį ir dar­bo san­ty­kių li­be­ra­li­za­vi­mą, pro­fe­si­nės są­jun­gos nau­do­jo eu­ro­pi­nes lė­šas.

Pro­ver­žio nepasiekė

„Nea­be­jo­ti­na, kad pa­gal so­cia­li­nio dia­lo­go būk­lę at­spin­din­čius ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus Lie­tu­va pro­ver­žio ne­pa­sie­kė. Taip pat pa­žy­mė­ti­na, kad so­cia­li­nio dia­lo­go ska­ti­ni­mo prie­mo­nės di­džiau­sius pro­jek­tus vyk­dė jau vei­kian­čios ir dau­giau­sia pa­tir­ties šio­je sri­ty­je tu­rin­čios dar­buo­to­jų ir darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­jos“, – nu­ro­dė eks­per­tai, at­li­kę 2007–2013 me­tų Žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių plė­tros veiks­mų prog­ra­mos prie­mo­nės „So­cia­li­nio dia­lo­go ska­ti­ni­mas“ po­vei­kio, efek­ty­vu­mo ir su­kur­tų re­zul­ta­tų ver­ti­ni­mą.

Tai iš­sa­miai pri­sta­to­ma bend­ro­vės „ES­TEP Vil­nius“ at­as­kai­to­je, 285 pus­la­pių do­ku­men­te, ku­rį pa­vie­ši­no So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja (SADM). Va­di­na­ma­jai so­cia­li­nio dia­lo­go ska­ti­ni­mo prie­mo­nei, įgy­ven­din­tai 2011–2015 me­tais, bu­vo skir­ta per 4,2 mln. eu­rų.

Pro­fe­si­nėms są­jun­goms te­ko di­džio­ji šių lė­šų da­lis – 1,74 mln. eu­rų. Dar 1,5 mln. ga­vo aso­cia­ci­jos, 552 tūkst. eu­rų – Pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai, 217 tūkst. eu­rų – įmo­nės, 146 tūkst. eu­rų – biu­dže­ti­nės įstai­gos. Di­džiau­sias su­mas sa­vo pro­jek­tams ga­vo par­ei­gū­nų, švie­ti­mo, kul­tū­ros dar­buo­to­jų prof­są­jun­gos, „So­li­da­ru­mas“, Lie­tu­vos dar­bo fe­de­ra­ci­ja.

Mos­tai bu­vo platūs

An­tai Lie­tu­vos kul­tū­ros dar­buo­to­jų pro­fe­si­nė są­jun­ga, ku­riai bu­vo skir­ta 231,7 tūkst. eu­rų, nu­ro­dė, kad pro­jek­to veik­la apims mo­ky­mus pa­gal par­eng­tas kryp­tin­gas prog­ra­mas, me­to­di­kos ren­gi­mą, ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių ren­gi­mą ir pa­si­ra­šy­mą, dvi­ša­lių ko­mi­si­jų, sau­gos ir svei­ka­tos ko­mi­te­tų stei­gi­mą.

Lie­tu­vos dar­bo fe­de­ra­ci­ja įsi­pa­rei­go­jo įgy­ven­din­ti pro­jek­tą „So­cia­li­nės par­tne­rys­tės plė­tra, sie­kiant įgy­ven­din­ti Na­cio­na­li­nę re­for­mų dar­bot­var­kę“, ku­riam ga­vo 228,5 tūkst. eu­rų. „Pro­jek­to me­tu so­cia­li­niai par­tne­riai bus kon­sul­tuo­ja­mi ir mo­ko­mi vi­sais so­cia­li­nio dia­lo­go klau­si­mais, tei­kia­ma pra­kti­nė pa­gal­ba, to­dėl pa­ge­rės dar­buo­to­jų ir darb­da­vių tei­si­nės ži­nios ir to­les­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas“, – tei­gia­ma pro­jek­to ap­ra­šy­me.

Lie­tu­vos pro­fe­si­nės są­jun­gos „So­li­da­ru­mas“ pro­jek­to „So­cia­li­nio dia­lo­go vys­ty­mas ir in­te­re­sų de­ri­ni­mas, sie­kiant ra­cio­na­lių spren­di­mų, eko­no­mi­nės ir so­cia­li­nės pa­žan­gos“ ver­tė – 264 tūkst. eu­rų. „Sie­kiant ly­gia­ver­tės par­tne­rys­tės pro­jek­te nu­ma­ty­ti so­cia­li­nio dia­lo­go ge­bė­ji­mų to­bu­li­ni­mo mo­ky­mai – ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių ren­gi­mas, de­ry­bų me­nas, dar­bo tei­sė, ly­čių ly­gy­bės dar­be už­ti­kri­ni­mas ir kt.“, – api­bū­di­na­ma veik­la.

