Metai su kartėlio prieskoniu
Be­si­bai­gian­tys 2018-ie­ji mū­sų ša­liai bu­vo ga­na sėk­min­gi – dva­sią kė­lė at­kur­to vals­ty­bin­gu­mo šimt­me­tis, au­go eko­no­mi­ka, dar tvir­čiau įsit­vir­ti­no­me tarp­tau­ti­nė­je are­no­je. Ta­čiau po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me bu­vo daug chao­so ir er­ze­lio, vi­suo­me­nės ne­pa­si­ten­ki­ni­mas pra­trū­ko pro­tes­tais.

Šie metai Lietuvoje buvo gausūs reikšmingų įvykių. Tarp svarbiausių politikai ir politologai mini jubiliejinius valstybės atkūrimo metus, popiežiaus Pranciškaus vizitą, partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų suradimą ir laidotuves, pilietinio aktyvumo proveržį.

Tarptautiniu mastu vienu svarbiausių įvykių pripažįstamas Lietuvos įstojimas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), toliau šilo santykiai su kaimyne Lenkija.

Nepaisant visų šių pasiekimų, visuomenės nuotaikas gadino patys politikai, toliau didėjo nusivylimas valdžia.

Daug pasiekta

Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis mano, kad besibaigiantys metai buvo vaisingi, nes pradėtos vykdyti šešios reformos. „Priimtas daug ramybės Lietuvos žmonėms suteikiantis biudžetas, užtikrinantis tą ateitį, kurią pagal programą Vyriausybė buvo įsipareigojusi kurti“, – pridūrė jis.

V. Pranckiečio vertinimu, didžiausias ir reikšmingiausias procesas šiemet buvo valstybės šimtmečio minėjimas, kai visus metus vyko šventiniai renginiai, Lietuva šventė. Kaip išskirtinis 2018-ųjų atsiminimas jam liks ir istorinis popiežiaus Pranciškaus vizitas. „Visgi turime pripažinti ir neigiamus įvykius – tai ir Seimo narių apkaltos, kurios nuaidėjo itin garsiai, taip pat mokytojų streikai. Tačiau gerai, kad buvo susitarta, ir metus užbaigiame galėdami pasidžiaugti tuo, ką pasiekėme“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo pirmininkas.

V. Pranckiečio nuomone, šiemet mūsų šalis pasistūmėjo į priekį. Mūsų pažangą rodo vien tai, kad 2018-aisiais įstojome į EBPO ir atsidūrėme sėkmingiausiomis laikomų valstybių draugėje. „Mes žinome ir identifikuojame savo problemas, jos kiekvienais metais mažinamos. Tai – ir skurdas, ir atskirtis. Šiemet tikrai galime pasidžiaugti, kad metai buvo sėkmingi verslams, nes verslai sukuria visa tai, kuo grindžiamos viešosios paslaugos. Taigi šalis žengia pirmyn, ir tai jaučia kiekvienas. Esame pripažįstami tarptautinėse organizacijose, o įstoti į EBPO buvo mūsų siekiamybė, kurią įgyvendinome 2018 metais“, – kalbėjo parlamento vadovas.

Ypatingas besibaigiančių metų įvykis - popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje./Romo Jurgaičio nuotrauka

Vienas sėkmingiausių laikotarpių

Seimo vicepirmininkas „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas prie svarbiausių priskyrė du besibaigiančių metų įvykius. „Minėjome Lietuvos atkūrimo 100-metį. Manau, kad per minėjimą mums gana plačiai, ne tik Europoje, pavyko pristatyti savo valstybę“, – sakė politikas. Antras svarbus dalykas – „po tam tikro atšalimo periodo“ atkurti geri santykiai su Lenkija. Tai, pasak G. Kirkilo, svarbu visais aspektais. „Žinoma, labai svarbus įvykis mums, katalikiškam kraštui, buvo popiežiaus Pranciškaus vizitas. Pontifiko kalbos, elgesys, jautrumas žmonėms – puikus pavyzdys, iš kurio reikia mokytis. Apmaudu, kad popiežiaus raginimas atsisakyti patyčių kultūros pas mus bent jau kol kas neišgirstas. Bet ką padarysi, galbūt šis poreikis atsiras“, – vylėsi Seimo vicepirmininkas. 2018-ieji, jo požiūriu, buvo sėkmingi dėl toliau augančios ekonomikos, deramo krašto apsaugos finansavimo lygio išlaikymo, Lietuvos, kaip „rimtos žaidėjos“, įsitvirtinimo Europos Sąjungoje.

