Merai nori daugiau valdžios
Įpu­sė­jus pir­ma­jai tie­sio­giai rink­tų me­rų ka­den­ci­jai vis in­ten­sy­viau siū­lo­ma su­teik­ti jiems dau­giau ga­lių for­muo­jant vie­tos val­džią ir net leis­ti į ją at­si­ves­ti sa­vo ko­man­das.

Pa­brė­žia­ma, kad tik taip me­rai ga­lės įgy­ven­din­ti pa­ža­dus, duo­tus rin­kė­jams. Ta­čiau toks su­ma­ny­mas ga­li su­bliūkš­ti Sei­me, nes kai ku­rie par­la­men­ta­rai ja­me įžvel­gia pa­vo­jų de­mo­kra­ti­jai.

Po­li­to­lo­gų ma­ny­mu, to­kia si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je su­sik­los­tė to­dėl, kad sa­vi­val­da mū­sų ša­ly­je dar nė­ra pa­kan­ka­mai iš­plė­to­ta.

Pa­gei­dau­ja spręs­ti patys

Šiau­lių mies­to ir Ra­sei­nių ra­jo­no at­ve­jai, kai čia tie­sio­giai iš­rink­ti me­rai ta­po ne ta­ry­bos dau­gu­mos, bet ma­žu­mos at­sto­vais, ir dėl to ki­lo grės­mė, kad to­se sa­vi­val­dy­bė­se ga­li bū­ti įves­tas tie­sio­gi­nis val­dy­mas bei skel­bia­mi pir­ma­lai­kiai rin­ki­mai, pri­ver­tė kai ku­riuos me­rus pra­bil­ti apie bū­ti­ny­bę keis­ti Vie­tos sa­vi­val­dos bei Vie­tos sa­vi­val­dos rin­ki­mų įsta­ty­mus.

Mies­tų ir ra­jo­nų va­do­vai pa­gei­dau­tų pa­tys vie­nas­me­niš­kai spręs­ti, kas tu­rė­tų tap­ti jų pa­va­duo­to­jais, kas – sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos di­rek­to­riu­mi ar jo pa­va­duo­to­jais.

Da­bar me­rams tik su­teik­ta tei­sė siū­ly­ti kan­di­da­tus į šias par­ei­gas, o ta­ry­ba ar­ba pri­ta­ria, ar­ba ne­pri­ta­ria jų pa­siū­ly­mams.

Ra­sei­nių ra­jo­nui va­do­vau­jan­tis Al­gir­das Gri­cius ne­abe­jo­ja, kad sėk­min­gas dar­bas bū­tų įma­no­mas tik tuo at­ve­ju, jei me­rai pa­tys ga­lė­tų spręs­ti, kas tu­rė­tų dirb­ti jų ko­man­do­je.

Jis pa­brė­žė, kad tik to­kiu at­ve­ju ga­lė­tų bū­ti rei­ka­lau­ja­ma jų at­sa­ko­my­bės.

„Da­bar me­rai ren­ka­mi tie­sio­giai, bet jiems pri­me­ta­mos koa­li­ci­nės ko­man­dos, ku­rio­mis gal­būt ne­ga­li­ma vi­siš­kai pa­si­ti­kė­ti“, – tei­gė A. Gri­cius.

