Mažais žingsniais pirmyn
Sos­ti­nės me­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius sa­ko, kad su­lau­kęs as­me­ni­nių sve­čių iš to­li­mos ša­lies, juos pa­si­vaikš­čio­ti pa­kvies­tų šį­met at­nau­jin­ta Ne­ries kran­ti­ne. Anks­čiau gran­dio­zi­niais pro­jek­tais gar­sė­ju­sia­me Vil­niu­je pa­sta­ruo­ju me­tu dau­giau dė­me­sio ski­ria­ma ša­li­gat­viams, spūs­tims ir dau­gia­bu­čių ra­jo­nų in­teg­ra­ci­jai.

Pa­sta­ruo­ju me­tu Vil­niui ve­ria­si nau­jos pers­pek­ty­vos: po il­gai tru­ku­sių gin­čų su Vy­riau­sy­be pa­ga­liau pa­si­ra­šy­ta tai­kos su­tar­tis dėl gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio (GPM) da­lies, pa­gal ku­rią per tre­jus me­tus sos­ti­nei bus per­ves­ta 55,8 mln. eu­rų kom­pen­sa­ci­jos. Be to, rug­sė­jo vi­du­ry­je su Eu­ro­pos in­ves­ti­ci­jų ban­ku (EIB) su­tar­ta dėl pir­mo­sios 50 mln. eu­rų pa­sko­los da­lies – 25 mln. eu­rų – su­tei­ki­mo mies­to in­ves­ti­ci­jų prog­ra­mai įgy­ven­din­ti.

„Jei pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus pa­ti sa­vi­val­dy­bė jau ne­be­su­ge­bė­da­vo pa­sis­ko­lin­ti lė­šų rin­ko­se, o mies­to sko­las par­da­vi­nė­ju­sios sa­vi­val­dy­bės įmo­nės jas siū­ly­da­vo už 5 proc. me­ti­nių pa­lū­ka­nų, tai pa­gal su­si­ta­ri­mą su EIB me­ti­nės pa­lū­ka­nos te­sieks 0,38 proc. Tai lai­bai svar­bus ženk­las rin­kai: juk da­bar Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės ir Vy­riau­sy­bės fi­nan­sa­vi­mo są­ly­gos ne­be­la­bai ski­ria­si, kas dar vi­sai ne­se­niai at­ro­dė ne­pa­sie­kia­mas už­da­vi­nys“, – in­ter­viu dien­raš­čio „Lie­tu­vos ži­nios“ prie­dui „Vil­nius kvie­čia“ sa­ko sos­ti­nės me­ras R. Ši­ma­šius.

Dė­me­sys dau­gia­bu­čių rajonams

– Su­si­tai­kius su Vy­riau­sy­be, Vil­nių per tre­jus me­tus pa­sieks 55,8 mln. eu­rų. Su­si­ta­rė­te ir dėl pa­sko­los su EIB. Ar tai leis pla­nuo­ti di­des­nius dar­bus?

– Pa­gal tai­kos su­tar­tį su Vy­riau­sy­be, jos per­ves­ti pi­ni­gai bus skir­ti mies­to sko­los grą­ži­ni­mui. Nors pa­sta­ruo­sius pu­san­trų me­tų įsis­ko­li­ni­mai sta­bi­liai ma­žė­jo – tik šį­met „su­si­trau­kė“ dau­giau kaip 14 mln. eu­rų – sko­la vis dar su­da­ro 368,9 mln. eu­rų. Ma­no tiks­las – pa­siek­ti, kad ab­so­liu­čiais skai­čiais įsis­ko­li­ni­mai ma­žė­tų. Tai ne­reiš­kia, kad ža­da­me su­ma­žin­ti sko­las, pa­vyz­džiui, dvi­gu­bai. Kai ku­riais at­ve­jais ne­bi­jo­tu­me net tam ti­kro įsis­ko­li­ni­mo pa­au­gi­mo, svar­bu, kad si­tua­ci­ja bū­tų val­do­ma.

