M. Misiukonis lieka išteisintas dėl kaltinimų genocidu
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas penk­ta­die­nį pa­skel­bė, kad pa­lie­ka ga­lio­ti iš­tei­si­na­mą­jį nuo­spren­dį bu­vu­siam Lie­tu­vos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­trui, bu­vu­siam KGB dar­buo­to­jui Ma­ri­jo­nui Mi­siu­ko­niui, jis bu­vo tei­sia­mas ge­no­ci­do by­lo­je.

Pro­ku­ra­tū­ros ir nu­ken­tė­ju­sio­sios skun­dai at­mes­ti. Ape­lia­ci­nio teis­mo ver­dik­tas įsi­tei­sė­ja iš­kart po pa­skel­bi­mo.

Kal­ti­ni­mas bu­vo su­si­jęs su pa­sku­ti­niu Lie­tu­vos par­ti­za­nu va­di­na­mo An­ta­no Krau­je­lio-Siau­bū­no žū­ti­mi.

Pro­ku­ro­ras pra­šė įka­lin­ti M.Mi­siu­ko­nį še­še­rius su pu­se me­tų.

Ape­lia­ci­nis teis­mas sa­vo nu­tar­ty­je ak­cen­ta­vo, kad 1965 me­tais gink­luo­tas par­ti­za­nų pa­sip­rie­ši­ni­mo ju­dė­ji­mas jau bu­vo pa­si­bai­gęs (jis vy­ko 1944-1953), va­di­na­si, žū­ties me­tu pa­sip­rie­ši­ni­mo gru­pei A.Krau­je­lis ne­prik­lau­sė. Be to, pa­sak Ape­lia­ci­nio teis­mo, by­lo­je su­rink­tais duo­me­ni­mis ne­gin­či­ja­mai nu­sta­ty­ta, kad A.Krau­je­lį siek­ta su­lai­ky­ti ne kaip par­ti­za­ną, o kaip as­me­nį, pa­da­riu­sį la­bai su­nkius nu­si­kal­ti­mus.

Par­ti­za­no žmo­na Ja­ni­na Snu­kiš­ky­tė po su­tuok­ti­nio mir­ties bu­vo nu­teis­ta, kad, ži­no­da­ma apie A.Krau­je­lio pa­da­ry­tus nu­si­kal­ti­mus, pa­dė­jo jį slėp­ti. Į šį fak­tą at­krei­pė dė­me­sį ir Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas.

„Už tai bu­vo bau­džia­ma ir tais lai­kais, ir da­bar“, - sa­kė Ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­ja Vio­le­ta Ra­žins­kai­tė.

Teis­mas taip pat pa­skel­bė, kad M.Mi­siu­ko­nis ne­at­li­ko tų veiks­mų, ku­rie pri­si­dė­jo prie A.Krau­je­lio žū­ties, o M.Mi­siu­ko­niui ne­ga­li bū­ti tai­ko­ma ko­lek­ty­vi­nė at­sa­ko­my­bė už so­vie­tų sau­gu­mo veik­lą.

Ape­lia­ci­nis teis­mas tei­gia, kad ne­ga­li rem­tis ki­to­se ge­no­ci­do by­lo­se for­muo­ja­ma pra­kti­ka, nes čia ti­ria­mas vi­sai ki­tas lai­ko­tar­pis.

„Ne­sup­ran­tu, ar bu­vo oku­pa­ci­ja?“ - pa­klaus­ta, ar su­pra­to nu­tar­tį sa­kė nu­ken­tė­ju­sio­jo se­suo Ja­ni­na Šy­vo­kie­nė.

Ša­lys per tris mė­ne­sius dar ga­li ra­šy­ti ka­sa­ci­nius skun­dus Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­jam Teis­mui.

Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mas per­nai M.Mi­siu­ko­nį iš­tei­si­no, kons­ta­ta­vęs, kad par­ti­za­no žū­ties me­tu ne­bu­vo įsta­ty­mo, nu­ma­tan­čio at­sa­ko­my­bę už nu­si­kal­ti­mą, ku­rios pa­da­ry­mu kal­tin­tas M.Mi­siu­ko­nis. Anot teis­mo, bū­da­mas KGB jau­nes­niuo­ju lei­te­nan­tu M.Mi­siu­ko­nis ne­spren­dė A.Krau­je­lio li­ki­mo ir ne­tu­rė­jo tam jo­kios įta­kos.

M.Mi­siu­ko­nis vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tro par­ei­gas ėjo 1990-1992 me­tais. Jis teis­me yra sa­kęs, kad so­vie­tų par­ei­gū­nai A.Krau­je­lio ieš­ko­jo kaip kri­mi­na­li­nio nu­si­kal­tė­lio.

By­la ke­le­rius me­tus bu­vo su­stab­dy­ta lau­kiant Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mo dėl ge­no­ci­do apib­rė­ži­mo. Jis pa­skel­bė, kad so­vie­tų vyk­dy­tus trė­mi­mus ir rep­re­si­jas vyks­tant par­ti­za­ni­niam ka­rui Lie­tu­vos teis­mai ga­li pri­ly­gin­ti ge­no­ci­dui, įro­džius, kad šiais nu­si­kal­ti­mais bu­vo sie­kia­ma su­nai­kin­ti reikš­min­gą lie­tu­vių tau­tos da­lį.

Anot Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo, už so­viet­me­čiu vyk­dy­tas žu­dy­nes so­cia­li­niu ar po­li­ti­niu pa­grin­du, jei tai ne­kė­lė grės­mės lie­tu­vių tau­tos iš­li­ki­mui, ne­ga­li­ma baus­ti kaip už ge­no­ci­dą, ta­čiau teis­mai tu­ri įver­tin­ti, ar tai ne­bu­vo ki­ti nu­si­kal­ti­mai žmo­niš­ku­mui.

Pa­ne­vė­žio tei­sė­sau­ga bu­vo nu­sta­čiu­si 10 as­me­nų, ku­rie esą pri­si­dė­jo prie par­ti­za­no A.Krau­je­lio žū­ties, de­vy­ni iš jų yra mi­rę.

2000 me­tais tuo­me­ti­nis pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus M.Mi­siu­ko­nį ap­do­va­no­jo Di­džio­jo Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no 3-io­jo laips­nio or­di­nu. Tuo­met pre­zi­den­tas tei­gė, kad ap­do­va­no­ji­mas skir­tas už tar­ny­bą pir­mai­siais ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos at­kū­ri­mo me­tais. Šis spren­di­mas su­lau­kė prieš­ta­rin­gų ver­ti­ni­mų.

A.Krau­je­lis bu­vo vie­nas iš pa­sku­ti­nių su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių Lie­tu­vos par­ti­za­nų. Jis vei­kė iki 1965 me­tų ko­vo, kai sau­gu­mie­čiams ap­su­pus na­mus, ku­riuo­se slaps­tė­si, ne­no­rė­da­mas pa­si­duo­ti gy­vas, nu­si­šo­vė.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tras yra pa­skel­bęs, kad nė­ra jo­kių įro­dy­mų, jog A.Krau­je­lis bū­tų žu­dęs tai­kius gy­ven­to­jus, kaip tei­gė KGB.

M.Mi­siu­ko­nis sa­vo kal­tę ka­te­go­riš­kai ne­igia.