Algirdas Gricius/alioraseiniai.lt nuotrauka

Aly­taus mies­to va­do­vas Vy­tau­tas Gri­ga­ra­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad tie­sio­gi­nių me­rų rin­ki­mų įtei­si­ni­mas te­bu­vo pu­sė žings­nio. Jo nuo­mo­ne, vals­ty­bė tu­ri ženg­ti to­liau, nes šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bė­se trūks­ta sta­bi­lu­mo. „Pa­vy­džiu sa­vo ko­le­goms len­kams. Kai­my­nė­je ša­ly­je me­rai at­ei­na dirb­ti kar­tu su sa­vo po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo ko­man­da, sa­vo ad­mi­nis­tra­ci­ja. Vi­si sė­di vie­no­je val­ty­je, to­dėl ži­no, kad jei dirbs ge­rai, me­rą iš­rinks ir ki­tai ka­den­ci­jai. Tai­gi jie ir­gi ga­lės to­liau ei­ti sa­vo par­ei­gas. Jei­gu me­ro ko­man­da dirbs blo­gai, vi­si tu­rės pa­si­trauk­ti. Ir tai yra la­bai stip­rus sti­mu­las“, – aiš­ki­no V. Gri­ga­ra­vi­čius. Me­ras pa­brė­žė, jog da­bar net sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos di­rek­to­riaus po­zi­ci­ja nė­ra la­bai tvir­ta, nes jo kan­di­da­tū­rą tvir­ti­na ta­ry­ba. Pa­si­kei­tus ta­ry­bos dau­gu­mai di­rek­to­riaus kė­dė ir­gi su­svy­ruo­ja. Pa­sak Aly­taus mies­to me­ro, sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos va­do­vas pa­pras­tai bū­na pri­vers­tas ne steng­tis ge­riau dirb­ti, bet la­vi­ruo­ti, kad įtik­tų ta­ry­bos na­riams.

Kau­no ra­jo­no me­ras Va­le­ri­jus Ma­kū­nas taip pat ma­no, jog vie­tos sa­vi­val­dą re­gu­liuo­jan­čiuo­se įsta­ty­muo­se rei­kė­tų pa­nai­kin­ti ga­li­my­bę tuš­čiai po­li­ti­kuo­ti ir įtei­sin­ti dau­giau sau­gik­lių for­muo­jant sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos va­do­vy­bę. „Me­ri­jo­se ne­tu­rė­tų vyk­ti di­de­lių po­li­ti­nių ba­ta­li­jų. Sa­vi­val­dy­bė – tai ar­čiau­siai žmo­nių esan­ti ins­ti­tu­ci­ja, tu­rin­ti pir­miau­sia spręs­ti jų prob­le­mas. Be to, ten­ka pri­pa­žin­ti, kad fi­nan­sai mū­sų vals­ty­bė­je pa­skirs­to­mi ne itin ra­cio­na­liai, vi­sos sa­vi­val­dy­bės dūs­ta dėl lė­šų trū­ku­mo“, – ti­ki­no V. Ma­kū­nas.

Ne­bū­tų demokratiška

Sei­mo Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to (VVSK) pir­mi­nin­kas Po­vi­las Urb­šys lai­ko­si ki­to­kios nuo­mo­nės. Anot jo, bū­tent šiuo me­tu sa­vi­val­do­je ras­ta pu­siaus­vy­ra ir sta­bi­lu­mas. „Ir iki tie­sio­gi­nių me­rų rin­ki­mų pa­si­tai­ky­da­vo įvai­rių konf­lik­tų tarp sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų ir me­rų. Kai kur jie daž­nai bū­da­vo kei­čia­mi. Da­bar, įpu­sė­jus ka­den­ci­jai, to­kių pa­si­kei­ti­mų ne­ma­ty­ti. Bū­tent tai su­tei­kia sta­bi­lu­mo, bū­ti­no nuo­sek­liam dar­bui“, – pa­žy­mė­jo P. Urb­šys.

Po­vi­las Urb­šys: „Ky­la pa­vo­jus, kad kai kur su­si­da­ry­tų ma­žos dik­ta­tū­ros.“

Par­la­men­ta­ro žo­džiais, Lie­tu­vos po­li­ti­nė­je kul­tū­ro­je su­si­for­ma­vo „sa­vo nuo­mo­nės pri­me­ti­mo tra­di­ci­ja“. Ta­čiau de­mo­kra­ti­nė­je vals­ty­bė­je, anot jo, po­li­ti­ka tu­ri bū­ti grįs­ta komp­ro­mi­sų pa­ieš­ka. Tas komp­ro­mi­sas yra įtvir­tin­tas for­muo­jant vie­tos val­džią – me­rai, teik­da­mi kan­di­da­tus į vi­ce­me­rus ir ad­mi­nis­tra­ci­jos va­do­vus, pri­vers­ti tar­tis. Tais at­ve­jais, kai ta­ry­ba ig­no­ruo­ja me­ro pa­siū­ly­mus ir per du mė­ne­sius ne­pat­vir­ti­na kan­di­da­tų, įve­da­mas tie­sio­gi­nis val­dy­mas, ren­gia­mi pir­ma­lai­kiai rin­ki­mai.