Kalbėdamas apie šalies politinės sistemos pokyčius G. Kirkilas pasidžiaugė, kad naujai susikūrusiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai šiais metais pavyko „įteisinti save visais aspektais, įskaitant finansavimą“. Debiutuoti partija pasiryžusi kovą vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose. Iš kitų politinių partijų, vicepirmininko akimis, „palyginti stabiliai laikėsi konservatoriai“. „Bet tam tikra prasme jų dėka buvo suskaldyti liberalai, kuriems dabar yra apsisprendimo fazė. Kuriuo keliu jie pasuks, sunku pasakyti“, – pažymėjo G. Kirkilas.

Politiko nuomone, 2018-ieji, kaip visada, buvo emocingi metai, nes patys tokie esame. „Tik svarbu, kad tarp tų emocijų, aštrios konkurencijos įvairiose srityse nepamiršume pažymėti, kad gyvename vieną sėkmingiausių savo valstybės laikotarpių“, – sakė G. Kirkilas.

Metų pradžioje į gatves išėjo medikai, o gruodį jau viso viešojo sektoriaus darbuotojai reikalavo pagarbos ir didesnių algų. Mokytojų streikai parodė, koks svarbus yra piliečių aktyvumas./Romo Jurgaičio nuotrauka

Po darganų nušvinta saulė

Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė nueinančius metus sakė vertinanti nevienareikšmiškai. „Ramia širdimi galiu didžiuotis mūsų valstybės žmonėmis, kurie, nepaisydami vietos politikų kartais išties nedemokratiškų ir Konstituciją paminančių trinčių ar geopolitinių audrų, užtikrintai kuria mūsų visų ateities Lietuvą. Kuria kantriai, tikėdami mūsų valstybe“, – „Lietuvos žinioms“ teigė ilgametė Seimo narė.

Pasak jos, 2018-ieji išskirtiniai jau vien tuo, kad minėjome Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. Ypatinga dovana tokios garbingos sukakties proga – surastas Nepriklausomybės Akto originalas. „Regis, geresnės dovanos nė negalėjome tikėtis. Ne mažiau svarbus, nors ir primenantis be galo skaudžią mūsų valstybės istoriją, ir kitas radinys. Vilniuje, našlaičių kapinėse, vasarą buvo rasti tautos didvyrio partizanų vado A. Ramanausko-Vanago palaikai. Tai buvo mūsų Laisvės kainos įvertinimo akimirka – skaudi iki ašarų ir jautri iki giliausių sielos kampelių“, – kalbėjo I. Degutienė.

Dar vienas svarbus besibaigiančių metų įvykis, jos akimis, – popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje. Jis suteikė tikrumo, kad esame ne vieni, o drauge su visa pasaulio Katalikų bažnyčia – milžiniška jėga Dievo ir žmonių akivaizdoje. „Norėčiau, kad praėjusius metus palydėtume tikėdami, jog nusivylimas valdžia – tai nėra nusivylimas valstybe. Po darganų visuomet nušvinta saulė. Taip ir bus, nes Tautos ateitis – visų žmonių rankose“, – teigė I. Degutienė.

Vienas svarbiausių metų įvykių - partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės./Romo Jurgaičio nuotrauka

Ženklino protestai

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad šiuos metus ženklino trys neigiami aspektai. Įvykdyta mokesčių pertvarka, jo manymu, duos tik vienadienės naudos, bet sumažins valstybės galimybes ateityje užtikrinti tinkamos kokybės švietimą, kultūrą bei sveikatos apsaugą.

