Medicinos įstaigas krečia bevaldystė
Kon­kur­sas ne­skel­bia­mas ar­ba po kon­kur­so iš­rink­tas ne­tin­ka­mas li­go­ni­nės va­do­vas ir vyks­ta by­li­nė­ji­ma­sis, ar­ba įstai­gos bus su­jun­gia­mos ir nau­jų va­do­vų teks lauk­ti ma­žiau­siai me­tus. To­kio­mis są­ly­go­mis šiuo me­tu dir­ba be­veik de­šimt Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai (SAM) pa­val­džių me­di­ci­nos įstai­gų.

Intriga kaitina medikų bendruomenę

Praėjus beveik metams, po to, kai nuo pareigų dėl galimos korupcijos apraiškų buvo nušalintas vienos didžiausių Lietuvos ligoninių Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vadovas prof. Kęstutis Strupas, sausio 4 d. pagaliau paskelbtas konkursas generalinio direktoriaus vietai užimti.

Kaip „Lietuvos sveikatą“ informavo SAM atstovai, pernai gruodį Santaros klinikų dalininkų susirinkime patvirtinta konkurso organizavimą reglamentuojanti tvarka ir nutarta skelbti konkursą.

Jeigu SAM vadovauja medikas iš Kauno, laikinosios sostinės medikai sulaukia daugiau valdžios dėmesio. Jei ministro postas atitenka Vilniaus medikui, sostinės medicinos įstaigos dar labiau ūgteli.

Šios ligoninės steigėjai yra SAM ir Vilniaus universitetas (VU). Kodėl taip ilgai buvo delsiama paskelbti konkursą, nei vienas, nei kitas steigėjas visus metus aiškaus atsakymo nepateikė, nors ir ligoninės kolektyvas, ir visa medikų bendruomenė jau pavargo laukti, kada gi atsiras naujas vadovas.

prof. Kęstutis Strupas./ BNS nuotr.

Vieša paslaptis – kad tarp Vilniaus ir Kauno medikų nuo seno vyksta nuožmi konkurencija ir kova, kas dominuos sveikatos apsaugos srityje.

Taip pat galioja nerašytos taisyklės, kad, jeigu SAM vadovauja medikas iš Kauno, laikinosios sostinės medikai sulaukia daugiau valdžios dėmesio. Jei ministro postas atitenka Vilniaus medikui, sostinės medicinos įstaigos dar labiau ūgteli.

Šiuo metu Santaros klinikoms lakinai vadovauja jos padalinio, Vaikų ligoninės direktorius prof. Juozas Raistenskis. Jis ne kartą buvo užsiminęs, kad visos ligoninės vairo ilgesniam laikui perimti nenorėtų ir konkurse nedalyvausiąs.

Tarp galimų kandidatų, galbūt sieksiančių užimti Santaros klinikų vadovo postą, yra minimi šios ligoninės direktorė medicinai ir slaugai dr. Danguolė Jankauskienė, Vilniaus Centro poliklinikos vadovas, dr. Kęstutis Štaras, J.Raistenskio pavaduotoja dr. Sigita Burokienė.

Medikų bendruomenėje netyla kalbos, kad tarp SAM ir VU vyko nuožmi diskusija, kam patikėti Santaros klinikų valdymą. Esą universiteto vadovybė ministerijai net siūliusi kandidatus ne iš medicinos srities, o – kelis patyrusius teisininkus, tačiau pritarimo nebuvo sulaukta.

„Žinoma, kai įstaiga – ilgą laiką be vadovo, nėra gerai. Bet gal kartais verta dalininkams ilgiau padiskutuoti, kokie turėtų būti reikalavimai galimiems kandidatams. Kai buvo rastas bendras sutarimas, nutarta skelbti konkursą. Laikinai klinikoms vadovavusiam J.Raistenskiui dalininkai priekaištų neturėjo, tad ligoninė per daug ir nenukentėjo“, – bendraudamas su „Lietuvos sveikata“, sakė VU Medicinos fakulteto dekanas, Santaros klinikų Genetikos centro direktorius prof. Algirdas Utkus.

Kandidatams, panorusiems užimti svarbiausios šalies ligoninės vadovo postą, bus privalu turėti mokslinį laipsnį ir pedagoginį vardą. Konkurso komisijoje po tris atstovus bus iš SAM ir iš VU. Jai greičiausiai vadovaus sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Ligoninės generalinis direktorius turi būti išrinktas, abiem dalininkams sutarus.

Konkursas numatytas vasario pradžioje.

L.S. skaičius 8 – tiek gydymo įstaigų, pavaldžių Sveikatos apsaugos ministerijai, neturi nuolatinio vadovo.

Komiteto pirmininkė nori daugiau

Be nuolatinių vadovų taip pat dirba Nacionalinis kraujo centras ir Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB). Pastarojo buvusi vadovė Asta Kubilienė pasuko į politiką su valdančiaisiais „valstiečiais“ ir dabar užima Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko postą.

