LRT taryba renka generalinį direktorių
LRT ta­ry­ba pra­dė­jo už­da­rą po­sė­dį, į ku­rį bu­vo pa­kvies­ti kan­di­da­tai, pre­ten­duo­jan­tys užim­ti LRT ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus par­ei­gas. Pir­miau­sia kiek­vie­nas kan­di­da­tas pri­sta­tys sa­vo veik­los prog­ra­mą, pa­skui ta­ry­ba bal­suos – lai­mės as­muo, su­rin­kęs dau­giau ne­gu pu­sę (7) vi­sų 12 LRT ta­ry­bos na­rių bal­sų.

Sausio pabaigoje paskelbus konkursą eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas, dokumentus LRT tarybai pateikė 12 kandidatų.

Viešojoje erdvėje vyravo nuomonė, kad aršiausia kova vyks tarp M. Garbačiauskaitės-Budrienės ir A. Siaurusevičiaus.

Devyni pretendentai sutiko, kad jų pavardės būtų atskleistos. Tai – žurnalistas Artūras Račas, buvusi DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, dabartinis generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, istorikas Bernardas Gailius, televizijos laidų vedėjas Arūnas Valinskas, prodiuseris Kristupas Augustas Krivickas, signataras Zigmas Vaišvila bei LRT darbuotojai Aldaras Stonys ir Justas Senapėdis. Likę trys kandidatai savo pavardžių viešinti nesutiko.

Viešojoje erdvėje vyravo nuomonė, kad aršiausia kova vyks tarp M. Garbačiauskaitės-Budrienės ir A. Siaurusevičiaus.

Konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad pretendentai į visuomeninio transliuotojo vadovus turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą – magistro laipsnį arba jį atitinkantį vienpakopį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį, išmanyti Lietuvos kultūros politiką ir strategiją, žinoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, LR visuomenės informavimo įstatymo, LR Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo turinį, išmanyti Visuomenės informavimo etikos kodekso, Europos Sąjungos teisės aktų visuomeninių transliuotojų reglamentavimo srityje, Europos transliuotojų sąjungos statuto reikalavimus.

Taip pat LRT generalinis direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu turi neišnykusį teistumą, taip pat jeigu buvo atleistas iš darbo už tai, kad neatitiko įstatymuose keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ar už etikos normų pažeidimus. Šios nuobaudos neturi įtakos, jei nuo jų gavimo yra praėję daugiau negu 3 metai.

Jei pirmojo LRT tarybos balsavimo metu nė vienas kandidatas nesurinks daugiau kaip pusės tarybos balsų, to paties posėdžio metu bus skelbiamas antras slaptas balsavimas. Jame dalyvaus du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Jeigu keli žmonės surinko vienodą skaičių balsų, antrame balsavime renkamasi iš šių kandidatų.

Jeigu ir antro balsavimo metu nugalėtojas nepaaiškėja, artimiausiame LRT tarybos posėdyje skelbiamas naujas konkursas. Tokiu atveju taryba paveda generalinio direktoriaus pareigas eiti tuo metu šias pareigas užimančiam arba laikinai tas pareigas paveda eiti kitam asmeniui, kol bus išrinktas naujas vadovas.

LRT tarybos nariai: LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis, LRT tarybos pirmininko pavaduotoja Lolita Jablonskienė, Giedrė Lastauskienė, Andrius Puksas, Darijus Beinoravičius, Vilija Targamadzė, Raimondas Savickas, Vytautas Petras Plečkaitis, Liudvikas Gadeikis, Darius Chmieliauskas, Kornelijus Platelis, Dalia Kutraitė Giedraitienė.

Prezidentė ragina LRT vadovą rinkti atviru balsavimu

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina LRT direktorių rinkti atviru balsavimu.

Jos patarėjo Mindaugo Lingės teigimu, atviras balsavimas leistų užkirsti kelią intrigoms ir manipuliacijoms. „Prezidentė mano, kad atviras balsavimas padėtų užtikrinti skaidrumą, padėtų išvengti intrigų ir galimų manipuliacijų“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė M. Lingė.

Jis pabrėžė, kad įstatymas numato, jog LRT veikla yra vieša ir nėra jokios prievolės direktorių rinkti slaptai.

Anot Ž. Pečiulio, dabar keisti numatytos balsavimo tvarkos jau negalima, todėl į prezidentės pastabas nebus atsižvelgta.

„Mes nekeičiame pozicijos dėl slapto balsavimo, nes mūsų tvarkoje yra parašyta, kad tvarkos keisti ją paskelbus arba prasidėjus konkursui negalima. Mes negalime pažeisti pačių priimtų nuostatų, tai tikrai balsavimas bus uždaras“, – po BNS antradienio rytą sakė Ž. Pečiulis, komentuodamas prezidentės poziciją.

„Jeigu būtų skelbiamas naujas konkursas arba po penkerių metų mes tuos dalykus tikrai turėtume svarstyti, bet šiandien mes tiesiog būtume apskųsti turbūt visų nelaimėjusių konkurso teismui, kadangi pažeistume tvarką, kurią nustatėme prieš beveik du mėnesius“, – teigė jis.

Seimo komisija tiria LRT veiklą

Baigiantis rudens sesijai, Seimas sudarė parlamentinę komisiją LRT veiklai tirti. Parlamentarai teigė, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Komisijai buvo pavesta nustatyti, „ar LRT iš prodiuserių ir (ar) iš prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, jei LRT sudaromuose sandoriuose nurodytos kainos laikytinos nepagrįstomis – kokios sandorio kainos laikytinos pagrįstomis vertinant rinkos sąlygas“.

Komisija taip pat turi išsiaiškinti, ar LRT valdomo turto (pavyzdžiui, patalpų) nuomos ar kitokio naudojimo kainos atitinka rinkos sąlygas, ar LRT valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, ar užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti.

Be to, ketinama įvertinti, ar 15 metų neatnaujintas Vyriausybės nutarimas nesukuria prielaidų neskaidrioms pirkimų procedūroms, korupcinei aplinkai atsirasti ir LRT išvengti viešųjų pirkimų procedūrų.

Kritikai šios komisijos sudarymą vadino spaudimu žiniasklaidai ir kerštu žurnalistams už „valstiečiams“ nepatogius klausimus. O komisijos iniciatoriai pabrėžė, kad ketina aiškintis išskirtinai LRT finansus.

Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintų žodžio laisvės principų. Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sakė, kad sprendimas bus paskelbtas rudenį.

Seimas yra nurodęs tyrimą baigti iki birželio 1 d.