Linas Linkevičius: prezidentas Donaldas Trumpas įvertino mūsų vaidmenį
Opo­zi­ci­nės Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų ir tarp­tau­ti­nės po­li­ti­kos eks­per­tų – Rai­mun­do Lo­pa­tos ir Al­bi­no Ja­nuš­kos – la­bai pa­na­šiais žo­džiais reiš­kia­ma kri­ti­ka Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai dėl As­tra­vo at­omi­nės elek­tri­nės (AE) ir san­ty­kių su Ukrai­na yra mė­gi­ni­mas kur­ti įspū­dį, kad Lie­tu­va šiais klau­si­mais – ne­vie­nin­ga. Taip por­ta­lui LRT.lt tei­gia už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius.

„Jie ga­lė­tų kri­ti­kuo­ti sa­vo po­zi­ci­ją, ko­kia ji bu­vo nuo 2009 me­tų, kai As­tra­vo AE bu­vo pra­dė­ta sta­ty­ti pa­žei­džiant tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus. Ga­li­me par­ody­ti pirš­tu, kas ta­da bu­vo kal­tas, ig­no­ra­vo, „ne­pas­te­bė­jo“ [sta­ty­bų]. Jei kaž­kas to la­bai no­ri, ga­li­ma tuo už­siim­ti. Bet aš to­kio tiks­lo ne­tu­riu ir ma­nau, kad mes tu­ri­me veik­ti vie­nin­gai“, – apie kon­ser­va­to­rių-krik­de­mų prie­kaiš­tų nuo­sek­lu­mą sa­ko mi­nis­tras.

Jo ma­ny­mu, Lie­tu­vos po­li­ti­ką Ukrai­nos at­žvil­giu adek­va­čiai ver­ti­na ne kri­ti­kai, ne­se­niai pa­va­di­nę URM lai­ky­se­ną „gė­din­ga“, o JAV pre­zi­den­tas Do­nal­das Trum­pas Va­sa­rio 16-osios pro­ga at­siųs­ta­me svei­ki­ni­me pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei.

– Ru­si­ja ma­ži­na su­bsi­di­jas Bal­ta­ru­si­jai ir tuo pat me­tu griež­čiau rei­ka­lau­ja Mins­ko lo­ja­lu­mo. Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mas bi­jo di­des­nio Ru­si­jos ki­ši­mo­si, spau­di­mo, Krem­liaus per­ša­mų ka­ri­nių ba­zių, o Lie­tu­vo­je ne­ri­mau­ja­ma ir dėl ar­tė­jan­čių pra­ty­bų „Za­pad“. Ar vi­sos tos bai­mės ti­krai pa­grįs­tos?

– Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos san­ty­kiai vi­sa­da bu­vo per­mai­nin­gi ir su­dė­tin­gi. Juo­se yra ir in­teg­ra­ci­nių (ne­pa­mirš­ki­me šių vals­ty­bių są­jun­gos), ir sa­va­ran­kiš­ku­mo ele­men­tų. Bal­ta­ru­si­ja tu­ri sa­vo nuo­mo­nę ir dėl Kry­mo, ir Ab­cha­zi­jos, ir Pie­tų Ose­ti­jos. Tai liu­di­ja šio­kį to­kį Bal­ta­ru­si­jos sa­va­ran­kiš­ku­mą.

Nie­kas ne­išk­vie­tė Ukrai­nos am­ba­sa­do­riaus – vi­ce­mi­nis­tras Da­rius Sku­se­vi­čius su­si­tin­ka su vi­sais am­ba­sa­do­riais, kaip nau­jas vi­ce­mi­nis­tro par­ei­gas ei­nan­tis žmo­gus su­si­pa­žįs­ta su jais, kal­ba­si apie ak­tua­li­jas.

Ki­ta ver­tus, vi­si pui­kiai su­vo­kia, kad šios dvi vals­ty­bės la­bai stip­riai in­teg­ruo­tos eko­no­miš­kai. Su­bsi­di­juo­ja­mos du­jų kai­nos, ru­sų pri­va­ti­zuo­ta daug tur­to. Bal­ta­ru­si­ja nuo­lat pa­ti­ria spau­di­mą.