Taip pat LSDP lyderis akcentavo, kad visuomenė yra susipriešinusi ir suskilusi, o kai kurie politikai šiuos skilimus sąmoningai gilina. „Metų pradžioje į gatves išėjo medikai, o gruodį jau viso viešojo sektoriaus darbuotojai reikalavo pagarbos ir didesnių algų. Mokytojai, lipantys per ministerijos langą, – to dar nėra buvę. Visa tai rodo įsisenėjusias problemas, kurios ilgą laiką buvo nesprendžiamos. Jos tiesiog sprogo, pūlinys atsivėrė. Atsirado pilietiniai judėjimai, kurie išsiveržė iš senųjų institucinių rėmų. Buvo pažadinta pilietinė protesto ir savo teisių reikalavimo dvasia. Ir kelio atgal čia nėra. Visos profesinės grupės – medikai, mokytojai, mokslininkai, kultūrininkai – išeina iš tradicinių apibrėžtų rėmų, nors Vyriausybė labai norėtų trišalėse tarybose visa tai suvaldyti, prispausti. Metų pabaiga tai parodė labai aiškiai, ir tai – didžiuliai pokyčiai“, – kalbėjo jis.

G. Paluckas išskyrė tai, kad šiemet Seimas tapo „politistorinių kasinėjimų“ ir asmeninių santykių aiškinimosi vieta. „Kitąmet, vykstant rinkimams, politikams prireiks labai daug valios atlikti tuos darbus ir padaryti sprendimus, kuriems šiemet pritrūko drąsos bei atsakomybės. Tai nebus lengva, bet tebūnie tai mano palinkėjimas ir tikėjimas, kad jis išsipildys“, – teigė socialdemokratų lyderis.

Vis dėlto ne viską, kas vyko šiemet, G. Paluckas regi tamsiomis spalvomis. Pasak jo, kiekvieni metai turi kuo pradžiuginti. „Šie metai irgi nėra prarasti. Juk šalies ekonomika augo, to augimo vaisius vieni pajuto stipriau, kiti – silpniau“, – pabrėžė LSDP pirmininkas.

Ramūnas Vilpišauskas: "Parodomoji politika tik stiprina daugelio žmonių nepasitikėjimą politikais ir svarbiausiomis šalies institucijomis.“/Romo Jurgaičio nuotrauka

Parodomoji politika

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus Ramūno Vilpišausko teigimu, besibaigiantys metai politiškai buvo tokie, kad Seimo valdantieji ir Vyriausybė turėjo progą įgyvendinti savo numatytas reformas bei pasinaudoti gana sparčiu ekonomikos augimu. „Iš to, kas buvo pasiūlyta, pateikta, galima konstatuoti, kad kai kurie sprendimai padaryti. Tačiau švietimo, sveikatos apsaugos srityse, ypač kalbant apie išteklių panaudojimo efektyvumą, kol kas atlikti tik labai nedideli žingsniai. Neaišku, ar ši Vyriausybė dar ryšis naujiems pokyčiams, nes artėjant kitų metų rinkimams galima pastebėti vis daugiau ženklų, kad tiesiog norima būti pastebėtiems. Tiek premjeras, tiek kiti politikai stengiasi būti matomi, reaguoja į tai, kas visuomenėje aktualu, pavyzdžiui, didėjančias kainas. Tačiau tas reagavimas atrodo paviršutiniškas, nepasvertas. Todėl matome vis daugiau to, ką vadinu parodomąja politika. Manau, tai – artėjančių rinkimų preliudija“, – pažymėjo politologas.

Šiais metais mūsų šalis tapo EBPO nare. R. Vilpišausko manymu, tai svarbus įvykis, prisidėjęs prie kai kurių reformų, pavyzdžiui, urėdijų, valstybės valdomų įmonių pertvarkos, įgyvendinimo. Prie reikšmingiausių metų politinių įvykių VU TSPMI vadovas priskyrė ir S. Skvernelio sprendimą atleisti tris ministrus – švietimo ir mokslo, kultūros bei aplinkos. „Sprendimas buvo ypač prastai komunikuojamas ir blogai parengtas. Tai gali būti kaip tam tikras atspirties taškas ateityje kalbant apie ministrų kabineto sudėties pokyčius ar panašius dalykus“, – komentavo jis.

