Mažiau universitetų, nemokamos studijos
Toks po­sū­kio taš­kas nu­ma­ty­tas po ke­lis de­šimt­me­čius vy­ku­sių dis­ku­si­jų. Lie­tu­vo­je pra­de­da­ma švie­ti­mo ir moks­lo tink­lo pert­var­ka. Duo­tas star­tas nuo žo­džių pe­rei­ti prie veiks­mų.

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Jur­gi­ta Pe­traus­kie­nė su­si­tin­ka su aka­de­mi­nių bend­ruo­me­nių, re­gio­nų, mies­tų at­sto­vais, aiš­ki­na­si vi­sų ar­gu­men­tus ir ra­gi­na teik­ti pa­siū­ly­mus. Jų bus lau­kia­ma ke­lis mė­ne­sius ir vi­sos al­ter­na­ty­vos bus ver­ti­na­mos. Ta­čiau kad ir kaip keis­tų­si švie­ti­mo ir moks­lo tink­las, bū­si­mi stu­den­tai pa­ti­ki­na­mi – jie stu­di­juos, vyks pri­ėmi­mas į aukš­tą­sias mo­kyk­las, nors ga­li at­si­tik­ti taip, kad įstos į vie­ną uni­ver­si­te­tą, o gaus ki­to, stip­res­nio, uni­ver­si­te­to dip­lo­mą. Mi­nis­trė J. Pe­traus­kie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad tai ti­krai ne­tu­rė­tų nu­vil­ti bū­si­mų stu­den­tų.

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Jur­gi­ta Petrauskienė at­sa­kė į „Lie­tu­vos ži­nių“ klau­si­mus.

Dėl stip­raus aukš­to­jo mokslo

– Aukš­to­jo moks­lo sri­ty­je sie­kiant ko­ky­bi­nių per­mai­nų kaip vie­nas svar­biau­sių už­da­vi­nių nu­ma­ty­ta aukš­tų­jų mo­kyk­lų tink­lo pert­var­ka. Kaip ji bus vyk­do­ma ir ko­kie po­ky­čiai nu­ma­ty­ti ar­ti­miau­siu me­tu?

– Pert­var­kos pa­grin­di­nis tiks­las ir kryp­tis – stip­rin­ti moks­lo ir stu­di­jų ko­ky­bę. Šian­dien iš­šū­kiai la­bai di­de­li. Juos le­mia stu­den­tų ma­žė­ji­mas, ne­vie­na­reikš­miš­kai ver­ti­na­ma stu­di­jų ko­ky­bė, darb­da­viai taip pat kal­ba, kad su­nku pa­si­ti­kė­ti dip­lo­mo ver­te, ga­nė­ti­nai men­kas moks­li­nių ty­ri­mų kon­ku­ren­cin­gu­mas. Sis­te­ma la­bai frag­men­tuo­ta. Ne­tu­ri­me ga­li­my­bių di­din­ti dės­ty­to­jų ir ty­rė­jų pro­fe­si­jos pa­trauk­lu­mo, ge­rin­ti jiems są­ly­gų dirb­ti. Jų at­ly­gi­ni­mai men­ki. Inf­ras­truk­tū­ra di­džiu­lė, val­dy­mo iš­lai­dos ne­efek­ty­vios.

Pert­var­kos tiks­las – ne ma­žin­ti uni­ver­si­te­tų skai­čių ar kai ku­riuos už­da­ry­ti. Pert­var­kos po­rei­kis – su­telk­ti vi­sus tu­ri­mus aka­de­mi­nius ir inf­ras­truk­tū­ros iš­tek­lius, kad tu­rė­tu­me stip­rų aukš­tą­jį moks­lą Lie­tu­vo­je. Stip­rius uni­ver­si­te­tus ir ko­le­gi­jas.

