Lytiškumas: šviesti ar ugdyti
Kons­ti­tu­ci­jo­je įra­šy­ta, jog tė­vai tu­ri tei­sę ir par­ei­gą auk­lė­ti sa­vo vai­kus do­rais žmo­nė­mis. Vis­gi to­kios ini­cia­ty­vos kaip ly­ti­nis švie­ti­mas mo­kyk­lo­se, rep­ro­duk­ci­nės svei­ka­tos įsta­ty­mas ar Stam­bu­lo kon­ven­ci­ja į šią kons­ti­tu­ci­nę tė­vų tei­sę kė­si­na­si. 

Ši­taip kal­bė­ta šian­dien Sei­me vy­ku­sia­me na­cio­na­li­nia­me fo­ru­me „Jau­ni­mo ren­gi­mas šei­mai: ly­tiš­ku­mo ug­dy­mas ar ly­ti­nis švie­ti­mas“. Po pra­ne­ši­mų bei dis­ku­si­jų apie jau­ni­mo ren­gi­mą šei­mai bei ly­tiš­ku­mą ug­dy­mą su­for­mu­luo­tos nuo­sta­tos įtvir­tin­tos ko­mu­ni­ka­tu. Ren­gi­nį glo­bo­jo Sei­mo par­la­men­ti­nės gru­pės „Už šei­mą“ pir­mi­nin­kas Ri­man­tas Jo­nas Da­gys, tarp or­ga­ni­za­to­rių – Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to San­tuo­kos ir šei­mos stu­di­jų cen­tras, Na­cio­na­li­nė šei­mų ir tė­vų aso­cia­ci­ja, Lie­tu­vos tė­vų for­mas etc.

Ly­tiš­ku­mas api­ma vi­są asmenį

Vil­niaus uni­ver­si­te­to do­cen­tė Ire­na Eg­lė Lau­mens­kai­tė sa­vo pra­ne­ši­me tei­gė, jog ly­tis ne­su­ve­da­ma tik į so­cia­li­nes ar bio­lo­gi­nes funk­ci­jas. Tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos fi­lo­so­fai Sta­sys Šal­kaus­kis bei An­ta­nas Ma­cei­na žo­dį „ly­tis“ var­to­jo kaip žmo­gaus raiš­kos bū­dą. „Žmo­giš­kie­ji as­me­nys yra ly­tiš­ki, vy­riš­ki ir mo­te­riš­ki, tuo iš­reikš­da­mi skir­tin­gus bū­dus bū­ti žmo­nė­mis“, – aiš­ki­na aka­de­mi­kė. Ly­tiš­ku­mo do­va­na ir pa­skir­tis – ly­čių pa­pil­do­mu­mas. Ki­taip ta­riant, vy­ras ir mo­te­ris nė­ra pers­kir­tos vie­no ob­jek­to pu­sės, kaip nu­ma­no­ma įpras­tu pa­sa­ky­mu „ma­no an­tro­ji pu­sė“. Jie skir­tin­gi, ta­čiau ly­gia­ver­čiai vie­nas ki­to at­žvil­giu. Ir dar – sa­vai­me ver­tin­gi kaip at­ski­ri as­me­nys, o ne pu­sės. Pa­sak E. Lau­mens­kai­tės, pa­vo­jin­ga apib­rėž­ti tai, kas su­da­ro vy­rus ar mo­te­ris, to­dėl, kad džiu­gi­nan­tys, ža­vin­tys, o kar­tais ir įtam­pą ke­lian­tys skir­tu­mai au­ten­tiš­kai at­sisk­lei­džia tik pa­gar­bia­me san­ty­ky­je. Be­ly­tės bū­ty­bės, ne­at­lai­kiu­sios vie­šo­jo­je erd­vė­je pro­pa­guo­ja­mo nu­as­me­ni­ni­mo, ga­li pul­ti į kraš­tu­ti­nu­mus. Vie­nas to­kių – ra­di­ka­lus fe­mi­niz­mas ir jo nau­ja­da­ras „gen­der“ ideo­lo­gi­ja. Vie­nin­te­lis bū­das tam prieš­in­tis, kaip tei­gia do­cen­tė, yra at­vi­ras ir pa­gar­bus san­ty­kis tarp ly­čių.

