Merijos siekia įkelti koją į miškus
Sei­mo na­riai ban­do pra­min­ti ta­kus, kad sa­vi­val­dy­bių val­džios at­sto­vai miš­ko že­mė­je ga­lė­tų kur­ti gy­ve­na­muo­sius kvar­ta­lus, for­muo­ti pra­mo­nės ir san­dė­lia­vi­mo te­ri­to­ri­jas.

Miš­kų įsta­ty­mo pa­tai­sų ini­cia­to­riai ti­ki­na, kad miš­kin­go­se te­ri­to­ri­jo­se esan­čios me­ri­jos for­muo­da­mos nau­jus skly­pus miš­ko že­mė­je pa­ti­ria pa­pil­do­mų iš­lai­dų – jos tu­ri mo­kė­ti pi­ni­gi­nes kom­pen­sa­ci­jas į vals­ty­bės biu­dže­tą už vals­ty­bi­nio miš­ko že­mės pa­ver­ti­mą ki­to­mis naud­me­no­mis. To­kios naš­tos jos at­si­kra­ty­tų, jei­gu ši prie­vo­lė bū­tų pa­nai­kin­ta.

Ta­čiau to­kie ke­ti­ni­mai ver­čia grieb­tis už gal­vos ža­liuo­sius, miš­ki­nin­kus, nes šie bai­mi­na­si, kad pa­tai­so­mis bus at­ver­tas ke­lias ur­ba­ni­zuo­ti gra­žiau­sius sa­vi­val­dy­bių kam­pe­lius.

Siū­lo lygybę

Miš­kų įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rioms pri­ta­ria 28 frak­ci­joms pri­klau­san­tys Sei­mo na­riai, par­en­gęs par­la­men­ta­ras Si­mo­nas Gent­vi­las „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė, kad da­bar šia­me do­ku­men­te įtei­sin­ta sa­vi­val­dy­bių ne­ly­gy­bė. Jos skirs­to­mos į dvi gru­pes: vie­noms jų miš­ko že­mė­je for­muo­jant te­ri­to­ri­jas už vals­ty­bi­nio miš­ko že­mės pa­ver­ti­mą ki­to­mis naud­me­no­mis į vals­ty­bės biu­dže­tą rei­kia mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­jas, ki­toms – ne­rei­kia. To­kią pa­dė­tį le­mia sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jos miš­kin­gu­mas: ten, kur daug miš­kų ir miš­kin­gu­mas vir­ši­ja 50 proc. – rei­kia mo­kė­ti mi­nė­tas kom­pen­sa­ci­jas, o ki­tur – ne­rei­kia. Esą taip įtei­sin­tos ne­vie­no­dos są­ly­gos eko­no­mi­kai ska­tin­ti, in­ves­ti­ci­joms pri­trauk­ti, nau­joms dar­bo vie­toms kur­ti. To­dėl siū­lo­ma ne­tai­ky­ti rei­ka­la­vi­mo su­mo­kė­ti pi­ni­gi­nę kom­pen­sa­ci­ją už ki­to­mis naud­me­no­mis pa­ver­čia­mos miš­ko že­mės da­lį, į ku­rią at­ku­ria­mos pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sės ar jo­je for­muo­ja­mos vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ties, bend­ro nau­do­ji­mo, pra­mo­nės ir san­dė­lia­vi­mo ob­jek­tai, in­ži­ne­ri­nės inf­ras­truk­tū­ros te­ri­to­ri­jos bei gy­ve­na­mo­sios te­ri­to­ri­jos mies­tuo­se. Tai bū­tų tai­ko­ma vi­soms ša­lies sa­vi­val­dy­bėms, iš­sky­rus Ne­rin­gos gy­ven­vie­tes.

„Lie­tu­vo­je miš­kų nuo­sek­liai dau­gė­ja, dau­giau ir su­ge­ria­mo ang­lies dvi­de­gi­nio. To­dėl ma­no­me, kad ko­kio nors ne­di­de­lio skly­pe­lio iš­kir­ti­mas mies­to plė­trai ga­lė­tų tu­rė­ti le­mia­mos įta­kos“, – tei­gė S. Gent­vi­las. Jis pri­mi­nė, kad Dir­vo­že­mio įsta­ty­mo pa­tai­sos, nu­ma­tan­čios ap­ri­bo­ji­mus pa­nau­do­ti mies­tų plė­trai der­lin­gas prie­mies­čio že­mes ir įves­ti mo­kes­tį už to­kių skly­pų pa­skir­ties kei­ti­mą, bu­vo at­mes­tos. To­dėl esą rei­kė­tų su­vie­no­din­ti są­ly­gas – ne­pa­lik­ti Miš­kų įsta­ty­mo nuo­sta­tų, nu­ma­tan­čių mo­kes­tį kei­čiant miš­ko že­mės pa­skir­tį.