Da­bar, kai at­si­ran­da fi­nan­sa­vi­mo ga­li­my­bės, ga­lė­si­me vys­ty­ti di­des­nius pro­jek­tus. Ta­čiau net ele­men­ta­rūs mies­to gy­va­vi­mui bū­ti­ni spren­di­mai – dėl nau­jų gat­vių, ša­li­gat­vių, vie­šų­jų erd­vių – ga­li­mi tik ta­da, kai fi­nan­si­nė „svei­ka­ta“ tai lei­džia.

– Kar­tais su­si­da­ro įspū­dis, kad, kal­bant apie Vil­nių, mi­ni­mas tik mies­to cen­tras, o gy­ve­na­mie­ji ra­jo­nai tar­si eg­zis­tuo­ja kaž­kur ki­tur. Kaip ke­ti­na­ma juos pri­ar­tin­ti prie sos­ti­nės?

– Dau­gia­bu­čių ra­jo­nuo­se gy­ve­na 60 proc. vil­nie­čių, ta­čiau in­ves­ti­ci­jos į sos­ti­nę il­gą lai­ką juos kaž­ko­dėl ap­lenk­da­vo. Tie ra­jo­nai tu­ri pri­va­lu­mų, bet jų trū­ku­mai ir­gi aki­vaiz­dūs. Di­džiau­sia prob­le­ma ta, kad juo­se ne­ga­li ma­lo­niai pra­leis­ti lai­ko, bet tu­ri lyg į eks­kur­si­ją va­žiuo­ti į mies­to cen­trą.

To­dėl šie­met pra­dė­jo­me gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos ge­ri­ni­mo prog­ra­mą, api­man­čią kie­mų su­tvar­ky­mą, ša­li­gat­vių tie­si­mą, gat­vių as­fal­ta­vi­mą. Ne ma­žiau dė­me­sio ski­ria­me ir vie­šo­sioms erd­vėms: sie­kia­me, kad ke­lių mi­nu­čių at­stu­mu nuo žmo­gaus laip­ti­nės bū­tų prie­ina­ma pa­trauk­li lai­kui leis­ti vie­ta. At­ei­ty­je gy­ve­na­muo­siuo­se ra­jo­nuo­se tu­rė­tų at­si­ras­ti 30–35 nau­ji skve­rai – po 10 kas­met.

Ap­link­ke­lis – iki Kalėdų

– Di­de­lių dis­ku­si­jų te­ma yra Vil­niaus spūs­tys: au­to­mo­bi­lių „kamš­čiuo­se“ strin­gan­tys mies­tie­čiai aiš­ki­na, kad jos ne­ma­žė­ja?

– Žmo­nės vi­siš­kai tei­sūs, bet yra ke­li niuan­sai. Vi­sų pir­ma, ačiū die­vui, mies­tas ne trau­kia­si, bet au­ga, o juk grei­čiau­siai spūs­tys su­ma­žė­ja ten, kur ne­be­lie­ka gy­ven­to­jų. Ki­tas da­ly­kas, kad „kamš­čiai“ ma­žė­ja dėl tin­ka­mų in­ves­ti­ci­jų ir pro­tin­gos po­li­ti­kos. La­bai ti­kiuo­si, kad rim­tu pos­tū­miu spren­džiant šią prob­le­mą taps už­baig­tas Va­ka­ri­nis ap­link­ke­lis. Pa­gal su­tar­tį ap­link­ke­lis tu­rė­tų bū­ti ati­da­ry­tas ki­tą pa­va­sa­rį, ta­čiau ran­go­vai ža­da, kad tai įvyks ne vė­liau kaip iki šių Ka­lė­dų.

