Lobistus ves į dienos šviesą
Nau­jos re­dak­ci­jos Lo­bis­ti­nės veik­los įsta­ty­mas šią veik­lą tu­rė­tų pa­da­ry­ti skaid­res­nę ir pa­tį įsta­ty­mą pri­tai­ky­ti prie šių die­nų rea­li­jų.

Seime registruotą naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerija, kai šios srities problemos šiemet buvo išanalizuotos ne vien politikų, bet ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK), „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų. Tačiau „Lietuvos žinių“ kalbinti ekspertai pabrėžia, kad ir siūlomą projektą dar būtina tobulinti.

Mažiau draudimų

Metų pradžioje Teisingumo ministerijai parengus „darbinį“ naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektą, pataisų iniciatoriai sulaukė daug kritikos dėl užmojų prie lobistų priskirti nevyriausybines organizacijas, taip pat suteikti teisę lobistais tapti ir juridiniams asmenims.

Po kritikos lavinos buvo parengtas patobulintas įstatymo projektas. Jame palikta teisė lobistais tapti ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridiniams, tačiau lobistine nebus laikoma partijų, nevyriausybinių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų veikla. Lobistais negalės būti ir kai kurie juridiniai asmenys: valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, taip pat viešosios įstaigos, kurių savininkai ar dalininkai yra valstybė, savivaldybės ar Lietuvos bankas.

Lobistine veikla nebus laikoma fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros. Tačiau tokiais atvejais, kai tas asmuo nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo jų svarstymą, jo veikla jau būtų laikoma lobistine. Skirtingai nei dabar galiojančioje Lobistinės veiklos įstatymo redakcijoje, lobistinė veikla nebebus laikoma neteisėta, jei lobistas klaidina ar apgaudinėja, veikia be lobistinės veiklos sutarties. Taip pat nelieka draudimo būti lobistinės veiklos užsakovais valstybės politikams, pareigūnams bei tarnautojams, draudimo lobistinę veiklą finansuoti iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, jų įsteigtų fondų.

Griežtesnė kontrolė

Pagal Teisingumo ministerijos siūlomą Lobistinės veiklos įstatymo projektą, daugiau įgaliojimų būtų suteikiama VTEK – ji būtų įpareigota sudaryti galimybes elektroninėmis priemonėmis politikams, valdininkams bei įstaigų vadovams, jų pavaduotojams deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Taip pat jai būtų pavesta prižiūrėti, kaip lobistais pripažinti juridiniai asmenys vykdo lobistinę veiklą. Už tokią neteisėtą veiklą VTEK juridiniams asmenims galėtų taikyti finansines sankcijas – joms skirti baudas nuo 1000 iki 4500 eurų.

Teisingumo ministerija siūlo, kad Lobistinės veiklos įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2020 metų. Mat numatoma, kad iki to laiko pradės funkcionuoti skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema lobistinei veiklai deklaruoti. Teigiama, kad priėmus siūlomas pataisas bus sudaryta daugiau galimybių viešinti lobistinę veiklą, teisėkūrai jos daromą įtaką, efektyviau vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą ir sumažės galimybių korupcijai pasireikšti. Tikimasi, kad verslo atstovams bus sudarytos aiškesnės sąlygos dalyvauti teisės aktų projektų rengimo, teisės aktų priėmimo procese.

Kelią užkerta skuba

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentė Edita Maslauskaitė pripažino, kad Seimui pateiktas projektas dabar jau yra aiškesnis, tačiau esą labai svarbu, kaip šis įstatymas bus įgyvendinamas. Mat įstatymo projekte numatyta, kad lobistine veikla nelaikomi gauti konsultavimosi su visuomene pasiūlymai ir vertinimai pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą. Tačiau jei vėluodamas teiksi pasiūlymus ir vertinimus, jau galėsi būti laikomas lobistu.

„Anot Valstybės kontrolės atlikto audito, mūsų Seimas svarsto dvigubai daugiau įstatymų projektų nei Latvijos ar Estijos. Be to, 2008–2016 metais pusė visų įstatymų priimti skubos tvarka. Šis rodiklis Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje yra apie 5 proc., Estijoje – apie 10 procentų. Tokiomis sąlygomis visuomenės dalyvavimas teisėkūroje – galimybė susipažinti su įstatymų projektais, pateikti pastabas, patarti – tampa neįmanomas“, – pažymėjo LLRI viceprezidentė.

Pro pirštus nepraleis

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad minėtas įstatymo projektas nėra „vien ministerijos sugalvotas variantas“. „Tai konsensuso, pasiekto po Seime vykusių diskusijų su visuomenininkais, įvairiomis tarnybomis, rezultatas. Įstatymas dar bus tobulinamas“, – tvirtino G. Burokienė.

Tobulinti Lobistinės veiklos įstatymą paskatino ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo išvados. Mat iki 2017 metų vidurio iš 38 oficialiai registruotų lobistų tik 12 viešai skelbė informaciją apie savo veiklą, o nuo 2017 metų rugsėjo 1 dienos, kai įsigaliojo nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija, iš viso registruoti 58 lobistai. Šiuo metu jų yra apie 80, tačiau ne visi teikia vykdytos lobistinės veiklos deklaracijas.

„Akivaizdu, kad dabar galiojančio Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos neveikia. Kaip lobistai registruota tik nedidelė dalis šia veikla užsiimančių asmenų, todėl įstatymą būtina priderinti prie realios padėties“, – sakė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius. Jo teigimu, Antikorupcijos komisija pageidaus, kad būtų atliktas naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.