Mins­kas sten­gia­si la­vi­ruo­ti tarp Ru­si­jos ir Va­ka­rų. Pa­sta­ruo­ju me­tu bu­vo ma­ty­ti ten­den­ci­ja at­kur­ti dia­lo­gą su Va­ka­rais – jau mū­sų pir­mi­nin­ka­vi­mo Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai me­tu. Bal­ta­ru­si­ja nuo to lai­ko pa­da­rė pa­žan­gą kal­ban­tis apie vi­zų re­ži­mo pa­leng­vi­ni­mą, read­mi­si­jos su­si­ta­ri­mą. Tie­sa, As­tra­vo at­omi­nės elek­tri­nės klau­si­mu pa­žan­gos ne­ma­to­me.

– Ar Ru­si­ja pa­sta­ruo­ju me­tu ti­krai ke­lia di­des­nę grės­mę Bal­ta­ru­si­jos su­ve­re­ni­te­tui? Ar tai kaip nors su­si­ję su ar­tė­jan­čio­mis bend­ro­mis ka­ri­nė­mis pra­ty­bo­mis „Za­pad“?

– Ar­tė­jan­čios pra­ty­bos – po­žy­mis, į ku­rį mes at­krei­pia­me dė­me­sį. Tai – prie­žas­tis ar pre­teks­tas su­kaup­ti ir dis­lo­kuo­ti dau­giau gink­luo­tės. Aps­kri­tai pra­ty­bų ir jo­se da­ly­vau­jan­čių ka­rių skai­čius yra ge­ro­kai di­des­nis, pa­ly­gin­ti su NA­TO pra­ty­bo­mis. Kai pra­ty­bų ar ki­tais pre­teks­tais kau­pia­ma dau­giau gink­luo­tės, tai ku­ria di­des­nes įtam­pas ir pa­čio­je Bal­ta­ru­si­jo­je. Tą įtam­pą jau­čia­me, gau­da­mi sig­na­lų iš šios kai­my­ni­nės ša­lies.

– Ar Bal­ta­ru­si­ja aps­kri­tai pa­jė­gi at­lai­ky­ti di­dė­jan­tį Ru­si­jos spau­di­mą? Ar ji ga­lė­tų gin­tis taip, kaip gy­nė­si Ukrai­na, jei Ru­si­ja ryž­tų­si pa­na­šiai ag­re­si­jai?

– Ma­nau, čia – ki­ta si­tua­ci­ja. Ne­tu­rė­tu­me ly­gin­ti su Ukrai­na po jo­je įvy­ku­sios re­vo­liu­ci­jos. Ukrai­nos pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė – daug stip­res­nė, ten stip­rė­ja ir ki­toks men­ta­li­te­tas. Ukrai­na per­gy­ve­na ki­to­kį rai­dos eta­pą. Ta­čiau įtam­pa su­ku­ria įvai­rių pa­da­ri­nių, ku­riuos su­nku nu­spė­ti.

– Mins­kas siun­čia sig­na­lus apie sa­vo pa­si­ren­gi­mą pe­rei­ti prie na­cio­na­li­nio dia­lo­go su opo­zi­ci­ja ir bend­ra­dar­biau­ti su Va­ka­rais. Jūs ne­se­niai sa­kė­te, kad ra­di­ka­lių per­mai­nų Bal­ta­ru­si­jo­je šiuo at­žvil­giu ti­kė­tis ne­ver­ta ir rei­kia džiaug­tis „ma­žy­te pa­žan­ga“. Ki­ta ver­tus, pa­brė­žė­te, kad su­ve­re­nu­mui ap­sau­go­ti Bal­ta­ru­si­ja tu­ri vis ma­žiau lai­ko. Tai kas iš tos „ma­žy­tės pa­žan­gos“, jei, kaip pats sa­ko­te, lai­ko ne­be­lie­ka? Jei ne­lie­ka lai­ko, pa­žan­ga kaip tik tu­ri bū­ti grei­ta.

