M. K. Čiurlionio kelionė į Rusiją stringa
Ne vie­nus me­tus bran­di­na­mi ke­ti­ni­mai Sankt Pe­ter­bur­ge įsi­kū­ru­sia­me Er­mi­ta­že su­reng­ti be­ne žy­miau­sio Lie­tu­vos dai­li­nin­ko Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio dar­bų par­odą jau ki­tą­met esą ga­lė­tų tap­ti kū­nu. Ta­čiau jo kū­ri­nius Kau­ne sau­gan­čio mu­zie­jaus va­do­vas dėl da­bar­ti­nės geo­po­li­ti­nės si­tua­ci­jos ne­lin­kęs iš­leis­ti še­dev­rų į Ru­si­ją. Kar­tu už­si­me­na­ma, kad to­kios po­zi­ci­jos lai­ko­ma­si ir „aukš­čiau“.

Su­reng­ti M. K. Čiur­lio­nio kū­ry­bos par­odą Er­mi­ta­že bu­vo su­tar­ta dar 2010 me­tais, bet or­ga­ni­za­ci­niai rei­ka­lai nuo ta­da be­veik ne­pa­sis­tū­mė­jo. Nors Sankt Pe­ter­bur­ge dir­ban­tys mū­sų ša­lies dip­lo­ma­tai ti­ki­si, kad Ru­si­jos ir vi­so pa­sau­lio pub­li­ka M. K. Čiur­lio­nio kū­ri­niais ga­lės gė­rė­tis ki­tais me­tais, Na­cio­na­li­nio M. K. Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­jaus di­rek­to­rius Os­val­das Dau­ge­lis nu­si­tei­kęs skep­tiš­kai.

Dainius Numgaudis: „Gal pasakysiu šiurkštokai, bet tai yra viena mūsų valiutų, realiai vertinama." /LŽ archyvo nuotrauka

Ru­sų po­žiū­ris pozityvus

Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­nio kon­su­lo Sankt Pe­ter­bur­ge Dai­niaus Nu­mgau­džio tei­gi­mu, šiuo me­tu ren­gia­ma­si M. K. Čiur­lio­nio dar­bų par­odai Er­mi­ta­že. „Trum­pai ta­riant, Er­mi­ta­žas yra par­eiš­kęs no­rą or­ga­ni­zuo­ti šią par­odą, su­si­tar­ta po tru­pu­tį ju­dė­ti to link. Ter­mi­nus nu­ro­dy­ti su­dė­tin­ga. Bu­vo op­ti­mis­ti­nis pla­nas su­reng­ti ją maž­daug per me­tus, bet da­bar ma­ty­ti, jog tam rei­kia la­bai daug iš­tek­lių, su­si­ju­sių su trans­por­ta­vi­mu, itin bran­giai kai­nuo­jan­čiu drau­di­mu. Ta­čiau iš es­mės eks­per­tų lyg­me­niu pra­dė­ta dirb­ti, ir yra vil­ties, kad ki­tą­met par­oda ga­lė­tų bū­ti suo­rga­ni­zuo­ta. Apie tai per­nai gruo­dį vie­šai yra kal­bė­jęs ir Er­mi­ta­žo mu­zie­jaus di­rek­to­rius Mi­chai­las Pio­trovs­kis“, – LŽ pa­sa­ko­jo dip­lo­ma­tas.

Anot D. Nu­mgau­džio, pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je Sankt Pe­ter­bur­ge lan­kė­si Na­cio­na­li­nio M. K. Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­jaus di­rek­to­rius O. Dau­ge­lis, su­tar­ta, kad veiks­mus pra­dės de­rin­ti eks­per­tų gru­pė. „Rei­kia pa­si­tar­ti dėl par­odos kon­cep­ci­jos, ko­kie dar­bai bus eks­po­nuo­ja­mi, įver­tin­ti jų trans­por­ta­vi­mo ga­li­my­bes, nes ne­se­niai di­de­lė par­oda bu­vo Kro­ku­vo­je, pa­veiks­lai, kaip sa­ko mu­zie­ji­nin­kai, tu­ri pa­siil­sė­ti po ke­lio­nės“, – dės­tė jis. Ge­ne­ra­li­nis kon­su­las pri­dū­rė, kad dėl Sankt Pe­ter­bur­ge nu­ma­to­mos par­odos bus pra­šo­ma nu­ma­ty­ti lė­šų ki­tų me­tų vals­ty­bės biu­dže­te.

