Michailui Saakašviliui suteiktų Lietuvos pilietybę
Ša­lies po­li­ti­kai ma­no, kad Ukrai­nos pi­lie­ty­bę pra­ra­du­siam bu­vu­siam Gru­zi­jos pre­zi­den­tui ir Ode­sos sri­ties gu­ber­na­to­riui Mi­chai­lui Saa­kaš­vi­liui Lie­tu­va ga­lė­tų pa­siū­ly­ti lei­di­mą gy­ven­ti Lie­tu­vo­je, o pa­skui – ir pi­lie­ty­bę.

Idė­ja iš­ties­ti pa­gal­bos ran­ką ar­ti­mam Lie­tu­vos bi­čiu­liui M. Saa­kaš­vi­liui, ku­ris už nu­veik­tus dar­bus ka­dai­se pel­nė di­džiu­lę pa­gar­bą, ki­lo eu­ro­par­la­men­ta­rui li­be­ra­lui Pe­trui Auš­tre­vi­čiui. Jo įsi­ti­ki­ni­mu, šis klau­si­mas tu­rė­tų rū­pė­ti mū­sų ša­lies po­li­ti­kams.

Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rys, bu­vęs dip­lo­ma­tas kon­ser­va­to­rius Žy­gi­man­tas Pa­vi­lio­nis taip pat ma­no, jog Lie­tu­va ga­lė­tų pri­im­ti Gru­zi­jos po­li­ti­ką, ta­čiau to tu­rė­tų pa­pra­šy­ti pats M. Saa­kaš­vi­lis.

Tre­čia­die­nį pa­skelb­ta, kad Ukrai­nos pre­zi­den­tas Pe­tro Po­ro­šen­ka at­ėmė iš M. Saa­kaš­vi­lio Ukrai­nos pi­lie­ty­bę. Bet bu­vęs Gru­zi­jos ly­de­ris va­kar par­eiš­kė ne­ke­ti­nan­tis taip leng­vai pa­si­duo­ti. So­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“ pa­skelb­ta­me vaiz­do įra­še M. Saa­kaš­vi­lis tei­gė tu­rįs tik vie­ną pi­lie­ty­bę – Ukrai­nos. „Ir jam ne­pa­vyks iš ma­nęs jos ati­mti“, – tu­rė­da­mas gal­vo­je ofi­cia­lų­jį Ki­je­vą par­eiš­kė M. Saa­kaš­vi­lis.

Pe­tras Auš­tre­vi­čius: „Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mas – komp­li­kuo­tas da­ly­kas, bet ne­at­mes­čiau ir to­kios ga­li­my­bės.“

Gau­tų erd­vės veikti

P. Auš­tre­vi­čiaus nuo­mo­ne, pir­miau­sia M. Saa­kaš­vi­liui bū­tų ga­li­ma su­teik­ti bent jau lei­di­mą gy­ven­ti mū­sų ša­ly­je. „Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mas – komp­li­kuo­tas da­ly­kas, jos tei­si­nis reg­la­men­ta­vi­mas – griež­tas, bet ne­at­mes­čiau ir to­kios ga­li­my­bės. Man re­gis, pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus ti­krai bū­tų tas žmo­gus, ku­ris už­tar­tų bu­vu­sį Gru­zi­jos va­do­vą“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė eu­ro­par­la­men­ta­ras.

Tai, kad Ukrai­nos pre­zi­den­tas iš bu­vu­sio ge­ro bi­čiu­lio M. Saa­kaš­vi­lio at­ėmė pi­lie­ty­bę, anot po­li­ti­ko, ne­bu­vo ne­ti­kė­ta. „Pas­ta­ruo­ju me­tu Mi­chai­las vi­siš­kai ne­pri­ta­rė P. Po­ro­šen­kai, pra­dė­jo kur­ti val­džiai opo­nuo­jan­čias par­ti­jas. Val­dan­tie­siems tai ne­pa­ti­ko, to­dėl ir ra­do tei­si­nių prie­ka­bių. Kiek ži­nau, su­tei­kiant M. Saa­kaš­vi­liui pi­lie­ty­bę pa­da­ry­ta klai­dų“, – kal­bė­jo P. Auš­tre­vi­čius.

Jo žo­džiais, sa­vo po­li­ti­nį ka­pi­ta­lą M. Saa­kaš­vi­lis „su­de­gi­no“ at­si­sa­kęs gu­ber­na­to­riaus pos­to. „Jam rei­kė­jo ryž­tin­gai tvar­ky­tis Ode­so­je, nors ten ir vei­kia sa­vos ma­fi­ji­nės struk­tū­ros. Jei M. Saa­kaš­vi­lis bū­tų pa­da­ręs tuos juo­duo­sius van­de­nis skaid­res­nius, Ukrai­no­je jam bū­tų bu­vęs pa­sta­ty­tas pa­mink­las. Bet M. Saa­kaš­vi­lis – karš­to bū­do, su­si­py­kęs me­tė dar­bus, ėmė­si po­li­ti­nės veik­los“, – pa­sa­ko­jo eu­ro­par­la­men­ta­ras. Jis pri­dū­rė, kad grįž­ti į Gru­zi­ją, esant da­bar­ti­nei val­džiai, M. Saa­kaš­vi­lis ne­tu­ri jo­kių šan­sų.