Ta­čiau vien švie­ti­mo ir moks­lo tink­lo pert­var­ka ne­duos ge­rų re­zul­ta­tų, jei ne­is ko­ja į ko­ją su fi­nan­sa­vi­mo sis­te­mos pert­var­ka. Da­bar fi­nan­suo­jant aukš­tą­jį moks­lą di­dy­sis dė­muo ten­ka tam, kiek at­ei­na stu­den­tų. Pri­si­tai­ky­da­mi prie sis­te­mos, uni­ver­si­te­tai ir ko­le­gi­jos vi­siš­kai nu­lei­do pri­ėmi­mo į aukš­tą­sias mo­kyk­las kar­te­lę. Įsto­ja be­veik vi­si, ku­rie tik par­eiš­kia no­rą. To­dėl pa­si­ren­gi­mas stu­di­joms la­bai skir­tin­gas. O jis yra la­bai svar­bus stu­di­jų ko­ky­bės ele­men­tas.

Šie­met ke­lia­me pri­ėmi­mo į aukš­tą­sias mo­kyk­las kar­te­lę. Uni­ver­si­te­tams siū­lo­me tris ba­lus, ko­le­gi­joms – 1,6 ba­lo. Ki­tais me­tais ke­ti­na­me dar kel­ti, kad at­ei­tų la­biau pa­si­ren­gę stu­den­tai, ir ne­to­ly­gu­mas bū­tų ma­žes­nis. Uni­ver­si­te­tai bus fi­nan­suo­ja­mi ne tik pa­gal tai, kiek at­ėjo stu­den­tų. La­bai svar­bu fi­nan­sa­vi­mą sie­ti su re­zul­ta­tu – ką par­en­gė uni­ver­si­te­tas ar ko­le­gi­ja, ko­kie yra jų ab­sol­ven­tai, ar dir­ba pa­gal kva­li­fi­ka­ci­ją, ku­riai bu­vo reng­ti.

Uni­ver­si­te­tų prie­der­mė – ir moks­li­niai ty­ri­mai, jų ko­ky­bė bei tarp­tau­tiš­ku­mas. To­dėl tu­ri dirb­ti kom­pe­ten­tin­gi dės­ty­to­jai ir moks­li­nin­kai, gau­nan­tys orų at­ly­gi­ni­mą. Da­bar jis dau­ge­liu at­ve­jų svy­ruo­ja ties mi­ni­mu­mo ri­ba. Tu­ri bū­ti ir tin­ka­ma inf­ras­truk­tū­ra. Tai yra pa­grin­di­nės są­ly­gos, kad bū­tų ge­ros ko­ky­bės stu­di­jos ir moks­las.

Ta­čiau uni­ver­si­te­tas ar ko­le­gi­ja mies­te ar re­gio­ne at­lie­ka ir dar vie­ną funk­ci­ją, ku­rią la­bai svar­bu ir la­bai su­dė­tin­ga įver­tin­ti. Aukš­to­sios mo­kyk­los yra aka­de­mi­nio po­ten­cia­lo, eli­to tel­ki­nys, švie­sos ži­di­nys, ga­liau­siai aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos žmo­nės mies­te, ku­rian­tys taip pat ir so­cia­li­nę ter­pę, kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą. To­dėl ne­ga­li bū­ti jo­kių me­cha­ni­nių spren­di­mų. Tu­ri iš­lik­ti uni­ver­si­te­ti­nės stu­di­jos ir Šiau­liuo­se, ir Klai­pė­do­je. Nors ma­žė­ja, de­mog­ra­fiš­kai trau­kia­si mies­tai ir re­gio­nai, dar ne­reiš­kia, kad tu­ri­me at­si­sa­ky­ti la­bai svar­bių jų plė­trai funk­ci­jų. Tu­ri bū­ti ras­tas san­ty­kis tarp ko­ky­bės, pra­smės ir efek­ty­vu­mo.

Spren­di­mai la­bai su­dė­tin­gi, ti­kriau­siai to­dėl ke­lis de­šimt­me­čius ne­pa­vy­ko jų ras­ti. Bet ti­kiu, kad kal­ba­me apie tai, ko rei­kia vals­ty­bei, žmo­nėms. Ne­ga­li­me pa­isy­ti tik siau­rų ins­ti­tu­ci­nių in­te­re­sų, ar moks­lo ins­ti­tu­ci­ja no­ri, ar pri­va­lo iš­lik­ti. Jas stei­gia vals­ty­bė: Sei­mas – uni­ver­si­te­tus, Vy­riau­sy­bė – ko­le­gi­jas ir pro­fe­si­nio mo­ky­mo cen­trus. Jie kaip gran­dis tu­ri su­da­ry­ti vi­sas są­ly­gas, kad švie­ti­mas, iš­si­la­vi­ni­mas, ki­tos moks­lo ins­ti­tu­ci­jų funk­ci­jos bū­tų ge­rai vyk­do­mos.

