Marinamas Rolando Pakso klausimas gresia baudomis Lietuvai
Lie­tu­vai gre­sia sank­ci­jos, jei iki spa­lio Sei­me ne­pa­ju­dės pa­tai­sos, at­ver­sian­čios ke­lią Ro­lan­dui Pa­ksui kan­di­da­tuo­ti rin­ki­muo­se, sa­ko Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos (TM) At­sto­va­vi­mo Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me sky­riaus ve­dė­jas Do­na­tas Mu­raus­kas.

„Iki spalio 26 dienos Europos Tarybos Ministrų komitetas laukia apčiuopiamų rezultatų. Spalio 26 diena labai svarbi, nes yra nemaža rizika, kad gruodžio mėnesį Ministrų Komiteto posėdžio metu gali būti pirmą kartą svarstoma prieš Lietuvą priimti tarpinę rezoliuciją, kas jau reikštų tarptautines sankcijas“, – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdyje trečiadienį sakė D. Murauskas.

Anot jo, tarpinė rezoliucija būtų „gana aiškus konstatavimas, kad valstybė nevykdo savo tarptautinių įsipareigojimų, ir tam tikras signalas tiek valstybėms narėms, tiek tarptautinėms organizacijoms“.

Seimo TTK trečiadienį svarstė du projektus, kuriais siūloma įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl R. Pakso.

Penkiais balsais „už“ ir dviem „prieš“ bei vienam susilaikius komiteto nariai pasirinko valdančiųjų įregistruotą variantą, kuris per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam R. Paksui atvertų kelią kandidatuoti ir į Seimą, ir į prezidentus. Pataisa praėjus dešimčiai metų nuo pašalinimo leistų kandidatuoti bet kuriuose rinkimuose.

Opozicijos atstovų projektas, kuris per apkaltą pašalintiems asmenims po dešimties metų leistų kandidatuoti tik į Seimo narius ir draustų būti renkamam į Seimo vadovybę, grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Toliau projektai bus svarstomi Seimo plenariniame posėdyje.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais nusprendė, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose yra neproporcingas.

Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Kabinetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

Kandidatuoti per apkaltą pašalintiems asmenims draudžiama remiantis Konstitucinio Teismo (KT) aiškinimu, jog toks asmuo negali eiti pareigų, kurioms būtina konstitucinė priesaika. Pasak KT, tokią nuostatą pakeisti galima tik pakeitus Konstituciją.

Seimas prieš trejus metus bandė priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui būtų atvėrusios kelią į rinkimus, bet pritrūko balsų. Minimos pataisos būtų leidusios kandidatuoti ir į Seimą, ir prezidentus.

Konstitucijai pakeisti reikia, kad per priėmimą už pataisas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Dėl pataisų priėmimo būna balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka.

R. Paksas iš prezidento pareigų pašalintas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.