– Ma­žy­tė pa­žan­ga – vis tiek pa­žan­ga. Tai ge­riau nei reg­re­sas. Ga­li­ma įvai­riai in­terp­re­tuo­ti tai, kad bu­vo pa­leis­ti vi­si po­li­ti­niai ka­li­niai. Ga­li­ma su­tik­ti, kad to – per ma­ža. Bet ne­ga­li­ma su­tik­ti su nuo­mo­ne, kad aps­kri­tai nie­kas ne­pa­ki­to. Tai – mū­sų kai­my­nė, su ku­ria tu­ri­me il­gą sie­ną. To­dėl no­rė­tu­me, kad tie pro­ce­sai, ku­rie vyks, ži­no­ma, jų spren­di­mu ir jų va­lia, ar­tė­tų prie eu­ro­pi­nio mąs­ty­mo ir de­mo­kra­ti­nių stan­dar­tų.

Ma­no ma­ny­mu, re­vo­liu­ci­nių po­ky­čių ne­bus, bet tai ne­reiš­kia, kad mes ne­ga­li­me ti­kė­tis jo­kių po­ky­čių.

– Bet juk sa­ko­te, kad lai­ko ne­be­lie­ka. Ru­si­ja ga­li la­bai grei­tai „pra­ry­ti“ jos ne­be­ten­ki­nan­čias Bal­ta­ru­si­jos sa­va­ran­kiš­ku­mo ap­raiš­kas.

– Aš tik da­rau to­kias prie­lai­das. Ne­su po­li­to­lo­go vaid­me­ny­je ir tur­būt ne­tu­rė­čiau samp­ro­tau­ti to­kio­mis te­mo­mis. Tie­siog ma­to­me, kaip vys­to­si si­tua­ci­ja. Kai ku­rie pro­ce­sai pa­ūmė­jo, ir rei­kia juos ati­džiai ste­bė­ti. Bal­ta­ru­si­jos sa­va­ran­kiš­ku­mas (kiek jo yra) – pra­smin­gas, ir mes jį, ži­no­ma, pa­lai­ko­me.

– Po­li­to­lo­gas Rai­mun­das Lo­pa­ta ne­se­niai jus su­kri­ti­ka­vo dėl to, kad po si­tua­ci­jos pa­aš­trė­ji­mo Ukrai­no­je ties Av­di­jiv­ka bu­vo iš­kvies­tas Ukrai­nos am­ba­sa­do­rius, o nu­trauk­ti ug­nį URM va­do­vy­bė par­agi­no abi pu­ses. „Fak­tiš­kai ukrai­nie­čiai bu­vo par­agin­ti nu­trauk­ti pa­sip­rie­ši­ni­mą“, – ra­šo Lo­pa­ta. Jis tei­gia, kad po to vy­ko­te į Ukrai­ną „mė­gin­da­mas nu­sip­lau­ti gė­dą“. Kaip ver­ti­na­te šią kri­ti­ką?

– Ne­ga­liu nie­ko pa­ko­men­tuo­ti apie Lo­pa­tos „gė­dą“, nes ne­ži­nau, ką jis tu­rė­jo ome­ny­je. Ne­tu­ri­me tiks­lo kaž­ką „nu­sip­lau­ti“. Daug me­tų vyk­do­me nuo­sek­lią po­li­ti­ką, ir jei kaž­kas pa­ban­dė įžvelg­ti ki­to­kių ele­men­tų, to­kioms įžval­goms tu­rė­jo pri­reik­ti la­bai daug pa­stan­gų. Dėl ug­nies nu­trau­ki­mo ta­da su­lau­kė­me la­bai nuo­šir­daus mū­sų ko­le­gų ukrai­nie­čių pra­šy­mo. To įkarš­čio me­tu kal­bė­jau­si su sa­vo ko­le­ga už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tru Pa­vlo Klim­ki­nu. Jo pa­grin­di­nis pra­šy­mas bu­vo – kad bū­tų nu­trauk­ta ug­nis, nes žmo­nės bu­vo at­si­dū­rę ka­tas­tro­fiš­ko­je si­tua­ci­jo­je hu­ma­ni­ta­ri­niu at­žvil­giu. Ma­čiau pa­sek­mes lan­ky­da­ma­sis Av­di­jiv­ko­je.