– Ko­kių nau­jo­vių ga­lė­tų ti­kė­tis jau šių me­tų abi­tu­rien­tai, sto­jan­tie­ji į aukš­tą­sias mo­kyk­las?

– La­bai svar­bu nu­ra­min­ti bū­si­mus stu­den­tus, jų tė­vus, aka­de­mi­nes bend­ruo­me­nes. Kad ir kaip keis­tų­si tink­las, stu­den­tai stu­di­juos. Vyks pri­ėmi­mas į aukš­tą­sias mo­kyk­las. Ta­čiau ga­li at­si­tik­ti, kad įstos į vie­ną uni­ver­si­te­tą, o gaus ki­to, stip­res­nio, uni­ver­si­te­to dip­lo­mą. Ta­čiau tai ti­krai ne­tu­rė­tų nu­vil­ti bū­si­mų stu­den­tų.

Ati­tin­kant poreikius

– Ko­kios nu­ma­ty­tos pri­ori­te­ti­nės, vals­ty­bės po­rei­kius ati­tin­kan­čios stu­di­jų kryp­tys ir kaip bus sie­kia­ma į jas pri­trauk­ti stu­den­tų?

– Vals­ty­bi­nių aukš­tų­jų mo­kyk­lų, vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mo pro­fe­si­nio mo­ky­mo pa­grin­di­nė prie­der­mė – reng­ti spe­cia­lis­tus, ku­rių rei­kia vals­ty­bei. Yra sri­čių, kur ga­li­me ir pla­nuo­ti, ir prog­no­zuo­ti, kiek ko­kių spe­cia­lis­tų rei­kės. Pa­vyz­džiui, ga­li­ma aps­kai­čiuo­ti, kiek, kur ir ko­kių gy­dy­to­jų trūks­ta, ka­da iš­eis į pen­si­ją. To­kioms sri­tims pri­klau­so ir sta­tu­ti­niai dar­buo­to­jai, ir mo­ky­to­jai. Vals­ty­bė pri­va­lo pla­nuo­ti ir mo­ty­vuo­ti jau­nus žmo­nes, ga­ran­tuo­da­ma ge­ros ko­ky­bės stu­di­jas, ro­dy­da­ma pers­pek­ty­vą, kad tu­rės dar­bo vie­tą ir ga­lės už­dirb­ti.

Bet ar vals­ty­bė ga­li pla­nuo­ti, kiek rei­kės, pa­vyz­džiui, fi­lo­so­fų, ar ko­kių rei­kės spe­cia­lis­tų to­kioms dar­bo vie­toms, apie ku­rias šian­dien gal­būt net ne­sa­me gir­dė­ję. Tech­no­lo­gi­jų am­žiu­je vis­kas grei­tai kei­čia­si, kei­čia­si ir dar­bo rin­kos struk­tū­ra. Ta­čiau tam ir yra uni­ver­si­te­tai – pa­sau­ly­je ir Lie­tu­vo­je, kad su­teik­tų uni­ver­si­te­ti­nį, pla­taus spek­tro iš­si­la­vi­ni­mą. Žmo­gus įgy­ja kom­pe­ten­ci­jos, ku­ri rei­ka­lin­ga nuo­lat be­si­kei­čian­čia­me gy­ve­ni­me. Įgy­ja pa­grin­di­nių ži­nių ir ge­bė­ji­mą nuo­lat mo­ky­tis.