Povilas Urbšys/ Romo Jurgaičio nuotrauka

„Jei įsta­ty­mais bū­tų įtei­sin­ta ga­li­my­bė me­rams at­si­ves­ti sa­vo ko­man­das, ir jos bū­tų pri­ima­mos be jo­kių ape­lia­ci­jų, kai ku­rio­se vie­to­vė­se su­si­da­ry­tų ma­žos dik­ta­tū­ros. Be­je, pa­vyz­džių jau tu­ri­me. To­kio­se sa­vi­val­dy­bė­se nė­ra daug de­mo­kra­ti­jos, nes ne­rei­kia ieš­ko­ti po­li­ti­nio prob­le­mų spren­di­mo, ga­li­ma tie­siog pri­mes­ti sa­vo va­lią ki­tiems. To­dėl ky­la daug bė­dų – ne­tei­sė­tai at­lei­džia­mi žmo­nės, ky­la pikt­nau­džia­vi­mo val­džia ap­raiš­kų“, – kal­bė­jo P. Urb­šys.

Ki­tas me­rų statusas

Sei­mo VVSK na­rys Va­len­ti­nas Bu­kaus­kas, anks­tes­nę ka­den­ci­ją va­do­va­vęs šiam ko­mi­te­tui, pri­pa­ži­no, kad Vie­tos sa­vi­val­dos, Vie­tos sa­vi­val­dos rin­ki­mų įsta­ty­mai bu­vo kei­čia­mi ne kar­tą, bet rea­liai pa­dė­tis ne­pa­si­kei­tė – me­ras kaip bu­vo, taip ir li­ko at­sto­vau­ja­mo­sios ins­ti­tu­ci­jos, t. y. sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos, va­do­vas.

„Me­ro ins­ti­tu­ci­ja tu­rė­tų tap­ti vyk­do­mą­ja ins­ti­tu­ci­ja – be­je, už tai pa­si­sa­kė ir 101 pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Sei­mo na­rys. Tik taip ji ga­lės įgy­ven­din­ti sa­vo pro­jek­tus. Da­bar vi­sus asig­na­vi­mus, prog­ra­mas val­do ad­mi­nis­tra­ci­jos di­rek­to­rius. Jo ran­ko­se su­telk­tos ir vi­sos ga­lios, nors vi­suo­me­nė sa­vo lū­kes­čius sie­ja bū­tent su tie­sio­giai iš­rink­tu me­ru“, – ar­gu­men­ta­vo par­la­men­ta­ras. V. Bu­kaus­kas pa­sa­ko­jo, kad su ko­le­go­mis lan­kė­si Nor­ve­gi­jo­je, ana­li­za­vo šios ša­lies vie­tos sa­vi­val­dos veik­los pa­tir­tį. Kai ku­rio­se Nor­ve­gi­jos sa­vi­val­dy­bė­se taip pat bu­vo įves­ti tie­sio­gi­niai me­rų rin­ki­mai, ta­čiau po 12 me­tų tru­ku­sio eks­pe­ri­men­to juos te­ko at­šauk­ti, nes... ne­pa­sit­vir­ti­no. Nor­ve­gi­jo­je, kaip ir Lie­tu­vo­je, dau­giau­sia in­ci­den­tų kil­da­vo bū­tent ten, kur me­rai ne­tu­rė­jo sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos dau­gu­mos pa­lai­ky­mo.