Osvaldas Daugelis užsiminė sulaukęs nuomonės, kad, išvežus M. K. Čiurlionio kūrinius į Rusiją, kažin ar jie sugrįžtų namo. /www.ciurlionis.lt nuotrauka

Dau­gy­bė entuziastų

D. Nu­mgau­dis tvir­ti­no, kad M. K. Čiur­lio­nis Sankt Pe­ter­bur­ge, ku­ria­me me­ni­nin­kas daž­nai lan­ky­da­vo­si, reng­da­vo par­odas, yra la­bai ver­ti­na­mas. Mies­te vei­kian­tis Ru­sų mu­zie­jus di­džiuo­ja­si tu­rė­da­mas du lie­tu­vių dai­li­nin­ko pa­veiks­lus. „Gal pa­sa­ky­siu šiurkš­to­kai, bet tai yra vie­na mū­sų va­liu­tų, rea­liai ver­ti­na­ma. Jei­gu rei­kia Lie­tu­vą kur nors pri­sta­ty­ti ar ati­da­ry­ti ko­kias nors du­ris, tai pa­da­ro pri­si­mi­ni­mai apie M. K. Čiur­lio­nį ir jo var­das“, – pri­pa­ži­no dip­lo­ma­tas.

Taip pat jis kal­bė­jo apie dau­gy­bę M. K. Čiur­lio­nio ta­len­to en­tu­zias­tų, or­ga­ni­zuo­jan­čių spe­cia­lius va­ka­rus me­ni­nin­ko kū­ry­bai ap­tar­ti ir nag­ri­nė­ti. „Bu­vau itin įdo­mia­me ren­gi­ny­je vie­no Sankt Pe­ter­bur­go ra­jo­nų kul­tū­ros rū­muo­se, tu­rin­čiuo­se poe­ti­nės kū­ry­bos klu­bą. Ten žmo­nės mė­ne­sį klau­sė­si M. K. Čiur­lio­nio mu­zi­kos, žiū­rė­jo jo pa­veiks­lų rep­ro­duk­ci­jas, ra­šė ei­les ir su­ren­gė va­ka­rą, per ku­rį da­li­jo­si min­ti­mis, ką jau­čia žiū­rė­da­mi į M. K. Čiur­lio­nio kū­ri­nius ir klau­sy­da­mie­si jo mu­zi­kos. Bu­vo gal šim­tas da­ly­vių, ir nė vie­nas ne­išė­jo per vi­są va­ka­rą. Tie­są sa­kant, Lie­tu­vo­je su­nkiai įsi­vaiz­duo­ju to­kį ren­gi­nį. Čia M. K. Čiur­lio­nis la­bai ver­ti­na­mas tiek ofi­cia­liu, tiek pa­pras­tų žmo­nių ly­giu. Vi­si la­bai no­ri jo dar­bų par­odos Er­mi­ta­že“, – ti­ki­no D. Nu­mgau­dis.

Į ka­riau­jan­čias ša­lis neveža

Kol Sankt Pe­ter­bur­ge vei­kian­tis Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­nis kon­su­la­tas pla­nuo­ja, kad M. K. Čiur­lio­nio kū­ri­niai bus eks­po­nuo­ja­mi Er­mi­ta­že, Kau­ne įsi­kū­ru­sio Na­cio­na­li­nio M. K. Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­jaus di­rek­to­rius O. Dau­ge­lis lei­džia su­pras­ti, jog nė­ra lin­kęs iš­leis­ti me­ni­nin­ko dar­bų į Ru­si­ją. „Pap­ras­tai į ka­riau­jan­čias ša­lis ne­ve­ža­me M. K. Čiur­lio­nio. To­kios nuo­sta­tos lai­ko­mės jau se­niai. No­rai vi­sa­da yra ge­ri ir vie­ta gal bū­tų tin­ka­ma, bet ne šiuo me­tu“, – LŽ aiš­ki­no jis.

O. Dau­ge­lis už­si­mi­nė su­lau­kęs nuo­mo­nės, kad, iš­ve­žus M. K. Čiur­lio­nio kū­ri­nius į Ru­si­ją, ka­žin ar jie su­grįž­tų na­mo. Ta­čiau kas taip gal­vo­ja, mu­zie­jaus va­do­vas ne­atsk­lei­dė. „Rei­kė­tų klaus­ti aukš­čiau­sios dip­lo­ma­ti­nės val­džios“, – mįs­lin­gai kal­bė­jo jis.

Vis dėl­to O. Dau­ge­lis ne­lai­do­jo idė­jos, kad M. K. Čiur­lio­nio dar­bų par­oda vie­na­me įspū­din­giau­sių pa­sau­lio mu­zie­jų ka­da nors įvyks. Anot jo, mu­zie­ji­nin­kai yra pa­si­ren­gę su­si­tik­ti su ko­le­go­mis iš Er­mi­ta­žo, kai si­tua­ci­ja pa­ge­rės. „Ta­čiau tai pri­klau­so ne nuo mū­sų. Ir šiuo me­tu ne­sa­me ga­vę jo­kio ofi­cia­laus kvie­ti­mo. O pa­gal se­ną Ru­si­jos dip­lo­ma­ti­jos mo­kyk­lą vis­ką ga­li­ma pa­ža­dė­ti ir nie­ko ne­da­ry­ti. Tai ir­gi yra me­to­das“, – tvir­ti­no mu­zie­jaus di­rek­to­rius.

