Mauthauzeno kaliniams iš Lietuvos – atminimo lenta
Mi­nint An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­gos Eu­ro­po­je 70-me­tį žiau­riais nu­si­kal­ti­mais gar­sė­ju­sio­je Aus­tri­jos kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­lo­je pa­gerb­tas ir ten ka­lė­ju­sių Lie­tu­vos žmo­nių at­mi­ni­mas. Nuo šiol jų au­ką pri­mins me­mo­ria­li­nė len­ta.

Prieš 77 me­tus ša­lia se­no­jo Aus­tri­jos mies­to Lin­co, Maut­hau­ze­ne, bu­vo pra­dė­ta sta­ty­ti mir­ties fab­ri­ku pra­min­ta kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­la. Skai­čiuo­ja­ma, kad per sep­ty­ne­rius veik­los me­tus šia­me la­ge­ry­je nu­žu­dy­ta maž­daug 200 tūkst. žmo­nių. Dau­giau­sia - žy­dų, ro­mų, len­kų, če­kų, ru­sų, is­pa­nų. Ma­no­ma, jog An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais Maut­hau­ze­ne ga­lė­jo ka­lė­ti ne ma­žiau kaip 90 Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Jų at­mi­ni­mui sto­vyk­los me­mo­ria­le ati­den­ta spe­cia­li at­mi­ni­mo len­ta. Gar­bin­gą mi­si­ją va­kar at­li­ko Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro (LGGRTC) va­do­vės Bi­ru­tės Bu­raus­kai­tės va­do­vau­ja­ma cen­tro dar­buo­to­jų de­le­ga­ci­ja.

Są­ra­šas ne­ga­lu­ti­nis

Pa­sak B. Bu­raus­kai­tės, dėl Lie­tu­vos gy­ven­to­jų at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo su Maut­hau­ze­no me­mo­ria­lo ad­mi­nis­tra­ci­ja pra­dė­ta kal­bė­tis dar prieš dve­jus me­tus, kai LGGRTC at­sto­vai pir­mą kar­tą lan­kė­si bu­vu­sia­me la­ge­ry­je. Mu­zie­jaus at­sto­vai įtei­kė lie­tu­viams ten ka­lė­ju­sių ga­li­mų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pa­var­džių są­ra­šą. B. Bu­raus­kai­tės tei­gi­mu, kol var­dai, ne­re­tai iš­krai­py­ti, nė­ra pa­tiks­lin­ti, jie vie­šai ne­skel­bia­mi. “Su­da­ry­ta­me są­ra­še įra­šy­ta per 90 pa­var­džių, dau­gu­ma – lie­tu­viš­kos. Ta­čiau tai ne ga­lu­ti­nis skai­čius, nes iden­ti­fi­kuo­ti pa­vy­ko ne vi­sus ka­li­nius. Ke­le­tą pa­var­džių at­se­kė­me, bet ne­sa­me ti­kri, jog tai bū­tent tie žmo­nės”, - LŽ aiš­ki­no cen­tro va­do­vė.

Memorialinę lentą Mauthauzene kalėjusiems Lietuvos gyventojams sukūrė žinomas skulptorius Jonas Jagėla.

Ma­no­ma, kad iš de­vy­nių de­šim­čių Maut­hau­ze­ne ka­lin­tų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų žu­vo maž­daug treč­da­lis. Li­ku­sių gy­vų­jų li­ki­mas - ne­ži­no­mas. B. Bu­raus­kai­tė pri­mi­nė, jog nuo so­vie­ti­nių rep­re­si­jų nu­ken­tė­ju­siems Lie­tu­vos gy­ven­to­jams pa­sta­ty­ti trys pa­mink­lai. Tu­ri­ma vil­ties, kad bus įam­žin­tos ir na­cių rep­re­si­jų au­kos. “Ieš­ko­si­me ga­li­my­bių pa­gerb­ti ir Štut­ho­fo la­ge­ry­je ka­lin­tų mū­sų ša­lies gy­ven­to­jų at­mi­ni­mą”, - sa­kė LGGRTC va­do­vė.