Ne tik šei­mo­je, bet ir mo­kyk­lo­je ber­niu­kams ir mer­gai­tėms tu­rė­tų bū­ti pa­de­da­ma bręs­ti pa­gar­biais as­me­ni­mis, ne­pri­me­tant nei nu­sis­to­vė­ju­sių ste­reo­ti­pų, to­kių kaip mer­gai­tėms pri­ski­ria­mas kuk­lu­mas, darbš­tu­mas ar pan., nei be­ly­tiš­ku­mo, va­di­na­mo­jo „u­ni­sex“. Au­ten­tiš­kas ly­tiš­ku­mas, anot E. Lau­mens­kai­tės – mąs­ty­mo, emo­ci­nės raiš­kos, kū­no di­na­mi­kos skir­tu­mai. Mo­kyk­li­nio da­ly­ko prog­ra­ma ir po­pa­mo­ki­nė veik­la tu­rė­tų leis­ti pa­žin­ti vie­ni ki­tus kaip au­ten­tiš­kus as­me­nis. Taip pat aka­de­mi­kė tei­gia, jog per­dė­tą šių lai­kų sek­sua­li­za­ci­ją ga­lė­tų įveik­ti skais­tu­mo ug­dy­mas. Nuo­sta­ta, kai ki­to žmo­gaus kū­no ne­trak­tuo­ji kaip ga­li­mų ma­ni­pu­lia­ci­jų ar ma­lo­nu­mo ob­jek­to. Tuo tar­pu ly­ti­nis švie­ti­mas, ska­ti­nan­tis gal­vo­ti, kaip iš­veng­ti nėš­tu­mo ir ap­si­sau­go­ti nuo ly­tiš­kai plin­tan­čių li­gų, nai­ki­na jau­nuo­lių sa­vi­ver­tę, la­biau­siai – mer­gai­čių.

Ug­dy­mas vs. švietimas

Ly­ti­nis ug­dy­mas grin­džia­mas krikš­čio­niš­ką­ja an­tro­po­lo­gi­ja, tuo tar­pu ly­ti­nio švie­ti­mo pa­grin­das – so­cia­li­nis kons­truk­ty­viz­mas. Pa­sta­rą­jį su­da­ro to­kie ele­men­tai kaip rep­ro­duk­ci­nė svei­ka­ta, LGBT tei­sės, ly­čių ly­gy­bė, kon­ra­cep­ci­jos pro­pa­ga­vi­mas. Tei­gia­ma, jog jis rei­ka­lin­gas dėl jau­nuo­lių svei­ka­tos – kad bū­tų su­ma­žin­ta ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čių li­gų bei ne­pla­nuo­tų nėš­tu­mų skai­čius. Jis orien­tuo­tas į pa­sek­mes, tei­gia Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rė Bi­ru­tė Obe­le­nie­nė, o ly­ti­nis ug­dy­mas – į prie­žas­tis. Juo sie­kia­ma, kad jau­ni­mas veng­tų ri­zi­kin­gų ly­ti­nių san­ty­kių. Kaip pa­slėp­tą ly­ti­nio švie­ti­mo tiks­lą ji įvar­di­ja de­po­pu­lia­ci­ją. Vie­nu šū­viu nu­šau­na­mi du zui­kiai – ir gy­ven­to­jų skai­čius ša­ly­je re­gu­liuo­ja­mas, ir ko­mer­ciš­kai ap­si­mo­ka kon­tra­cep­ci­jos ga­min­to­jams.

