Mecenatais galės tapti tik labai dosnūs žmonės
Di­de­lę ir reikš­min­gą par­amą su­tei­kian­tys as­me­nys ga­lės pre­ten­duo­ti į me­ce­na­to var­dą bei gau­ti spe­cia­lų me­ce­na­to ženk­lą, siū­lo Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė ministerijos parengtam Mecenavimo įstatymo projektui – už jį balsavo 56 parlamentarai, prieš – keturi, 32 susilaikė.

Pagal projektą, nacionalinio mecenato vardą siūloma suteikti asmeniui, skyrusiam ne mažiau nei 1 mln. eurų dydžio paramą, savivaldybės mecenato vardą – skyrusiam ne mažiau nei 250 tūkst. eurų dydžio paramą.

Šią normą kritikavęs konservatorius Arvydas Anušauskas teigė manąs, kad sumų nustatymas diskredituoja mecenatystės idėją.

„Iš tikrųjų nemanau, kad mažiau vertinga 10 tūkst. eurų suma už 1 milijono“, – sakė jis.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson savo ruožtu tvirtino, kad dabar mecenatų vardas nuvertintas.

„Tai, kas vyksta šiandien, tai yra kaip tik diskreditavimas paties mecenato vardo. Aš iš savo praktikos galiu pasakyti, teko ne kartą ekspertuoti įvairius projektus ir ten matydavosi, kad oficialiuose raštuose būna tokių kuriozinių pavadinimų, save pavadina mecenatais, kurie skiria, pavyzdžiui, 500 eurų. Tai nėra mecenatas, tai yra labdaros davėjas, gal paramos davėjas. Mecenatas – pati sąvoka reikalauja elitizavimo“,– aiškino ministrė.

Anot projekto, mecenatai turėtų paremti projektus, vykdomus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, kultūros ir jos paveldo, meno, mokslo, religijos, socialinės gerovės, sporto, švietimo ir visuomenės informavimo srityse.

Pasak ministrės, papildomų mokesčių lengvatų mecenatams nenumatoma, jiems galios jau veikiančios Labdaros ir paramos įstatyme numatytos lengvatos.

„Mokesčių lengvatos nėra mecenavimo tikslas“, – pabrėžė L. Ruokytė-Jonsson.

Pagal projektą, nacionaliniais arba savivaldybės mecenatais galėtų būti Lietuvos, Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalių, NATO valstybių narių, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių narių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Kam suteikti mecenato vardą arba jį atimti, spręstų Mecenavimo taryba.

Šis vardas būtų suteiktas tik nepriekaištingos reputacijos asmeniui, kurio paremtas projektas pripažintas mecenuojamuoju.

Numatoma, kad mecenatų vardai būtų įrašomi į Mecenatų knygą, ši būtų pildoma ir saugoma Valdovų rūmuose, o patiems mecenatams įteikiami specialūs ženklai – juvelyrinė segė.

Projektą kritikavęs konservatorius Andrius Navickas vadino jį formaliu ir tuščiu. Jis tvirtino pasigendantis mecenavimo skatinimo mechanizmo.

„(...) Kad tai tikrai pritrauktų ir kad atsirastų rėmėjai kultūros projektams, nes tikrai valstybė negali viso to padaryti. O šitas įstatymas yra nukreiptas tiktai į labai labai mažą skaičių tokio elito, kurie renkasi savo vakarėliuose, geria šampaną, dalinasi sagėmis“, – sakė jis.

Mecenavimo įstatymo Lietuvoje nėra buvę. Projektą toliau svarstys Seimo komitetai.