Migrantai iš Lietuvos siaubia Italijos pakrantes
Iš Šiau­rės Eu­ro­pos, taip pat ir Lie­tu­vos, į Ita­li­jos pie­tus žie­mo­ti at­skri­dę kor­mo­ra­nai ta­po gal­vos skaus­mu Sar­di­ni­jos sa­los žve­jams. Va­sa­rą nu­siau­bę mū­sų ša­lies pa­jū­rį, da­bar jū­rų krank­liai men­ki­na sar­dų žve­jų lai­mi­kius.

Kor­mo­ra­nų ko­lo­ni­jos va­sa­rą pri­da­ro ne­ma­žai prob­le­mų Juo­dkran­tė­je, Rus­nė­je (Brie­džių sa­lo­je), taip pat Za­ra­sų ra­jo­ne gre­ta Drūk­šių ir Lukš­to eže­rų. Su­skai­čiuo­ta, kad per­nai vien Juo­dkran­tė­je jū­rų krank­liais va­di­na­mi pa­ukš­čiai su­su­ko per 3 tūkst. liz­dų. Šie­met pa­vė­la­vus skelb­ti kon­kur­są ir ga­liau­siai nu­spren­dus kor­mo­ra­nų vi­sai ne­bai­dy­ti, šių spar­nuo­čių ko­lo­ni­ja smar­kiai pa­di­dė­jo.

Va­sa­ro­ję Šiau­rės Eu­ro­po­je, žie­mas kor­mo­ra­nai lei­džia Pie­tų ša­ly­se, kur sa­vo ko­lo­ni­jos dy­džiu ir ėd­ru­mu bai­gia iš­tam­py­ti ne­rvus vie­tos žve­jams, pa­ti­rian­tiems mi­li­jo­ni­nius nuo­sto­lius.

Su­val­go po ki­log­ra­mą žuvies

Sar­di­ni­jos sa­los, Oris­ta­no pro­vin­ci­jos, ku­rios vie­nas svar­biau­sių eko­no­mi­kos va­rik­lių – žve­jy­ba, žve­jai jau se­niai ne­ap­si­ken­čia kor­mo­ra­nų. Kaip pa­sa­ko­ja Ita­li­jos dien­raš­tis „La Stam­pa“, žve­jo­jan­tie­ji su­sior­ga­ni­za­vo į dvi gru­pes: vie­ni me­ta tink­lus į van­de­nį, o ki­ti bai­do kor­mo­ra­nus. „Jų yra dau­gy­bė. Kiek­vie­nas su­ry­ja be­veik ki­log­ra­mą žu­vies per die­ną. Jie nie­ko ne­pa­lie­ka“, – skun­džia­si žve­jai.

150 Cab­ra­so, ku­ris gar­sė­ja bot­tar­gos – sū­dy­tų, pre­suo­tų ir sau­lė­je džio­vin­tų žu­vų, daž­niau­siai tu­no ar pil­ko­sios kuo­jos, ikrų, – ga­my­ba, tven­ki­nių dar­buo­to­jų teo­riš­kai kri­zės ne­jau­čia. Kol kas žu­vies par­da­vi­mai už­ti­kri­na ge­ras pa­ja­mas. Ta­čiau žie­mą čia vi­sa­da ap­si­lan­ko ne­ma­lo­nūs sve­čiai – kor­mo­ra­nai. Šie ne­pa­so­ti­na­mi pa­ukš­čiai su itin iš­vys­ty­tu sa­vi­sau­gos ins­tink­tu į Sar­di­ni­ją at­skren­da žie­mo­ti iš Šiau­rės Eu­ro­pos. „Per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus kor­mo­ra­nų skai­čius be­veik pa­dvi­gu­bė­jo. Ly­gi­nant su 2008 me­tais, jų pri­skai­čiuo­ja­me 86 proc. dau­giau. Tie­sio­gi­nė jų pa­da­ro­ma ža­la sie­kia ma­žiau­siai 2,5 mln. eu­rų“, – Ita­li­jos lai­kraš­čiui „Las Stam­pa“ aiš­ki­no re­gio­no ūki­nin­kus vie­nin­jan­čios or­ga­ni­za­ci­jos Oris­ta­ne va­do­vas Giu­sep­pe Ca­su.

Pa­stan­gos ko­vo­ti su kor­mo­ra­nais Sar­di­ni­jos pa­kran­tė­se su­kė­lė nau­ją ka­rą – tarp žve­jų ir ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų. Kaip „La Stam­pai“ sa­kė ap­lin­ko­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jai at­sto­vau­jan­tis Ste­fa­no De­li­pe­ri, skai­čiuo­ja­ma, kad Sar­di­ni­jo­je ga­li žie­mo­ti nuo 12 iki 18 tūkst. kor­mo­ra­nų. Be to, anot jo, šie pa­ukš­čiai min­ta smul­kia žu­vi­mi, ku­ri ne­tin­ka­ma par­da­vi­mui, to­dėl kal­tin­ti juos dėl žve­jy­bos sek­to­riaus ne­sėk­mių ne­de­ra.