Pa­sak P. Auš­tre­vi­čiaus, Lie­tu­vo­je M. Saa­kaš­vi­lis ga­lė­tų steig­ti ko­kią nors po­li­ti­nių ana­li­zių ar kon­sul­ta­vi­mo bend­ro­vę. „Ta­čiau jis ti­krai ne Lie­tu­vos žmo­gus, su mū­sų su­teik­tais lei­di­mais gau­tų ga­li­my­bę veik­ti Eu­ro­po­je“, – tei­gė eu­ro­par­la­men­ta­ras.

Tu­rė­tų pa­pra­šy­ti pats

Tuo me­tu Ž. Pa­vi­lio­nis įsi­ti­ki­nęs, kad prieš im­an­tis ini­cia­ty­vų pir­miau­sia rei­kė­tų su­lauk­ti pa­ties M. Saa­kaš­vi­lio pra­šy­mo. „Ne­tu­rė­tu­me pa­tys siū­ly­ti, kad bu­vęs Gru­zi­jos ly­de­ris pra­šy­tų­si prie­globs­čio. Lie­tu­va – drau­giš­ka ša­lis val­džių per­se­kio­ja­miems žmo­nėms, di­si­den­tams, ir ko­vo­to­jai už lais­vę tai pui­kiai ži­no. To­dėl rei­kia lai­ky­tis pri­nci­po, kad į bė­dą pa­te­kęs as­muo kreip­tų­si pats“, – pa­brė­žė Sei­mo na­rys.

Ž. Pa­vi­lio­nis bū­tų lin­kęs su­teik­ti prie­globs­tį M. Saa­kaš­vi­liui. Ta­čiau kon­ser­va­to­rius spė­jo, kad sa­vo po­li­ti­nę kar­je­rą bu­vęs Gru­zi­jos ly­de­ris ga­li tęs­ti Ame­ri­ko­je, ku­rio­je il­gą lai­ką gy­ve­no, tu­ri daug įta­kin­gų drau­gų, bend­ra­žy­gių. „Jis la­bai ge­rai kal­ba ang­liš­kai – su gru­zi­niš­ku ak­cen­tu ir emo­ci­jo­mis, bet sklan­džiai, įtai­giai įvar­di­ja Ru­si­jos ag­re­si­jos prob­le­mas, ir tai, ži­no­ma, Krem­liui ne­pa­tin­ka“, – tvir­ti­no Ž. Pa­vi­lio­nis.

Po­li­ti­kas pri­mi­nė, kad ir bu­vęs Es­ti­jos pre­zi­den­tas Too­mas Hend­ri­kas Il­ve­sas da­bar dės­to Stan­for­do uni­ver­si­te­te. „Be­je, pir­mas Ry­tų ly­de­ris, su ku­riuo tuoj po rin­ki­mų te­le­fo­nu kal­bė­jo­si Do­nal­das Trum­pas, bu­vo M. Saa­kaš­vi­lis“, – at­krei­pė dė­me­sį bu­vęs dip­lo­ma­tas. Ne­se­niai su šei­ma Gru­zi­jo­je vie­šė­jęs Ž. Pa­vi­lio­nis sa­kė, kad „kas an­tras gru­zi­nas bu­vu­sį pre­zi­den­tą mi­ni dėl to, kas pa­si­kei­tė ša­ly­je“.

Spal­vin­ga veikla

M. Saa­kaš­vi­lis į val­džią Gru­zi­jo­je at­ėjo per 2003 me­tų Ro­žių re­vo­liu­ci­ją, nu­ver­tu­sią anks­tes­nį pre­zi­den­tą Eduar­dą Še­vard­na­dzę, bu­vu­sį So­vie­tų Są­jun­gos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­trą. M. Saa­kaš­vi­lis bu­vo gi­ria­mas, kad per va­do­va­vi­mo de­šimt­me­tį vyk­dė ša­lį mo­der­ni­za­vu­sias re­for­mas, ku­rios nu­to­li­no Gru­zi­ją nuo eko­no­mi­kos žlu­gi­mo slenks­čio, ir triuš­ki­no įsi­šak­ni­ju­sią ko­rup­ci­ją, ta­čiau kri­ti­kuo­tas dėl pra­lai­mė­to trum­po ka­ro su Ru­si­ja 2008 me­tų rugp­jū­tį.

Gru­zi­jos pro­ku­ro­rai M. Saa­kaš­vi­liui ir ke­liems ar­ti­miau­siems jo pa­dė­jė­jams yra par­eiš­kę kal­ti­ni­mus dėl pikt­nau­džia­vi­mo val­džia per 2007-ųjų įvy­kius, kai bu­vo iš­vai­ky­tos an­ti­vy­riau­sy­bi­nės de­mons­tra­ci­jos. 2015 me­tais M. Saa­kaš­vi­lis ne­te­ko Gru­zi­jos pi­lie­ty­bės. Lie­tu­va nuo­lat rė­mė Gru­zi­jo­je vyk­do­mas de­mo­kra­ti­nes pert­var­kas, da­ly­va­vi­mą Ry­tų par­tne­rys­tės prog­ra­mo­je. Itin drau­giš­ki ry­šiai M. Saa­kaš­vi­lį sie­jo su pre­zi­den­tu V. Adam­ku­mi.