Na­cio­na­li­nis par­ei­gū­nų pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mas ket­ve­rius me­tus įgy­ven­di­no pro­jek­tą „Pa­rei­gū­nų ge­bė­ji­mų ug­dy­mas so­cia­li­nio dia­lo­go sri­ty­je“, ku­rio ver­tė – 276,9 tūkst. eu­rų. Prof­są­jun­ga, kaip ma­ty­ti iš pro­jek­to ap­ra­šy­mo, pla­na­vo, kad „bus to­bu­li­na­ma darb­da­vių ir dar­buo­to­jų or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vų bei dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja so­cia­li­nės par­tne­rys­tės ir ko­lek­ty­vi­nių san­ty­kių sri­ty­se“.

226,6 tūkst. eu­rų ati­te­ko Lie­tu­vos švie­ti­mo pro­fe­si­nei są­jun­gai ir pro­jek­tui „So­cia­li­nės par­tne­rys­tės plė­tra ir ko­lek­ty­vi­nių de­ry­bų ska­ti­ni­mas ša­lies švie­ti­mo sek­to­riu­je“.

Trūks­ta dau­ge­lio gebėjimų

SADM pa­teik­to­je ne­prik­lau­so­mų eks­per­tų ver­ti­ni­mo at­as­kai­to­je nu­ro­do­ma, kad vie­toj pla­nuo­tų 600 pa­si­ra­šy­tos 284 ko­lek­ty­vi­nės su­tar­tys, mo­ky­muo­se da­ly­va­vo 23,6 tūkst. as­me­nų, 21,5 tūkst. juos sėk­min­gai bai­gė. Iš vi­so mo­ky­mai bu­vo ren­gia­mi pa­gal 18 te­mų, da­ly­va­vu­sie­ji juo­se įgi­jo mo­ky­mo kur­sų bai­gi­mo pa­žy­mė­ji­mus.

Ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių – per­pus ma­žiau, nei pla­nuo­ta, ta­čiau ir da­lis pa­si­ra­šy­tų, kaip aiš­kė­ja, yra „tuš­čios“. „Aukš­tes­nio ly­gio pri­va­taus ir vie­šo­jo sek­to­riaus su­tar­tys yra la­biau dek­la­ra­ty­vaus, po­li­ti­nio po­bū­džio, ta­čiau es­mi­nių nau­jų ko­ky­biš­kų dar­bo są­ly­gų ne­su­ku­ria“, – ra­šo­ma bend­ro­vės „ES­TEP Vil­nius“ pa­teik­to­je ver­ti­ni­mo at­as­kai­to­je.

Ga­liau­siai eks­per­tai nu­ro­dė, jog iš­ana­li­za­vus ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių tu­ri­nį pa­aiš­kė­jo, kad dau­ge­liui de­ry­bi­nin­kų (so­cia­li­nių par­tne­rių) at­sto­vų trūks­ta šios sri­ties ge­bė­ji­mų: dar­bo tei­sės, va­dy­bos, eko­no­mi­nių ži­nių ir pan. „Prie­mo­nės re­zul­ta­tų ana­li­zė at­sklei­dė, kad so­cia­li­niai par­tne­riai pikt­nau­džia­vo pa­si­ra­šy­da­mi ko­lek­ty­vi­nes su­tar­tis: bu­vo pa­si­ra­šy­ta ne vie­na fik­ty­vi ša­kos ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis, ne­ko­ky­biš­ko­mis pa­tys da­ly­viai lai­kė ir te­ri­to­ri­nes su­tar­tis. Kai ku­rie res­pon­den­tai ne­tgi abe­jo­jo, ar Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) struk­tū­ri­nės par­amos lė­šo­mis iš vi­so bu­vo ra­cio­na­lu fi­nan­suo­ti ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių pa­si­ra­šy­mą, nes tai iš­krai­pė so­cia­li­nio dia­lo­go si­tua­ci­ją Lie­tu­vo­je“, – pa­skel­bė eks­per­tai.

Su­si­ta­ri­muo­se – kas sa­vai­me suprantama

To­kią eks­per­tų nuo­mo­nę stip­ri­na ir pa­čių prof­są­jun­gų at­sto­vų ver­ti­ni­mai. Ak­ty­viai vei­kian­čios Lie­tu­vos mais­ti­nin­kų pro­fe­si­nės są­jun­gos va­do­vė Gra­ži­na Gruz­die­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad to­kios pi­ni­gų da­ly­bos dia­lo­go ne­stip­ri­na.