Trūks­ta sklypų

Lie­tu­vo­je yra še­šios sa­vi­val­dy­bės, ku­rių miš­kin­gu­mas di­des­nis kaip 50 pro­cen­tų. Vie­na jų – Va­rė­nos ra­jo­nas, apie ku­rio cen­trą ošia an­tros ka­te­go­ri­jos bran­dus miš­kas, mies­to plė­trai ne­pa­li­kęs jo­kių ga­li­my­bių. Kaip „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė Va­rė­nos ra­jo­no me­ras Al­gis Ka­šė­ta, in­di­vi­dua­lių na­mų sta­ty­bai sa­vi­val­dy­bė su­pro­jek­ta­vo apie 50 nau­jų skly­pų. Be­veik pu­sė jų – kom­pen­sa­ci­joms už užs­ta­ty­tą pa­vel­di­mą že­mę jos sa­vi­nin­kų pa­li­kuo­nims. Ta­čiau už šiuos skly­pus Va­rė­nos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė į vals­ty­bės biu­dže­tą tu­ri su­mo­kė­ti apie 300 tūkst. eu­rų, nes skly­pai for­muo­ja­mi miš­ko že­mė­je ir be mo­kes­čio ne­ga­li­ma pa­keis­ti šios že­mės nau­do­ji­mo pa­skir­ties.

„Mū­sų sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas var­ga­nas – pi­ni­gų la­bai trūks­ta, tad lau­žo­me gal­vas, kaip rei­kės iš­si­suk­ti, nes no­ri­si ir baig­ti že­mės grą­ži­ni­mą, ir pa­siū­ly­ti skly­pų gy­ven­to­jams, nes be to ne­įma­no­ma mies­to plė­tra“, – tei­gė A. Ka­šė­ta. Jis pa­žy­mė­jo, kad be­veik ne­sant že­mės skly­pų in­di­vi­dua­liai sta­ty­bai pa­siū­los itin iš­au­go jų kai­nos.

Algis Kašėta: "Nesant žemės sklypų individualiai statybai pasiūlos, itin išaugo jų kainos. Nėra ir jokių galimybių plėtoti miesto infrastruktūrą ar pramoninę zoną."

Pa­sak me­ro, ka­dan­gi ap­link Va­rė­nos mies­tą ne­be­li­ko ki­to­kios nei miš­ko pa­skir­ties že­mės skly­pų, ky­la prob­le­mų ir no­rint plė­to­ti mies­to inf­ras­truk­tū­rą, nė­ra jo­kių ga­li­my­bių pra­mo­ni­nės zo­nos plė­trai. „Pa­si­nau­do­da­mi eu­ro­pi­nė­mis lė­šo­mis ga­lė­tu­me plės­ti mies­to inf­ras­truk­tū­rą, par­eng­ti pra­mo­ni­nius skly­pus su įva­dais, ta­čiau ne­ga­li­me to pa­da­ry­ti, nes ne­ga­li­me keis­ti miš­ko že­mės pa­skir­ties“, – guo­dė­si Va­rė­nos ra­jo­no me­ras A. Ka­šė­ta.

Rei­kė­tų kompromiso

Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to (AAK) na­rė Vir­gi­ni­ja Ving­rie­nė tei­gė, kad jau anks­tes­niais me­tais sa­vi­val­dy­bėms bu­vo su­da­ry­tos są­ly­gos keis­ti miš­ko že­mės pa­skir­tį ir ne­stab­dy­ti mies­tų plė­tros, te­rei­kė­jo su­mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­ją į vals­ty­bės biu­dže­tą. To­dėl, anot par­la­men­ta­rės, kei­čiant Miš­kų įsta­ty­mą rei­kė­tų siek­ti komp­ro­mi­so. „Rei­kia pa­lik­ti taip, kaip yra. O jei bus nu­spręs­ta leis­ti lais­viau dis­po­nuo­ti miš­ko že­me skly­pams for­muo­ti, bent jau rei­kė­tų nu­ma­ty­ti rei­ka­la­vi­mą at­so­din­ti to­kį pat miš­ko plo­tą, koks bu­vo iš­kirs­tas ki­to­je vie­to­je“, – aiš­ki­no V. Ving­rie­nė. Sei­mo na­rė pri­pa­ži­no, kad šiuo me­tu tai­ko­ma kom­pen­sa­ci­ja, ga­lin­ti siek­ti ir 30 tūkst. eu­rų už hek­ta­rą, yra ne­leng­va naš­ta sa­vi­val­dy­bėms.