Tuo me­tu bu­vo ra­gi­ni­mai nu­trauk­ti ug­nį iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, JTO, Da­ni­jos, NA­TO. O dėl am­ba­sa­do­riaus „išk­vie­ti­mo“ bu­vo pa­sa­ky­ta daug ne­tei­sin­gų da­ly­kų. Nie­kas ne­išk­vie­tė Ukrai­nos am­ba­sa­do­riaus – vi­ce­mi­nis­tras Da­rius Sku­se­vi­čius su­si­tin­ka su vi­sais am­ba­sa­do­riais, kaip nau­jas vi­ce­mi­nis­tro par­ei­gas ei­nan­tis žmo­gus su­si­pa­žįs­ta su jais, kal­ba­si apie ak­tua­li­jas.

Ti­krai ne­lie­pė­me ukrai­nie­čiams ne­si­gin­ti. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl čia no­ri­ma kaž­ką įžvelg­ti. Lie­tu­vos po­zi­ci­ja šiuo klau­si­mu aps­kri­tai la­bai ge­rai ver­ti­na­ma – tuo ne­se­niai įsi­ti­ki­nau, lan­ky­da­ma­sis Av­di­jiv­ko­je ir Kra­ma­tors­ke. Su­si­ti­kau ne tik su Ukrai­nos val­džios at­sto­vais, bet ir su žmo­nė­mis, gy­ve­nan­čiais be pa­sto­gės ir ši­lu­mos. Klau­si­mų dėl Lie­tu­vos po­zi­ci­jos ne­ky­la.

Bet vis tiek da­bar gir­dė­ti įvai­rių bal­sų, no­rin­čių mus su­skal­dy­ti ir su­kur­ti įspū­dį, kad mes tar­pu­sa­vy­je ne­su­si­ta­ria­me ir ne­tu­ri­me vie­nos nuo­mo­nės. Tai kuo rū­pi­na­mės – pri­va­čio­mis am­bi­ci­jo­mis ar vals­ty­bės pres­ti­žu?

La­bai ra­gin­čiau, kad po­li­ti­nės jė­gos Lie­tu­vo­je ras­tų jė­gų per­ženg­ti sa­vo am­bi­ci­jas ir pri­si­dė­tų prie mū­sų po­zi­ci­jos kon­so­li­da­vi­mo. Ukrai­no­je žmo­nės ma­to, kad mū­sų par­ama yra vie­nin­ga – gal ne tiek įspū­din­ga skai­čiais, kie­kiais, nes ne­sa­me di­de­lė vals­ty­bė, bet la­bai nuo­šir­di, ir ver­ti­na ją la­bai aukš­tai. To tu­rė­tų siek­ti ir mū­sų po­li­ti­nės par­ti­jos, ir vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos.

Tai sa­ky­ti­na ir apie ki­tas ak­tua­li­jas, to­kias, kaip As­tra­vo AE. Vie­ny­bė ir su­si­tel­ki­mas yra ne teo­riš­kai, o pra­ktiš­kai svar­bus da­ly­kas. Džiau­giuo­si, kad Sei­me vien­bal­siai pa­tvir­tin­tas su­si­ta­ri­mas dėl JAV ka­rių Lie­tu­vo­je sta­tu­so. Tai vien­bal­sis sig­na­las iš Lie­tu­vos Jung­ti­nėms Vals­ti­joms apie glau­des­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą sau­gu­mo ir gy­ny­bos sri­ty­je. Bet tą pa­čia die­ną gru­pė sig­na­ta­rų iš­pla­ti­no krei­pi­mą­si to ne­da­ry­ti. Ne­pag­rįs­tai teig­da­mi, jog tai ga­li­mai prieš­ta­rau­ja mū­sų Kons­ti­tu­ci­jai.