„Mi­nis­te­ri­ja pa­stan­gas bu­vo nu­krei­pu­si ne į re­zul­ta­tą, o į pi­ni­gų „į­si­sa­vi­ni­mą“. Mes to­kia­me pro­ce­se ne­da­ly­vau­ja­me. Yra to­kių ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių, ku­rio­mis su­si­ta­ria­ma, tar­ki­me, dar­bo už­mo­kes­tį mo­kė­ti pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mus. Tai čia su­si­ta­ri­mas ar akip­lė­šiš­ku­mas? Ir mi­nis­te­ri­ja pa­skui pa­si­ra­šo, kad toks pro­jek­tas – ge­ras“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­sa­ko­jo G. Gruz­die­nė.

Tie­sa, jos tei­gi­mu, kai ku­rie už ES lė­šas or­ga­ni­zuo­ti mo­ky­mai pra­ver­čia, ta­čiau re­zul­ta­tai, pa­ly­gin­ti su iš­leis­tais pi­ni­gais, ny­kūs. „Vie­nas iš to so­cia­li­nio dia­lo­go re­zul­ta­tų – įsteig­ti dar­bų sau­gos ko­mi­te­tus. Jie pri­va­lo­mi pa­gal įsta­ty­mus. Bu­vo ir to­kių „re­zul­ta­tų“, – pri­dū­rė G. Gruz­die­nė.

Kul­tū­ri­nin­kams – į gera

Ta­čiau pro­fe­si­nės są­jun­gos, ku­rių dar­buo­to­jai da­ly­va­vo mo­ky­muo­se, su to­kiu ver­ti­ni­mu su­tin­ka tik iš da­lies.

Lie­tu­vos kul­tū­ros dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kas Juo­zas Rim­kus, ku­rio va­do­vau­ja­ma or­ga­ni­za­ci­ja ga­vo 232 tūkst. eu­rų fi­nan­sa­vi­mą, įsi­ti­ki­nęs, kad pi­ni­gai pa­nau­do­ti pra­smin­gai. „Bu­vo še­šių rū­šių se­mi­na­rai, vi­so­je Lie­tu­vo­je or­ga­ni­za­vo­me. Įvai­rios te­mos – dar­bo tei­sės klau­si­mai, ko­lek­ty­vi­nės su­tar­tys, de­ry­bų me­nas ir ki­ta. Taip, tai bu­vo nau­din­ga“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė jis. J. Rim­kus pa­žy­mė­jo, kad kul­tū­ros dar­buo­to­jų si­tua­ci­ja po mo­ky­mų pa­si­kei­tė į ge­ra. „Žmo­nės pa­ti­kė­jo, kad aso­ci­juo­ti jie ga­li pa­siek­ti dau­giau, nei bū­da­mi iš­si­bars­tę po vie­ną“, – tei­gė jis.

Vie­nas so­cia­li­nio dia­lo­go ska­ti­ni­mo prie­mo­nės po­vei­kio, efek­ty­vu­mo ir su­kur­tų re­zul­ta­tų ver­ti­ni­mą at­li­ku­sių eks­per­tų Da­rius Že­ruo­lis ko­men­ta­vo, jog apk­lau­sus pro­jek­to da­ly­vius pa­aiš­kė­jo, kad mo­ky­mų tu­ri­niu ir ko­ky­be jie bu­vo pa­ten­kin­ti. Ta­čiau, anot jo, siū­lo­ma, kad vė­liau to­kių pro­jek­tų da­ly­viai ga­lė­tų bū­ti ne vien aso­ci­juo­tų struk­tū­rų na­riai.

Kaip jau ra­šė „Lie­tu­vos ži­nios“, dar­bo žmo­nių bend­rys­tė mū­sų ša­ly­je – la­biau sva­jo­nė nei rea­ly­bė. Per kiek ma­žiau nei de­šimt­me­tį prof­są­jun­gas ap­lei­do ke­lios de­šim­tys tūks­tan­čių na­rių, ma­žė­ji­mo ten­den­ci­ja ma­ty­ti to­liau. Prof­są­jun­gų vaid­me­nį ir jų at­sto­va­vi­mą dar­buo­to­jams lie­tu­viai su­pran­ta mig­lo­tai, šioms or­ga­ni­za­ci­joms, ne­ly­gu šal­ti­niai, pri­klau­so nuo 9 iki 20 proc. vi­sų sam­do­mų dar­buo­to­jų.