Svarbus įvykis, anot R. Vilpišausko, buvo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmą kartą surengti pirminiai rinkimai dėl partijos kandidato į prezidentus. „Tai – naujas reiškinys Lietuvos politiniame gyvenime, ir, manau, sveikas. Ypač turint mintyje, kad partijos yra labai kritiškai vertinamos ir pasitikėjimas jomis yra žemiausias iš visų politinių institucijų“, – dėstė politologas.

Apibendrindamas šiuos metus R. Vilpišauskas teigė, kad ekonomikos augimo požiūriu pasistūmėjome į priekį. Šalies ūkis kilo, todėl surinkta daugiau įplaukų į valstybės biudžetą, o tai atvėrė daugiau galimybių finansuoti visuomenei svarbius dalykus. „Jeigu kalbėtume apie regresą, tai jis labiausiai matomas chaotiškoje komunikacijoje, kurią vis aktyviau vykdo premjeras. Tai galiu aiškinti vien artėjančiais rinkimais. Negebama telkti skirtingas nuomones turinčių visuomenės grupių – ar tai būtų diskusijos apie etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, ar kiti klausimai. Man atrodo, kad labai trūksta telkiančios lyderystės, prastai komunikuojama, kartais viešai svarstomi neapgalvoti pasiūlymai. Parodomoji politika tik stiprina daugelio žmonių nepasitikėjimą politikais ir svarbiausiomis šalies institucijomis“, – įvertino jis.

Virgis Valentinavičius: "Jei vertintume demokratijos raidos požiūriu, svarbiausias metų įvykis yra pedagogų streikas. Faktiškai po ilgos pertraukos pirmą kartą pamatėme, kad pilietiniai veiksmai davė rezultatų."/BNS/Scanpix nuotrauka

Prabudo pilietinis aktyvumas

Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus požiūriu, besibaigiančius metus ženklina trys svarbūs įvykiai – popiežiaus Pranciškaus vizitas, partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės ir mokytojų streikas. Pirmųjų dviejų reikšmė, anot jo, neapsiriboja vien šiais metais. „Tačiau jei vertintume demokratijos raidos požiūriu, svarbiausias metų įvykis yra pedagogų streikas. Faktiškai po ilgos pertraukos pirmą kartą pamatėme, kad pilietiniai veiksmai davė rezultatų. Mokytojų streikai parodė, koks svarbus yra piliečių aktyvumas. Manau, kad tai bus labai gera motyvacija kitąmet pilietinei visuomenei atgauti ryžtą ir drąsiai ginti savo interesus“, – teigė V. Valentinavičius. Metų žmogaus titulo, pasak jo, vertas mokytojų streiką organizavusios švietimo profsąjungos lyderis Andrius Navickas – vienintelis, kuris iš tikrųjų ėmėsi veiksmų ir parodė žmonėms labai svarbią galimybę.

V. Valentinavičius įvertino ir šių metų įvykius lydėjusį „ilgalaikės kovos su korupcija foną“. „Viena vertus, turime dvi politines bylas – „MG Baltic“ ir Gedvydo Vainausko-Rolando Pakso. Pažymėtina, kad abiejose esama žiniasklaidos matmens. Aišku, nežinome, koks bus bylų rezultatas. Gali nutikti, kad jis mus nuvils. Bet jau vien tai, kad bylos pasiekė teismą, labai reikšmingas faktas“, – teigė politologas. Tačiau, anot jo, yra ir kita šio proceso pusė. „Šiais metais Seimo steigiamos komisijos tą nepaprastai svarbią kovos su su korupcija temą devalvuoja tiesiog akyse. Tai, ką pastaruoju metu matėme ir girdėjome apie visas perversmo teorijas, ir yra ta neigiama gerosios kovos su korupcija pusė. Todėl metų antiherojumi dėl kalbų apie Kremliaus ranką ir pervesmus, kaltinimų mokytojams rinkčiau premjerą Saulių Skvernelį“, – sakė V. Valentinavičius.