O. Dau­ge­lio tei­gi­mu, Lat­vi­jos ini­cia­ty­va 2018 me­tais mi­nint tri­jų Bal­ti­jos ša­lių vals­ty­bin­gu­mo at­kū­ri­mo ar ne­prik­lau­so­my­bės pa­skel­bi­mo šimt­me­čius už­sie­ny­je pla­nuo­ja­ma su­reng­ti di­de­lę par­odą, ku­rio­je bus pri­sta­to­ma ži­no­miau­sių Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos me­ni­nin­kų sim­bo­lis­tų kū­ry­ba. Mū­sų vals­ty­bę jo­je grei­čiau­siai rep­re­zen­tuo­tų bū­tent M. K. Čiur­lio­nio dar­bai. Jau ki­tą sa­vai­tę Ry­go­je ke­ti­na­ma pra­dė­ti de­ry­bas su Pra­ncū­zi­jos kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos at­sto­vais dėl ga­li­my­bės reng­ti par­odą Liuk­sem­bur­go mu­zie­ju­je Par­yžiu­je.

Didžio lietuvių menininko darbai Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. /Erlendo Bartulio nuotrauka

Ne­ga­li­me izo­liuo­ti sa­vo kultūros

Kul­tū­ros mi­nis­tro Ša­rū­no Bi­ru­čio ma­ny­mu, Lie­tu­vai rei­kė­tų pri­sta­ty­ti sa­vo kul­tū­rą, taip pat M. K. Čiur­lio­nio dar­bus Ru­si­jo­je. „Kaip vals­ty­bė tu­ri­me pri­sta­ty­ti sa­ve me­no sri­ty­je, ge­riau­sius sa­vo dar­bus, ypač dir­bant su Sankt Pe­ter­bur­gu, ku­ris yra kul­tū­ros mies­tas. Ži­no­ma, vis­ką bū­ti­na įver­tin­ti, ir tam yra ku­ra­to­riai. Jie tu­ri reng­ti par­odą, įver­tin­ti vi­sus „už“ ir „prieš“, drau­di­mo ir pa­na­šius da­ly­kus“, – aiš­ki­no jis.

Nors da­lį mū­sų ša­lies po­li­ti­kų kaus­to įvai­rios bai­mės dėl kul­tū­ri­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo su Ru­si­ja, tai, jog ne­pri­ta­ria­me Krem­liaus vyk­do­mai po­li­ti­kai, pa­sak Š. Bi­ru­čio, dar ne­reiš­kia, kad ne­ga­li­me kons­truk­ty­viai bend­ra­dar­biau­ti su kai­my­nės kul­tū­ros įstai­go­mis. Esą or­ga­ni­zuo­jant to­kio aukš­to ly­gio par­odas kaip M. K. Čiur­lio­nio kū­ry­bos pri­sta­ty­mas, po­li­ti­ka ne­tu­rė­tų vai­din­ti es­mi­nio vaid­mens.

Mi­nis­tras ak­cen­ta­vo, kad Er­mi­ta­žas – ne tik Ru­si­jos mu­zie­jus, tai – pa­sau­li­nės kul­tū­ros ži­di­nys. „Pa­tek­ti į Er­mi­ta­žą yra tas pats, kaip pa­teik­ti į Luv­rą, – gar­bės rei­ka­las. Ta­da ta­ve pa­ma­to ne vien Ru­si­ja, bet ir vi­sas pa­sau­lis. Ga­liu įver­tin­ti da­bar­ti­nio Er­mi­ta­žo mu­zie­jaus va­do­vo M. Pio­trovs­kio pa­lan­ku­mą Lie­tu­vai. Šis žmo­gus ab­so­liu­čiai pri­ta­ria mū­sų kul­tū­ri­niam bend­ra­dar­bia­vi­mui. Ga­liu spręs­ti, kad tik jo pa­stan­go­mis toks pro­jek­tas yra įma­no­mas“, – dės­tė Š. Bi­ru­tis.

Mi­nis­trui par­ano­jiš­kai skam­ba nuo­gąs­ta­vi­mai, jog su­lau­ku­si M. K. Čiur­lio­nio kū­ri­nių Ru­si­ja ga­li jų ne­beg­rą­žin­ti Lie­tu­vai. Jis pri­mi­nė, kad Er­mi­ta­žo mu­zie­jus yra pel­nęs pa­sau­li­nį au­to­ri­te­tą, ku­riuo ti­krai ne­ri­zi­kuos.