Vis dėl­to ji įsi­ti­ki­nu­si, jog, ap­sisp­ren­dus at­si­sa­ky­ti kom­pen­sa­vi­mo už vals­ty­bi­nio miš­ko že­mės pa­ver­ti­mą ki­to­mis naud­me­no­mis, rei­kė­tų ir ap­ri­bo­ti sa­vi­val­dy­bių tei­ses nau­do­ti nau­jai for­muo­ja­mus skly­pus miš­ko že­mė­je – nu­ma­ty­ti, kad juo­se bū­tų lei­džia­ma tik smul­kaus vers­lo, pa­vyz­džiui, me­die­nos per­dir­bi­mo, veik­la, ku­ri leis­tų kur­ti nau­jų dar­bo vie­tų. Esą tik taip bū­tų ga­li­ma iš­veng­ti, kad nau­ji skly­pai miš­kų ap­sup­ty­je ne­tap­tų nau­jais gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­lais. V. Ving­rie­nė pa­brė­žė, kad miš­kų ap­sup­tuo­se mies­tuo­se gy­ven­to­jų ma­žė­ja, to­dėl iš tie­sų nė­ra di­de­lio po­rei­kio plės­ti gy­ve­na­mų­jų na­mų sta­ty­bą.

Kęstutis Mažeika: "Panaikinus kompensacijas už valstybinio miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, atsivers nauja landa piktnaudžiauti."

Pir­me­ny­bė – miškams

Lie­tu­vos miš­ki­nin­kų są­jun­gos pre­zi­den­tas, Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­to Miš­kų ir eko­lo­gi­jos fa­kul­te­to de­ka­nas prof. dr. Ed­mun­das Bart­ke­vi­čius abe­jo­jo, kad sa­vi­val­dy­bėms rei­kė­tų leis­ti lais­viau dis­po­nuo­ti miš­ko že­me. „Ne­rei­kė­tų pa­leng­vin­ti joms są­ly­gų keis­ti to­kios že­mės skly­pų pa­skir­tį. Lie­tu­va tu­ri to­kį di­de­lį tur­tą – miš­kus, tad juos rei­kė­tų sau­go­ti, o ne vie­toj jų kur­ti pra­mo­ni­nes zo­nas“, – ti­ki­no E. Bart­ke­vi­čius.

Sei­mo AAK na­rio Li­no Bal­sio nuo­mo­ne, dėl vie­nos ar dvie­jų sa­vi­val­dy­bių in­te­re­sų ne­rei­kė­tų keis­ti ga­lio­jan­čių įsta­ty­mų. „Ir anks­tes­nių ka­den­ci­jų Sei­muo­se bū­ta pa­siū­ly­mų keis­ti Miš­kų įsta­ty­mą, leis­ti sa­vi­val­dai lais­vai dis­po­nuo­ti miš­kų že­me. Ta­čiau to­kie pa­siū­ly­mai ne­su­lauk­da­vo pri­ta­ri­mo. Ma­nau, kad taip tu­rė­tų bū­ti ir da­bar“, – vy­lė­si par­la­men­ta­ras. Pa­sak L. Bal­sio, miš­kai yra Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis tur­tas, rei­kė­tų jį sau­go­ti, o no­rin­tiems jų sąs­kai­ta plės­ti val­das rei­kė­tų mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­jas.

Di­de­lio en­tu­ziaz­mo dėl ko­le­gų par­eng­tų Miš­kų įsta­ty­mo pa­tai­sų ne­ro­dė ir Sei­mo AAK pir­mi­nin­kas Kęs­tu­tis Ma­žei­ka. „Kom­pen­sa­ci­jas bū­tų ga­li­ma pa­nai­kin­ti tik to­kiais at­ve­jais, kai miš­ko že­mės skly­po pri­rei­kia vals­ty­bi­niams stra­te­gi­niams ob­jek­tams plė­to­ti. Ki­taip at­si­vers nau­ja lan­da pikt­nau­džiau­ti“, – pers­pė­jo Sei­mo na­rys.