Reuters/ Scanpix nuotrauka

„Ne­tie­sa, kad vi­si pa­aug­liai pa­si­lei­dę“, – kal­ba pro­fe­so­rė. Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je ma­žiau nei 15 proc. mo­kyk­li­nio am­žiaus jau­nuo­lių tu­ri ly­ti­nių san­ty­kių iki 18 me­tų. Ta­čiau kon­tra­cep­ti­kų kai­nos kri­ti­mas, jų pro­pa­ga­vi­mas pa­ska­ti­na jais nau­do­tis ne tik tuos, ku­rie jau yra ly­tiš­kai ak­ty­vūs, bet ir nie­ka­da ne­tu­rė­ju­sius ly­ti­nių san­ty­kių. Pa­sak B. Obe­le­nie­nės, ska­ti­nant nau­do­ti pre­zer­va­ty­vus, dau­gė­ja sek­sua­li­nių par­tne­rių, tuo pa­čių di­dė­ja ir ly­tiš­kai plin­tan­čių li­gų ti­ki­my­bė. Tai­gi dau­giau in­for­ma­ci­jos ar ge­res­nis prie­ina­mu­mas prie kon­tra­cep­ci­jos ne­kei­čia elg­se­nos, žmo­nės tie­siog ma­no bū­sią ap­sau­go­ti nuo ri­zi­kos, nors pa­tys sa­vo el­ge­siu ją di­di­na. Pro­fe­so­rė tei­gia, jog gy­ve­na­me „ra­di­ka­liai an­ti­krikš­čio­niš­ka­me pa­sau­ly­je“ ir ma­ny­mas, kad krikš­čio­niš­ką­ja bei se­ku­lia­ria žmo­gaus samp­ra­to­mis be­si­va­do­vau­jan­tie­ji ga­li su­si­tar­ti – iliu­zi­ja.

Nėš­tu­mas – blo­gis?

Apie kon­tra­cep­ci­ją kaip pa­aug­liams ky­lan­čių iš­šū­kių spren­di­mą kal­bė­jo ir Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to do­cen­tas, Kau­no kli­ni­kų Gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus on­ko­gi­ne­ko­lo­gas Ei­man­tas Šve­das. Daž­niau­siai jiems re­ko­men­duo­ja­ma dvi­gu­ba ap­sau­ga: hor­mo­ni­nė kon­tra­cep­ci­ja nuo ne­pa­gei­dau­ja­mo nėš­tu­mo ir pre­zer­va­ty­vai nuo ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čių li­gų. Ta­čiau už­mirš­ta­ma pa­sa­ky­ti, kad hor­mo­ni­nė kon­tra­cep­ci­ja nė­ra vi­siš­kai sau­gi. Ją var­to­jan­čios jau­nos, svei­kos mo­te­rys, pa­ti­ria ženk­liai dau­giau trom­bo­zės – krau­ja­gys­lių, ve­nų, ar­te­ri­jų už­si­kim­ši­mo – at­ve­jų. Kon­tra­cep­ti­kus gy­dy­to­jai ski­ria gy­dy­mo tiks­lais, ta­čiau svei­koms mo­te­rims jie ga­li su­kel­ti ne­pa­gei­dau­ti­nas komp­li­ka­ci­jas.

Gy­dy­to­jas, aka­de­mi­kas ir ke­tu­rių vai­kų tė­vas tei­gia, kad jau­nuo­liams pa­tar­tų pa­žin­ti sa­ve ir, ki­lus prob­le­mai, pir­miau­sia tar­tis su tė­vais. O prog­ra­mos mo­kyk­lo­je, ska­ti­nan­čios ne „sau­gius“ ly­ti­nius san­ty­kius, o vai­sin­gu­mo pa­ži­ni­mą, už­krau­nan­čios su ly­tiš­ku­mu su­si­ju­sią at­sa­ko­my­bę, pa­de­da ir jau­nys­tė­je, ir vė­liau gy­ve­ni­me.

