Litvakai reikalauja nukabinti Generolo Vėtros atminimo lentą
Lie­tu­vos žy­dų (lit­va­kų) bend­ruo­me­nė (LŽB) ra­gi­na sos­ti­nės val­džią kuo sku­biau nu­ka­bin­ti ant Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­kos pri­tvir­tin­tą Jo­nui No­rei­kai – Ge­ne­ro­lui Vė­trai skir­tą at­mi­ni­mo len­tą. LŽB nuo­mo­ne, ši len­ta – vie­šas pa­si­ty­čio­ji­mas iš žy­dų tau­tos.

LŽB pa­sie­kė in­for­ma­ci­ja, kad J. No­rei­ką įam­ži­nan­ti len­ta ant Žy­gi­man­tų gat­vė­je esan­čio pa­sta­to „ga­li­mai įreng­ta ne­tei­sė­tai, ne­ga­vus ati­tin­ka­mų lei­di­mų iš Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės, taip pat ga­li­mai ne­si­lai­kant ki­tų tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mų“. To­dėl LŽB pra­šo su­pa­žin­din­ti su vi­sa do­ku­men­ta­ci­ja, su­si­ju­sią su mi­nė­tos at­mi­ni­mo len­tos įren­gi­mu. „As­mens, at­li­ku­sio ne­gin­či­ja­mą vaid­me­nį vyk­dant Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­dą, pa­ger­bi­mas at­mi­ni­mo len­ta, Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nei yra ne­su­vo­kia­mas“, – tei­gia­ma Vil­niaus mies­to me­rui Re­mi­gi­jui Ši­ma­šiui ad­re­suo­ta­me raš­te. Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės dė­me­sys at­krei­pia­mas į Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nį, nu­ma­tan­tį, kad tas, kas vie­šai ty­čio­ja­si, nie­ki­na, ska­ti­na ne­apy­kan­tą ar kurs­to dis­kri­mi­nuo­ti žmo­nių gru­pę ar jai pri­klau­san­tį as­me­nį dėl ly­ties, sek­sua­li­nės orien­ta­ci­jos, ra­sės, tau­ty­bės, kal­bos, kil­mės, so­cia­li­nės pa­dė­ties, ti­kė­ji­mo, įsi­ti­ki­ni­mų ar pa­žiū­rų, da­ro nu­si­kal­ti­mą. J. No­rei­kos at­mi­ni­mo len­tos įren­gi­mą Vil­niu­je LŽB tei­gia „vie­na­reikš­miš­kai su­pran­tan­ti „kaip vie­šą ty­čio­ji­mą­si iš la­biau­siai per An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą nu­ken­tė­ju­sios Lie­tu­vos gy­ven­to­jų gru­pės – žy­dų“. LŽB ra­gi­na kuo sku­biau nu­ka­bin­ti mi­nė­tą len­tą.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos cen­tro tink­la­la­py­je pa­tei­kia­ma J. No­rei­kos – ge­ne­ro­lo Vė­tros biografija

J. No­rei­ka gi­mė 1910 m. spa­lio 8 d. Šiau­lių aps., Pa­kruo­jo vls., Šu­ko­nių k. Bai­gęs Šiau­lių gim­na­zi­ją, 1930 m. įsto­jo į Ka­ro mo­kyk­lą. Bu­vo pa­skir­tas į 7-ąjį Di­džio­jo Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čio Bu­ta­gei­džio pės­ti­nin­kų pul­ką. 1933 m. pa­si­trau­kė į at­sar­gą, įsto­jo į Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to, Tei­sės fa­kul­te­tą. 1935 m., ne­nu­trauk­da­mas moks­lo, grį­žo į ka­ro tar­ny­bą. 1936 m. pa­bai­go­je su­si­tuo­kė su An­ta­ni­na Kra­pa­vi­čiū­te. Tų pa­čių me­tų gruo­džio 31 d. jam bu­vo su­teik­tas jau­nes­nio­jo lei­te­nan­to laips­nis. Tar­ny­ba ir šei­mos rū­pes­čiai ne­su­truk­dė at­kak­liam, už­sis­py­ru­siam lei­te­nan­tui baig­ti stu­di­jų uni­ver­si­te­te. 1938 m. jis ta­po dip­lo­muo­tu tei­si­nin­ku. 1938−1940 m. J. No­rei­ka dir­bo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės teis­me, kur ėjo įvai­rias par­ei­gas. Ak­ty­viai bend­ra­dar­bia­vo ka­ri­nė­je spau­do­je. Už 1939 m. Ka­ry­je iš­spaus­din­tus ra­ši­nius jam bu­vo pa­skir­ta Ka­riuo­me­nės va­do pre­mi­ja. „Ka­rio“ dvi­de­šimt­me­čiui skir­ta­me ju­bi­lie­ji­nia­me nu­me­ry­je (1939, Nr. 20−21) pa­si­žy­mė­ju­sių žur­na­lo bend­ra­dar­bių nuo­trau­kų ga­le­ri­jo­je yra ir J. No­rei­ka. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to A. Sme­to­nos 1939 m. lap­kri­čio 28 d. ak­tu jam bu­vo su­teik­tas ka­pi­to­no laips­nis.