Skun­džia­si ir Lie­tu­vos žvejai

Kor­mo­ra­nai daug ža­los pri­da­ro ir Lie­tu­vai bei ki­toms mū­sų re­gio­no ša­lims. Mū­sų žve­jai taip pat skun­džia­si, kad jū­rų krank­liai iš­gau­do dau­giau žu­vų nei pa­vyks­ta ras­ti tink­luo­se, to­dėl pa­ti­ria­ma ne­ma­žai nuo­sto­lių. Kor­mo­ra­nų ko­lo­ni­jos da­ro ža­lą ir ap­lin­kai – jų rūgš­čios iš­ma­tos iš­de­gi­na aug­me­ni­ją, pa­kei­čia dir­vo­že­mį.

Nors mū­sų ša­ly­je kor­mo­ra­nai yra bai­do­mi nuo liz­dų, šie­met Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja (AM) per vė­lai su­sig­rie­bė skelb­ti kon­kur­są ir jų po­pu­lia­ci­ja li­ko ne­re­gu­liuo­ta, nes pa­ukš­čius bū­tų te­kę bai­dy­ti ne­be nuo kiau­ši­nių, kaip įpras­ta, o nuo liz­dų su gy­vais, ką tik iš­si­ri­tu­siais jau­nik­liais.

Pa­sak mi­nis­te­ri­jos Gam­tos ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sio­jo spe­cia­lis­to Lai­mu­čio Bud­rio, 5 pe­rin­čio­se ko­lo­ni­jo­se ste­bė­ta kor­mo­ra­nų po­pu­lia­ci­ja. „Tu­ri­me duo­me­nų pa­ly­gi­ni­mui su tais me­tais, kai pa­ukš­čiai bu­vo bai­do­mi. Re­zul­ta­tai aiš­kiai sa­ko, kad nie­ko ne­da­rant kor­mo­ra­nai plė­sis ir to­liau, jų po­pu­lia­ci­ja augs. Kal­bant apie prob­le­ma­tiš­kiau­sią ir di­džiau­sią Juo­dkran­tės ko­lo­ni­ją, ma­to­me, kad šie­met kor­mo­ra­nai užė­mė dar di­des­nį sen­gi­rės plo­tą – miš­ki­nin­kų pa­skai­čia­vi­mais, dar apie 2 ha. Jei­gu pe­rė­ji­mo ir liz­dų su­ki­mo me­tu jie bū­tų bai­do­mi, to­kio užim­tos te­ri­to­ri­jos pa­di­dė­ji­mo ne­bū­tų bu­vę“, – tvir­ti­no spe­cia­lis­tas.

Ko­vo­ti sudėtinga

Pa­sak L. Bud­rio, no­rint iš­sau­go­ti Juo­dkran­tės sen­gi­rę, ki­tas kor­mo­ra­nų „o­ku­puo­tas“ te­ri­to­ri­jas, ma­žin­ti šių pa­ukš­čių skai­čių, bū­ti­na tai­ky­ti spe­cia­lias po­pu­lia­ci­jos re­gu­lia­vi­mo prie­mo­nes. AM spe­cia­lis­tas pa­žy­mė­jo, kad ki­tais me­tais jū­rų krank­lius nuo liz­dų ža­da­ma bai­dy­ti tra­di­ci­nė­mis, vi­sa­me pa­sau­ly­je tai­ko­mo­mis prie­mo­nė­mis: gar­si­niais ir vi­zua­li­niais sig­na­lai, šau­dant liz­dų dė­tis, kur vi­du­ti­niš­kai bū­na pa­dė­ta po 4 kiau­ši­nius.

Ko­vos su kor­mo­ra­nais veiks­mai de­ri­na­mi ir su ki­to­mis nuo jų antp­lū­džio ken­čian­čio­mis ša­li­mis. Tie­sa, kaip pa­ste­bė­jo L. Bud­rys, ly­gi­nant su ap­lin­ki­nė­mis vals­ty­bė­mis Lie­tu­vos pa­dė­tis nė­ra pa­ti blo­giau­sia. Pa­vyz­džiui, Ka­li­ning­ra­do sri­čiai pri­klau­san­čio­je Kur­šių ne­ri­jos da­ly­je pe­rin­ti kor­mo­ra­nų ko­lo­ni­ja yra 3 kar­tus di­des­nė nei Juo­dkran­tė­je. Kai ku­riuo­se Skan­di­na­vi­jos re­gio­nuo­se šių pa­ukš­čių taip pat pri­skai­čiuo­ja­ma dau­giau nei pas mus. „ES mas­tu reng­tas ne vie­nas pla­nas, re­ko­men­da­ci­jos kor­mo­ra­nų po­pu­lia­ci­jos re­gu­lia­vi­mui. Ta­čiau su šia pa­ukš­čių rū­ši­mi ko­vo­ti yra ga­nė­ti­nai su­dė­tin­ga. Jie yra pa­pli­tę vos ne vi­sa­me pa­sau­ly­je, yra at­spa­rūs, ag­re­sy­vūs, ne­iš­ran­kūs, la­bai grei­tai plin­ta, spar­čiai dau­gi­na­si ir grei­tai su­ma­žin­ti jų po­pu­lia­ci­ją nė­ra taip pa­pras­ta“, – aiš­ki­no L. Bud­rys.