Seimo kuluaruose girdimas kalbas, kad Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė gali sugrįžti vadovauti naujai sukurtai įstaigai, ji pati paneigė: „Manau, kad jau galiu šiek tiek daugiau.“

Praėjusių metų pabaigoje ministras A.Veryga pranešė, kad šias dvi įstaigas planuojama sujungti.

Asta Kubilienė./ BNS nuotr.

Dalis NTB funkcijų numatyta perduoti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybai, todėl siekiant užtikrinti tinkamą įstaigų pertvarkymo procesą, minėtų įstaigų vadovų bus ieškoma vėliau, kai bus pertvarkytos įstaigos. Manoma, kad tai gali įvykti tik 2020 m.

Jei niekas nepasikeis, NTB be nuolatinio vadovo būtų beveik ketverius metus.

Seimo kuluaruose girdimas kalbas, kad Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė gali sugrįžti vadovauti naujai sukurtai įstaigai, ji pati paneigė: „Manau, kad jau galiu šiek tiek daugiau.“

Tačiau ji neigiamai vertino tai, kad jos buvusi darbovietė taip ilgai neturi vadovo. Dėl to A.Kubilienė jau sulaukusi ir medikų, ir pacientų skundų. Be to, ženkliai kritę NTB darbo rodikliai.

Konkursai įvyko, bet vadovai nepaskirti

Konkursai ligoninių vadovų postams užimti įvyko, tačiau juos laimėję asmenys nepaskirti dirbti. Tokia situacija Panevėžio ir Respublikinė Vilniaus universiteto ligoninėse.

Dėl Panevėžio ligoninės vadovo vietos konkursas įvyko dar pernai vasarą. Kaip pranešė SAM, asmuo, laimėjęs konkursą, dėl po konkurso paaiškėjusių naujų aplinkybių, siekiant užtikrinti įstaigos veiklos skaidrumą ir į pareigas skirti tik nepriekaištingos reputacijos asmenis, paskirtas nebuvo.

Konkursai ligoninių vadovų postams užimti įvyko, tačiau juos laimėję asmenys nepaskirti dirbti. Tokia situacija Panevėžio ir Respublikinė Vilniaus universiteto ligoninėse.

„Šis SAM sprendimas apskųstas teismui. Šiuo metu laukiama atitinkamų institucijų atsakymų, gavus dokumentus ir juos įvertinus, bus priimti sprendimai, užtikrinantys nuolatinio vadovo paskyrimą į pareigas“, – nurodyta pateiktoje „Lietuvos sveikatai“ ministerijos informacijoje.

Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje konkursas irgi įvyko, tačiau jį laimėjusi Jelena Kutkauskienė į pareigas nėra paskirta. Dėl šio konkurso taip pat bylinėjamasi. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios ministrui A.Verygai priimti sprendimą skirti į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigas J.Kutkauskienę, kuri anksčiau vadovavo Vilniaus Karoliniškių poliklinikai.

Jos veiklą tiria Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, siekianti išsiaiškinti, ar ji nepažeidė viešų ir privačių interesų.

Kodėl delsia skelbti konkursus?

Neaiški situacija jaudina ir Klaipėdos jūrininkų bei Respublikinę Kauno ligonines. Jų vadovų kadencijos jau pasibaigusios tačiau konkursus skelbti SAM delsia.

„Siekiant, kad konkursai į vadovaujančias pareigas būtų vykdomi skaidriai, o taikomi atrankos metodai leistų tinkamai įvertinti pretendentų gebėjimus vadovauti įstaigai, 2018 m. gruodį patvirtinta nauja Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų organizavimo tvarka, todėl konkursai pareigoms užimti bus paskelbti artimiausiu metu“, – tvirtinama SAM atsakyme.

Kauno Klinikinė ligoninė irgi dirba be nuolatinio vadovo. Dėl konkurso skelbimo bus sprendžiama artimiausiu metu per SAM ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų dalininkų susirinkimą.

Komentarai

Seimo vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis:

– Tokia situacija sveikatos apsaugos įstaigose – neūkiškumo pavyzdys. Ji nėra normali. Matyt, laukiama, kol bus priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Jeigu jų pavaldumas bus perduotas SAM, tuomet į vadovų postus bus paskirti savi žmonės. Juk taip po pertvarkos atsitiko ir su urėdijomis. O į šiuo metu ministerijai pavaldžių įstaigų tuščius vadovų postus greičiausiai irgi planuojama paskirti tuos, „kuriuos reikia“.

Seimo narys Juozas Olekas:

– Bet kokiai įstaigai dirbti be nuolatinio vadovo yra sudėtinga, juolab – sveikatos apsaugos įstaigoms. Kartais tiesiog nesuprantama, kodėl konkursai vadovų vietoms užimti neskelbiami arba, jiems įvykus, laimėjusieji neskiriami į postus. netvarka. Arba kas galėtų paneigti, kad konkursus laimi ne tie, kam tie postai numatyti?