Ka­riuo­me­nės teis­me J. No­rei­ka dir­bo iki 1940 m. spa­lio 28 d., ka­da Liau­dies ka­riuo­me­nės Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Vy­riau­sio­sios lik­vi­da­vi­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko įsa­ky­mu bu­vo pa­leis­tas į at­sar­gą. Jis tuoj pat įsi­trau­kė į pog­rin­džio veik­lą. Pra­si­dė­jo nau­jas ir su­nkus, pa­vo­jų ku­pi­nas J. No­rei­kos gy­ve­ni­mo eta­pas.

1941 m. Lie­tu­vą oku­pa­vus Vo­kie­ti­jai J. No­rei­ka įsi­trau­kė į an­ti­na­ci­nę veik­lą. Rugp­jū­čio 3 d., dar vei­kiant Lie­tu­vos Lai­ki­na­jai vy­riau­sy­bei, bu­vo pa­skir­tas į Šiau­lių aps. vir­ši­nin­ko par­ei­gas. 1943 m. va­sa­rio 23 d. bu­vo su­im­tas ges­ta­po. Dau­giau kaip dve­jus me­tus pra­lei­do Štut­ho­fo kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­lo­je. Užė­mus Štut­ho­fą, jis bu­vo mo­bi­li­zuo­tas į Rau­do­ną­ją ar­mi­ją, tar­na­vo ei­li­niu.

1945 m. lap­kri­tį J. No­rei­ka grį­žo į Vil­nių. Įsi­dar­bi­no Moks­lų aka­de­mi­jo­je ju­ris­kon­sul­tu, pra­dė­jo ieš­ko­ti ry­šių su an­ti­so­vie­ti­niu pog­rin­džiu. Pa­ty­ręs, kad dau­ge­lis an­ti­so­vie­ti­nio pog­rin­džio gru­pių vei­kia at­ski­rai, nu­spren­dė jas su­vie­ny­ti. 1946 m. pra­džio­je su bend­ra­min­čiais Ona Lu­kaus­kai­te-Poš­kie­ne, Sta­siu Go­ro­dec­kiu, Zig­mu Šerkš­nu-Lau­kai­čiu įkū­rė Lie­tu­vos Tau­ti­nę Ta­ry­bą (LTT). LTT in­ten­sy­viai ruo­šė­si su­ki­li­mui, ku­rį bu­vo nu­ma­ty­ta pra­dė­ti su­lau­kus So­vie­tų Są­jun­gos ir Va­ka­rų vals­ty­bių ka­ro. Bu­vo lei­džia­mos ins­truk­ci­jos, at­lie­ka­mas kon­kre­tus or­ga­ni­za­ci­nis dar­bas: ku­ria­mos ka­ri­nės apy­gar­dos, ry­šių su jo­mis sis­te­ma ir pan.

1946 m. ko­vo 16 d. J. No­rei­ka, S. Go­ro­dec­kis ir O. Poš­kie­nė bu­vo su­im­ti. Lap­kri­čio 22 d. Ka­ri­nis tri­bu­no­las, po­sė­džia­vęs Vil­niu­je, pa­sky­rė J. No­rei­kai baus­mę su­šau­dy­ti. To­kia pat baus­mė skir­ta ir Z. Šerkš­nui-Lau­kai­čiui. Nuo­spren­dis įvyk­dy­tas 1947 m. va­sa­rio 26 d. MGB pa­sta­to rū­sy­je. J. No­rei­kos ir dar še­šių tą nak­tį nu­žu­dy­tų ka­li­nių kū­nai už­kas­ti Tus­ku­lė­nų dva­ro te­ri­to­ri­jo­je.

1997 m. J. No­rei­ka-Ge­ne­ro­las Vė­tra ap­do­va­no­tas Vy­čio Kry­žiaus 1-ojo laips­nio or­di­nu (po mir­ties).