Ma­no tė­vai to­je pa­čio­je dar­bo­vie­tė­je dir­bo ke­tu­rias­de­šimt me­tų. Da­bar gy­ve­ni­mas taip kei­čia­si, kad net ir dirb­da­mi tu­ri­me nuo­la­tos mo­ky­tis, įgy­ti trūks­ta­mų ži­nių, trūks­ta­mos kom­pe­ten­ci­jos. Va­di­na­si, mū­sų švie­ti­mo sis­te­ma – uni­ver­si­te­tai, ko­le­gi­jos, pro­fe­si­nis mo­ky­mas – tu­ri bū­ti to­kia lanks­ti ir siū­ly­ti to­kias lanks­čias, bet ge­ros ko­ky­bės švie­ti­mo pa­slau­gas, kad ga­lė­tų mo­ky­tis ne tik tie, ku­rie at­ei­na sep­ty­nio­li­kos, aš­tuo­nio­li­kos ar de­vy­nio­li­kos me­tų, bet ir tie, ku­rie mo­ko­si vi­są gy­ve­ni­mą.

– Nu­ma­to­mi ir po­vi­du­ri­nio švie­ti­mo sis­te­mos po­ky­čiai. Ko jais bus sie­kia­ma ir ko­kių per­mai­nų pa­tirs jau šie­met ne aukš­tą­jį moks­lą pa­si­ren­kan­tys abi­tu­rien­tai, sto­sian­tys į pro­fe­si­nes mo­kyk­las?

– Darb­da­viai daž­nai sa­ko, kad trūks­ta pro­fe­si­nę kva­li­fi­ka­ci­ją tu­rin­čių žmo­nių, pro­fe­si­nių mo­kyk­lų ab­sol­ven­tų. To­dėl pro­fe­si­nės mo­kyk­los, bend­ra­dar­biau­da­mos su vers­lu, siū­lo rei­ka­lin­gas pro­fe­si­jas, įve­da nau­jų, sten­gia­si dirb­ti lanks­čiai. Šie­met svars­to­me dar di­din­ti pri­ėmi­mą į in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­ly­bes pro­fe­si­nė­se mo­kyk­lo­se, nes darb­da­viams rei­kia to­kios kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jų. Per­nai bu­vo pa­di­din­tas pri­ėmi­mas į in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų sri­tį aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se. Tiek net ne­atė­jo žmo­nių, kiek bu­vo pa­di­din­ta vie­tų. Be to, at­ėjo silp­niau pa­si­ren­gę, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­tais, nes jie ga­lė­jo gau­ti vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas vie­tas. Uni­ver­si­te­tai ne­pa­jė­gūs par­eng­ti to­kio kie­kio, ir tie žmo­nės ne da­bar at­eis į dar­bo rin­ką, o po ket­ve­rių me­tų, ar­ba pa­si­mo­kys me­tus dve­jus, mes stu­di­jas ir pra­dės dirb­ti. To­dėl ir kal­ba­me apie komp­lek­si­nius spren­di­mus. Juk darb­da­viams daž­nai rei­kia žmo­nių, ku­rie bai­gė dvie­jų tri­jų mė­ne­sių kur­sus ir jau ga­li dirb­ti. Ki­ta da­lis – aukš­tes­nės kom­pe­ten­ci­jos ar kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tai. Tu­ri­me ma­ty­ti vi­są spek­trą spe­cia­lis­tų, ati­tin­kan­tį dar­bo rin­kos ir vals­ty­bės po­rei­kius. Ne vis­ką ga­li ir tu­ri par­eng­ti aukš­to­sios mo­kyk­los.

Fi­nan­si­nė galimybė

– Ir tur­būt svar­biau­sias klau­si­mas bū­si­miems stu­den­tams – kaip kei­sis stu­di­jų fi­nan­sa­vi­mo tvar­ka?

– Iš­ties šie me­tai pe­rei­na­mie­ji. Vie­nas sie­kių, įra­šy­tų Vy­riau­sy­bės prog­ra­mo­je, – ne­mo­ka­mos ba­ka­lau­ro stu­di­jos. Ma­žė­jant stu­den­tų, tel­kiant tink­lą, stam­bi­nant stu­di­jų prog­ra­mas (da­bar jų ge­ro­kai per tūks­tan­tį – abi­tu­rien­tui ti­krai su­dė­tin­ga iš­si­rink­ti), ke­liant pri­ėmi­mo kar­te­lę, at­si­ran­da fi­nan­si­nė ga­li­my­bė įves­ti ne­mo­ka­mą aukš­tą­jį moks­lą. Ti­ki­mės, kad pa­vyks par­eng­ti mo­de­lį ir vi­sus rei­ka­lin­gus tei­sės ak­tus iki 2018 me­tų.