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Na­cio­na­li­nės šei­mų ir tė­vų aso­cia­ci­jos at­sto­vė Jo­li­ta Pu­ke­lie­nė pa­ste­bi, kad ly­ti­nis švie­ti­mas tė­vus ne­ra­mi­na ne tik dėl to, kad pro­pa­guo­ja­ma kon­tra­cep­ci­ja, bet ir eli­mi­nuo­ja­ma tė­vų reikš­mė ly­tiš­ku­mo klau­si­mais. Pa­vyz­džiui, sie­kia­ma, jog kon­tra­cep­ci­ją ne­pil­na­me­čiams gy­dy­to­jai ga­lė­tų skir­ti tė­vams ne­ži­nant ar kad nuo 16 me­tų apie nėš­tu­mo nu­trau­ki­mą ne­rei­kė­tų in­for­muo­ti tė­vų pri­va­lo­ma tvar­ka. Nėš­tu­mas, kaip sa­kė mo­te­ris, gre­ti­na­mas su ly­tiš­kai plin­tan­čio­mis li­go­mis, bru­ka­ma idė­ja, kad tai – blo­gis. Toks ly­ti­nis švie­ti­mas ypač ne­pa­ran­kus Lie­tu­vo­je, kur pra­sta de­mog­ra­fi­nė si­tua­ci­ja. To­dėl J. Pu­ke­lie­nė tei­kia pir­me­ny­bę ren­gi­mo šei­mai ir ly­tiš­ku­mo ug­dy­mo prog­ra­mai. Ši 2007 me­tais pa­tvir­tin­ta prog­ra­ma nė­ra pri­va­lo­ma, mo­kyk­los ją ga­li įgy­ven­din­ti pa­gal po­rei­kį.

Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos grėsmė

„Tai to­kio pat bai­su­mo do­ku­men­tas kaip Adol­fo Hit­le­rio „Mein Kampf“, – Stam­bu­lo kon­ven­ci­ją api­bū­di­na Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Ge­di­mi­nas Mer­kys. Dar ne­ra­ti­fi­kuo­to­je kon­ven­ci­jo­je, ku­rią šiuo me­tu ana­li­zuo­ja Vy­riau­sy­bės su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, var­to­ja­ma „so­cia­li­nės ly­ties“ są­vo­ka, ra­ti­fi­ka­vi­mo at­ve­ju tap­sian­ti ir Lie­tu­vos tei­si­ne są­vo­ka. „Gen­der“ ideo­lo­gi­ja, kaip tei­gia moks­li­nin­kas, pa­ti ga­li bū­ti moks­li­nio ty­ri­nė­ji­mo ob­jek­tas, ta­čiau jos apo­lo­ge­tų ape­lia­vi­mas į ją kaip moks­li­nę – klai­din­gas. Anot jo, tai pa­pras­čiau­sia pa­sau­lė­žiū­ri­nė dok­tri­na, pa­sta­ruo­ju me­tu įga­vu­si di­de­lę įta­ką.

„Ji sa­vo es­me an­ti­hu­ma­nis­ti­nė, an­ti­ci­vi­li­za­ci­nė“, – sa­ko jis, pa­žy­mė­da­mas, jog tai, kas įpras­tai lai­ko­ma per­ver­si­jo­mis, iš­kry­pi­mais, trans­for­muo­ja­ma į ver­ty­bes. Tra­di­ci­niai įsi­ti­ki­ni­mai kri­mi­na­li­zuo­ja­mi, pa­vyz­džiui, Stam­bu­lo kon­ven­ci­ja nu­ma­to, jog at­si­sa­kan­tys pri­pa­žin­ti pa­gei­dau­ja­ma „so­cia­li­nę ly­ties ta­pa­ty­bę“ bū­tų per­se­kio­ja­mi už dis­kri­mi­na­ci­ją. Vie­šo­jo­je erd­vė­je to­kie žmo­nės jau ir taip va­di­na­mi ho­mo­fo­bais, tam­sy­bi­nin­kais, ra­di­ka­lais ir pan. G. Mer­kys to­kias pa­stan­gas api­bū­di­na kaip „prie­var­ti­nę in­ter­ven­ci­ją į žmo­gaus pa­sau­lė­žiū­ros sri­tį“. Anot jo, vie­nai gru­pei pri­sii­mant tie­sos mo­no­po­lį, try­pia­mas pa­sau­lė­žiū­ri­nis pliu­ra­liz­mas.