Dėl Kry­mo anek­si­jos ir ne­ra­mu­mų Ry­tų Ukrai­no­je su­sik­los­čius su­dė­tin­gai geo­po­li­ti­nei si­tua­ci­jai, kul­tū­ri­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas su Ru­si­ja vyks­ta at­sar­giau. Ta­čiau Š. Bi­ru­tis pa­brė­žė, kad kul­tū­ra vi­sa­da yra aukš­čiau už po­li­ti­ką. „To­dėl bent jau mes sten­gia­mės to ne­sup­lak­ti į vie­ną da­ly­ką. Ži­no­ma, dir­bant su Ru­si­ja tai la­bai su­nku, nes rei­kia, kad to no­rė­tų abi ša­lys. Bet mes sten­gia­mės at­skir­ti Krem­liaus po­li­ti­ką nuo kul­tū­ros ir ne­izo­liuo­ti sa­vęs nuo Ru­si­jos kul­tū­ri­niu po­žiū­riu, nes ten ti­krai yra nuo­sta­bių me­ni­nin­kų, žmo­nių, la­bai ge­rai su­pran­tan­čių kul­tū­rą ir vi­siš­kai ne­da­ly­vau­jan­čių po­li­ti­ko­je. To­dėl ta­pa­tin­ti Krem­lių su Ru­si­jos kul­tū­ra bū­tų klai­da, nors, kaip ir mi­nė­jau, šis klau­si­mas la­bai jau­trus“, – kal­bė­jo mi­nis­tras.

Rei­kia nau­do­tis galimybe

Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to na­riui Vy­tau­tui Juo­za­pai­čiui ne­ky­la abe­jo­nių dėl to, ar Er­mi­ta­že tu­rė­tų bū­ti ren­gia­ma M. K. Čiur­lio­nio kū­ry­bos par­oda. Jis ak­cen­ta­vo, jog tai – pres­ti­ži­nis mu­zie­jus, ku­rį ap­lan­ky­ti va­žiuo­ja žmo­nės iš vi­so pa­sau­lio. „Ne­pa­si­nau­do­ti šia si­tua­ci­ja bent jau Lie­tu­vos var­dui gar­sin­ti, bent jau ta pri­mi­ty­via pra­sme, bū­tų di­džiu­lė klai­da“, – įsi­ti­ki­nęs par­la­men­ta­ras.

V. Juo­za­pai­čio ma­ny­mu, tu­rė­tu­me ban­dy­ti tęs­ti dvi­ša­lį kul­tū­ri­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą, nors geo­po­li­ti­nė si­tua­ci­ja įtemp­ta ir san­ty­kiai su Ru­si­ja pa­šli­ję. „Me­no lau­kia ne Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ir ne jo kom­pa­ni­ja. Tai yra tie­sio­gi­nis ry­šys su pa­pras­tais žmo­nė­mis, ku­rių są­mo­nę tu­rė­tu­me keis­ti. Jei­gu jų ne­pri­trauk­si­me ir jie ne­taps mū­sų sim­pa­ti­kais, tie žmo­nės virs sa­vo val­džios pro­pa­gan­dos au­ko­mis“, – sa­kė par­la­men­ta­ras.

V. Juo­za­pai­tis pri­si­mi­nė va­sa­rį lan­kę­sis Sankt Pe­ter­bur­ge, ten su ke­liais ko­le­go­mis par­la­men­ta­rais šven­tė Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šven­tę. Prieš­ais Er­mi­ta­žo pa­sta­tą įsi­kū­ru­sio­je M. Glin­kos ka­pe­lo­je Sei­mo na­riai su vie­tos lie­tu­vių bend­ruo­me­ne ir ki­tais sve­čiais klau­sė­si pro­fe­sio­na­laus mies­to cho­ro, ku­ris šven­ti­nį ren­gi­nį pra­dė­jo Tau­tiš­ka gies­me. „Tie, ku­rie bu­vo šven­tė­je, tos aki­mir­kos ne­pa­mirš vi­są gy­ve­ni­mą. Ko ge­ro, tai bu­vo pir­mas pre­ce­den­tas, kai Ru­si­jos vals­ty­bi­nis cho­ras gie­do­jo Lie­tu­vos him­ną, pri­pa­žin­da­mas mū­sų vals­ty­bin­gu­mą. No­riu pa­sa­ky­ti, kad me­nas ir kul­tū­ra pla­čią­ja pra­sme yra tie­sio­gi­nis til­tas, ku­rį įma­no­ma iš­lai­ky­ti, jei sie­kia­me pa­lai­ky­ti ko­kius nors san­ty­kius su kai­my­ne vals­ty­be“, – pa­brė­žė kon­ser­va­to­rius.