Al­gir­das Gri­cius: „Da­bar me­rams pri­me­ta­mos koa­li­ci­nės ko­man­dos, ku­rio­mis gal­būt ne­ga­li­ma vi­siš­kai pa­si­ti­kė­ti.“

„Kad ne­bū­tų ta­kos­ky­ros ir užp­rog­ra­muo­tų konf­lik­tų, me­ro ins­ti­tu­ci­ja tu­rė­tų bū­ti vyk­do­mo­ji. Me­rai tu­rė­tų bū­ti ti­krie­ji mies­tų ir ra­jo­nų šei­mi­nin­kai“, – tvir­ti­no V. Bu­kaus­kas. Jis tei­gė dar šie­met ke­ti­nan­tis ini­ci­juo­ti rei­kia­mas Vie­tos sa­vi­val­dos ir Vie­tos sa­vi­val­dos rin­ki­mų įsta­ty­mų pa­tai­sas.

Prob­le­mos di­des­nės

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to do­cen­to po­li­to­lo­go Ber­na­ro Iva­no­vo ma­ny­mu, tie­sio­gi­niai me­rų rin­ki­mai Lie­tu­vo­je pa­tei­si­no lū­kes­čius. Juk ir anks­čiau bu­vo aiš­ku, jog sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų dau­gu­mos ga­li ne­su­si­kal­bė­ti su mies­tų ar ra­jo­nų va­do­vais, tad nuo­sta­tos, kad tie­sio­gi­nius rin­ki­mus lai­mė­ję me­rai pa­tys for­muo­tų vi­są vyk­do­mo­sios val­džios ko­man­dą, įtei­si­ni­mas tap­tų di­džiu­liu iš­šū­kiu. Esą ne­aiš­ku, kaip me­ro žmo­nės dirb­tų to­kio­mis są­ly­go­mis, kai ta­ry­bos dau­gu­ma – vi­siš­kai prieš­in­gos po­li­ti­nės pa­krai­pos. Ta­da bū­tų užp­rog­ra­muo­tas dar di­des­nis konf­lik­tas, nes bū­tent sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba, kaip ko­le­gia­lus or­ga­nas, spren­džia pa­grin­di­nius klau­si­mus.

„Val­džios for­ma­vi­mo pri­nci­pai ne­ga­li prieš­ta­rau­ti val­džios su­da­ry­mo lo­gi­kai. To­kiu at­ve­ju tek­tų pert­var­ky­ti ir pa­čių sa­vi­val­dy­bių su­da­ry­mo sis­te­mą. Be to, bū­tų ne­aiš­ku, kam ta ko­man­da tu­rė­tų at­sis­kai­ty­ti – me­rui ar rin­kė­jams. Bet žmo­nės jos ne­rink­tų“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ dės­tė B. Iva­no­vas. Anot jo, kiek – ma­žiau ar dau­giau – ga­lių me­ras tu­rės for­muo­jant ad­mi­nis­tra­ci­jos val­džios apa­ra­tą, tė­ra ša­lu­ti­nė prob­le­ma. Jos spren­di­mas kos­me­tiš­kai pa­tai­sius įsta­ty­mus su­kel­tų tik dar dau­giau mai­ša­ties. Kur kas svar­biau plė­to­ti rea­lią sa­vi­val­dą – trans­for­muo­ti ją taip, kad re­gio­nai tap­tų sa­va­ran­kiš­kes­ni, ypač tvar­kant fi­nan­sus.

Kol kas Lie­tu­vo­je, kaip pa­brė­žė B. Iva­no­vas, svar­biau­sius spren­di­mus le­mia ga­lu­ti­nis cen­tri­nės val­džios žo­dis. De­ja, ši ne vi­sa­da spė­ja sku­biai at­si­liep­ti į pa­si­kei­tu­sią si­tua­ci­ją, kaip rea­guo­tų sa­vi­val­dy­bės. „Tai­gi pa­grin­di­nė prob­le­ma – re­gio­nų, sa­vi­val­dos ir cen­tri­nės val­džios san­ty­kiai. Ją pa­ša­li­nus ki­ti klau­si­mai at­kris­tų, nes ne­be­lik­tų dir­gik­lių“, – įsi­ti­ki­nęs po­li­to­lo­gas.