Ne ma­žiau svar­bus ir vie­ša­sis trans­por­tas. Kol kas ne vi­si drįs­ta juo nau­do­tis. Ak­tua­liau­sia te­ma – au­to­bu­sių ir tro­lei­bu­sų būk­lė. Esa­me nu­ma­tę, kad maž­daug po me­tų su tru­pu­čiu Vil­niu­je va­ži­nės dau­giau kaip 200 nau­jų vie­šo­jo trans­por­to prie­mo­nių. Da­lį tu­rė­tų par­ūpin­ti pri­va­tus ope­ra­to­rius, ku­riam at­rink­ti jau pa­skelb­tas kon­kur­sas, ki­tus, jei pri­tars mies­to ta­ry­ba, įsi­gis sa­vi­val­dy­bės įmo­nė „Vil­niaus vie­ša­sis trans­por­tas“, pla­nuo­jan­ti pirk­ti 150 nau­jų au­to­bu­sių ir ke­lias­de­šimt tro­lei­bu­sų, pa­nau­do­jant Eu­ro­pos Są­jun­gos par­amos lė­šas.

Rim­tai im­amės ir A juo­stų, skir­tų vie­ša­jam trans­por­tui, kon­tro­lės.

– Prieš ku­rį lai­ką Vil­niu­je kry­žia­vo­si ie­tys dėl me­tro ar tram­va­jaus bū­ti­ny­bės. Ar pa­lai­ko­te ku­rią nors pu­sę?

– Yra žmo­nių, ku­rie, sė­dė­da­mi ant so­fos, įsi­vaiz­duo­ja, kaip ka­da nors bėgs Olim­pia­do­je. Ir jū­sų mi­nė­ti va­jai bu­vo pa­na­šūs. Vi­sų pir­ma, mies­to vie­ša­sis trans­por­tas tu­ri funk­cio­nuo­ti. Ma­no pla­nas – per li­ku­sius 2,5 me­tų iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos pa­siek­ti, kad da­bar­ti­nė sis­te­ma bū­tų pa­trauk­li vil­nie­čiams. Ki­ta ver­tus, au­gant mies­tui, rei­kės gal­vo­ti apie rim­tes­nius po­ky­čius. As­me­niš­kai ma­nau, jog at­eis lai­kas, kai Vil­niu­je bus me­tro li­ni­ja. Bet tai il­ges­nės pers­pek­ty­vos klau­si­mas.

„Bal­vo­nų“ at­ei­tis nulemta

– Prieš ku­rį lai­ką sa­vi­val­dy­bė pa­skel­bė pro­jek­tą „At­gims­tan­ti Ne­ris“. Ar di­džio­ji Vil­niaus upė pa­ga­liau bus pra­dė­ta nau­do­ti kaip dar vie­na trans­por­to ar­te­ri­ja?

– La­bai no­rė­tų­si iš­nau­do­ti Ne­rį kaip trans­por­to ašį. Bet tai la­bai su­dė­tin­gas iš­šū­kis – ne tik dėl to, kad upė žie­mą už­šą­la, bet ir to­dėl, kad jau prie Viln­gio par­ko pra­si­de­da sek­lu­mos, truk­dan­čios ju­dė­ti bet ko­kiam di­des­niam lai­ve­liui. Ži­no­ma, pra­mo­gi­niai lai­vai plau­kio­ja, siek­si­me, kad jų bū­tų dau­giau.

Iš ki­tos pu­sės, Ne­ris yra na­tū­ra­li mies­to ašis, žmo­nių trau­kos cen­tras. No­ri­me, kad pa­lei ją bū­tų ga­li­ma ju­dė­ti, žval­gy­tis, il­sė­tis. To­dėl bai­gia­me at­nau­jin­ti 6 ki­lo­me­trus se­no­sios kran­ti­nės, ją pra­tę­sia at­nau­jin­ti gam­ti­niai ta­kai. Ar ži­no­te, kad jau da­bar nuo Žvė­ry­no iki par­odų rū­mų „Li­tex­po“ Laz­dy­nuo­se ga­li­ma nu­ei­ti pės­čio­mis pa­upiu? At­stu­mas – vos du ki­lo­me­trai. Pa­na­šus ke­lias – An­ta­kal­ny­je, nuo Vi­lei­šio gat­vės Va­la­kam­pių link.