Ži­no­mo skulp­to­riaus darbas

B. Bu­raus­kai­tė pa­brė­žė, kad tvar­kant or­ga­ni­za­ci­nius klau­si­mus daug pa­dė­jo Lie­tu­vos am­ba­sa­da Aus­tri­jo­je, pro­jek­tą fi­nan­sa­vo Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja. Me­mo­ria­li­nės len­tos Maut­hau­ze­ne ka­lė­ju­siems Lie­tu­vos gy­ven­to­jams au­to­rius - ži­no­mas skulp­to­rius Jo­nas Ja­gė­la, dau­giau kaip ket­vir­tį am­žiaus pa­sky­ręs ša­lies is­to­ri­jai įam­žin­ti. Me­ni­nin­kas yra su­kū­ręs pa­mink­lus Gu­la­go la­ge­riuo­se žu­vu­siems lie­tu­viams, daug ki­tų dar­bų trem­ties, re­zis­ten­ci­jos, lais­vės ko­vų te­mo­mis, ant­ka­pi­nių pa­mink­lų par­ti­za­nams, di­si­den­tams, po­li­ti­niams ka­li­niams. J. Ja­gė­la - me­mo­ria­lo 1949 me­tų va­sa­rio 16 die­nos Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džio Ta­ry­bos dek­la­ra­ci­jai ir jos sig­na­ta­rams au­to­rius. Skulp­to­rius su­kū­rė ir gar­sią­ją žy­miau­sių Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rių bei auk­lė­ti­nių bius­tų ga­le­ri­ją. Pa­sak B. Bu­raus­kai­tės, pa­grin­di­nės iš­kil­mės Maut­hau­ze­no me­mo­ria­le nu­ma­ty­tos ry­toj, ge­gu­žės 10-ąją.

Dir­bo Dak­ta­ras Mirtis

Pir­mi ka­li­niai į na­cio­nal­so­cia­lis­tų prie­var­tos sim­bo­liu ne tik Aus­tri­jo­je, bet ir vi­so­je Eu­ro­po­je ta­pu­sią Maut­hau­ze­no sto­vyk­lą pa­te­ko 1938 me­tų rugp­jū­čio 8 die­ną. Po ke­le­rių me­tų šis la­ge­ris jau gar­sė­jo kaip vie­nas bai­siau­sių vi­so­je kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­lų sis­te­mo­je. 1941-ai­siais čia pa­sta­ty­tos du­jų ka­me­ros at­vė­rė ke­lią ma­si­nėms eg­ze­ku­ci­joms. 1943 me­tų pa­bai­go­je Maut­hau­ze­ne lai­ko­mų ka­li­nių skai­čius sie­kė 25 tūks­tan­čiu, 1945-ųjų ko­vą jų bu­vo 84 tūks­tan­čiai. Iš vi­so sto­vyk­lo­je ka­lin­ta per 200 tūkst. žmo­nių. Tiks­lus skai­čius nė­ra ži­no­mas, nes kai ku­rie be­lais­viai ne­re­gis­truo­ti. Du­jų ka­me­ro­se ka­li­niai bu­vo žu­do­mi iki 1945-ųjų ba­lan­džio 28 die­nos. Tei­gia­ma, jog la­vo­nų to­mis die­no­mis bū­ta tiek daug, kad kros­ny­se ne­spė­ta de­gin­ti kū­nų. 1945 me­tų ge­gu­žės 7-ąją Maut­hau­ze­no siau­bo sto­vyk­lą ga­lu­ti­nai iš­va­da­vo JAV ka­riuo­me­nės da­li­niai.

Kaip tik Maut­hau­ze­ne dir­bo šiur­pią Dak­ta­ro Mir­ties pra­var­dę ga­vęs aus­trų gy­dy­to­jas Ari­ber­tas Hei­mas. Vė­liau jis bu­vo ap­kal­tin­tas dau­gy­bės žmo­nių nu­žu­dy­mu ypač žiau­riais me­to­dais. Liu­dy­to­jai pa­sa­ko­jo, kad Dak­ta­ras Mir­tis da­ry­da­vo ope­ra­ci­jas ir am­pu­ta­ci­jas be skaus­mą mal­ši­nan­čių vais­tų, nes no­rė­jo pa­žiū­rė­ti, kiek au­kos ga­li iš­kęs­ti.