Da­bar pa­si­tai­ko to­kių at­ve­jų, kai vie­no­je stu­di­jų sri­ty­je, kur di­de­lė kon­ku­ren­ci­ja ir vi­si ge­rai pa­si­ren­gę, vals­ty­bės ne­fi­nan­suo­ja­mo­je vie­to­je mo­ko­si daug stip­res­ni stu­den­tai nei tie, ku­rie ga­vo vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mą vie­tą ki­to­je sri­ty­je. Ne­mo­ka­mos ba­ka­lau­ro stu­di­jos tą ne­ly­gy­bę ga­lė­tų pa­nai­kin­ti.

Jei vals­ty­bi­nės aukš­to­sios mo­kyk­los ne­ge­ba par­eng­ti spe­cia­lis­tų, ku­rių rei­kia vals­ty­bei ir dar­bo rin­kai, vals­ty­bė ga­li jų ren­gi­mą už­sa­ky­ti pri­va­čia­me sek­to­riu­je. Ki­tas me­cha­niz­mas – stu­di­jų sti­pen­di­jos. Ge­riau­si stu­den­tai tu­ri ga­li­my­bę gau­ti sti­pen­di­ją, kad ir ko­kio­je aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je – vals­ty­bi­nė­je ar pri­va­čio­je – mo­ky­tų­si.

Trumpai

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Jur­gi­ta Pe­traus­kie­nė gi­mė Ute­no­je, mo­kė­si IV vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je (da­bar Ute­nos Dau­niš­kio gim­na­zi­ja). 1997 me­tais bai­gė tuo­me­ti­nio Vil­niaus pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to (da­bar Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas) ang­lų kal­bos pe­da­go­gi­kos ba­ka­lau­ro stu­di­jas, ma­gis­tro laips­nį įgi­jo 2002 me­tais Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nė­je vers­lo mo­kyk­lo­je.

1997–2001 me­tais dir­bo PHA­RE pro­fe­si­nio švie­ti­mo ir mo­ky­mo re­for­mų koor­di­na­vi­mo cen­tre pro­jek­tų va­do­ve, Tarp­tau­ti­nių moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų plė­tros prog­ra­mų agen­tū­ro­je Tarp­tau­ti­nių prog­ra­mų sky­riaus ve­dė­ja, di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja. Nuo 2007 me­tų, nuo pat Moks­lo ir stu­di­jų ste­bė­se­nos ir ana­li­zės cen­tro (MOS­TA) įstei­gi­mo, iki pa­sky­ri­mo švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tre bu­vo šio cen­tro di­rek­to­rė.

J. Pe­traus­kie­nė yra įvai­rių eu­ro­pi­nių ir na­cio­na­li­nių ver­ti­ni­mo ir eks­per­tų gru­pių, to­kių kaip ERA­WATCH tink­lo, ERAC ste­bė­se­nos gru­pės, Eu­ro­pos na­cio­na­li­nių įžval­gos ko­res­pon­den­tų tink­lo (angl. Eu­ro­pean Ne­twork of Na­tio­nal Fo­re­sight cor­res­pon­dents), Eu­ro­pos moks­li­nių ty­ri­mų ir tech­no­lo­gi­nės plė­tros ver­ti­ni­mo tink­lo (angl. EU RTD Eva­lua­tion Ne­twork), Bo­lo­ni­jos dar­bo gru­pės, Moks­li­nės veik­los ver­ti­ni­mo Lie­tu­vos moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jo­se dar­bo gru­pės, Ži­nių eko­no­mi­kos fo­ru­mo, Su­ma­nios spe­cia­li­za­ci­jos ren­gi­mo koor­di­na­vi­mo gru­pės na­rė ir eks­per­tė.

J. Pe­traus­kie­nė iš­te­kė­ju­si, au­gi­na du vai­kus.