– Ar Žvė­ry­no ar­ba Va­la­kam­pių link ei­nan­čius vil­nie­čius ly­dės so­vie­ti­nių Ža­lio­jo til­to skulp­tū­rų žvilgs­niai – juk teig­ta, kad per­nai lie­pą jos nu­kel­tos lai­ki­nai, res­tau­ra­ci­jai?

– Aš ne­ma­tau jo­kios rea­lis­ti­nės ga­li­my­bės ir po­rei­kio, kad tos skulp­tū­ros grįž­tų. Sta­ty­ti ką nors ki­ta ant li­ku­sių pos­ta­men­tų rei­ka­lo kol kas ir­gi ne­ma­tau. Prieš nu­imant skulp­tū­ras, ar­šiai dis­ku­tuo­ta, ar be „bal­vo­nų“ jis at­ro­dys pro­por­cin­gai. Ta­čiau, ma­no ma­ny­mu, da­bar jis ta­po tar­si „leng­ves­nis“, at­si­vė­rė pla­tes­nės erd­vės.

Aki­vaiz­du, kad tos skul­tū­ros bu­vo ta­pu­sios sta­bais, pri­me­nan­čiais so­vie­ti­nę pra­ei­tį. Blo­giau­sia, kas ga­lė­tų įvyk­ti – tai vie­ną sta­bą pa­keis­ti ki­tu. Ta vie­ta tu­ri tap­ti leng­ves­nė, de­mo­kra­tiš­kes­nė ir ne­su­si­ju­si su gar­bi­ni­mu. Toks leng­vas til­tas, ku­riuo nor­si pe­rei­ti.

Vil­tis dėl šil­dy­mo kainų

– Šiuo me­tu vil­nie­čiams di­džiau­sią gal­vos skaus­mą ke­lia ar­tė­jan­tis šil­dy­mo se­zo­nas. Per­nai pa­na­šiu me­tu ne­ri­ma­vo­te, kad „Vil­niaus ener­gi­jos“ val­dy­to­jai ga­li są­mo­nin­gai mies­tie­čiams pa­kel­ti šil­dy­mo kai­nas. Ko lauk­ti šiais me­tais?

– Šil­dy­mo se­zo­nas bus su­dė­tin­gas – pir­miau­sia dėl to, kad bai­gia­me pe­rim­ti „Vil­niaus ener­gi­ją“ iš bend­ro­vės „Dal­kia“, ir ti­krai me­luo­čiau, jei sa­ky­čiau, jog tas pro­ce­sas sklan­dus.

Jei kal­bė­tu­me apie ši­lu­mos kai­ną va­ro­to­jams, tai ga­lu­ti­nių skai­čių, ko­kia ji bus nau­ją­jį se­zo­ną, dar ne­tu­ri­me. Ti­kiuo­si tei­gia­mų ten­den­ci­jų – šis mo­kes­tis ne­tu­rė­tų di­dė­ti, nors, tar­ki­me, pra­ėju­siais me­tais pa­ma­tė­me aki­vaiz­dų ma­ni­pu­lia­vi­mą įvai­rio­mis de­da­mo­sio­mis. Per rin­ki­mus prieš pu­san­trų me­tų sa­kiau, kad šil­dy­mo kai­na mies­tie­čiams tu­rė­tų ma­žė­ti apie 20 pro­cen­tų: jau pra­ėju­sį se­zo­ną di­de­lių pa­stan­gų dė­ka ji šiek tiek kri­to, pa­na­šaus re­zul­ta­to ti­ki­mės ir to­liau.