Ar­ba štai vi­sai ne­se­niai URM ini­cia­ty­va sep­ty­nios par­la­men­ti­nės frak­ci­jos pa­si­ra­šė su­si­ta­ri­mą dėl bend­rų veiks­mų ne­sau­gios As­tra­vo AE at­žvil­giu. Yra sep­ty­ni par­ašai po įsi­pa­rei­go­ji­mais im­tis vi­sų rei­kia­mų veiks­mų, kad ne­sau­gios As­tra­vo AE sta­ty­ba bū­tų su­stab­dy­ta ar­ba už­ti­krin­ta, kad jo­je pa­ga­min­ta elek­tros ener­gi­ja jo­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis ne­pa­tek­tų į Lie­tu­vą ir ne­bū­tų par­duo­da­ma Lie­tu­vos elek­tros rin­ko­je.

Aiš­ki, vie­nin­ga po­zi­ci­ja. Bet vis tiek da­bar gir­dė­ti įvai­rių bal­sų, no­rin­čių mus su­skal­dy­ti ir su­kur­ti įspū­dį, kad mes tar­pu­sa­vy­je ne­su­si­ta­ria­me ir ne­tu­ri­me vie­nos nuo­mo­nės. Tai kuo rū­pi­na­mės – pri­va­čio­mis am­bi­ci­jo­mis ar vals­ty­bės pres­ti­žu? Juk bū­da­mi vie­nin­gi esa­me la­biau ma­to­mi ir stip­rūs tarp­tau­ti­nė­je are­no­je.

– Po­nas Lo­pa­ta su­prie­ši­na jū­sų ne­va „gė­din­gą“ lai­ky­se­ną su pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės, ku­ri esą vis­ką da­ro ki­taip ir la­bai tei­sin­gai. Ar tai tik eks­per­to bal­sas, ar ir po­li­ti­nės opo­zi­ci­jos kal­bė­ji­mas jo lū­po­mis?

– Ne­no­rė­čiau gi­lin­tis į tai, kie­no tai bal­sas. Tai no­ras dirb­ti­nai pa­teik­ti ir su­prie­šin­ti tai, ko nė­ra, su­skal­dy­ti ir su­kel­ti abe­jo­nių. Ky­la klau­si­mas – ko­kiu tiks­lu?

– Kam Lie­tu­vo­je nau­din­gas toks su­skal­dy­mas?

– Lie­tu­vo­je – ne­nau­din­gas nie­kam. Gal­būt nau­din­gas – ne Lie­tu­vo­je. Bet ne­la­bai no­riu į tai gi­lin­tis, nes mes tu­ri­me ką veik­ti.

– Bet Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų va­do­vai jus kaip tik kri­ti­kuo­ja dėl ne­veik­lu­mo spren­džiant As­tra­vo AE prob­le­mą.

– Jie ga­lė­tų kri­ti­kuo­ti sa­vo po­zi­ci­ją, ko­kia ji bu­vo nuo 2009 me­tų, kai As­tra­vo AE bu­vo pra­dė­ta sta­ty­ti pa­žei­džiant tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus. Ga­li­me par­ody­ti pirš­tu, kas ta­da bu­vo kal­tas, ig­no­ra­vo, „ne­pas­te­bė­jo“ [sta­ty­bų]. Jei kaž­kas to la­bai no­ri, ga­li­ma tuo už­siim­ti. Bet aš to­kio tiks­lo ne­tu­riu ir ma­nau, kad mes tu­ri­me veik­ti vie­nin­gai. Gal­būt opo­zi­ci­ja ši­taip tie­siog mė­gi­na par­ody­ti sa­ve ir sa­vo ypa­tu­mus.

– Vie­na iš pra­ėju­sią sa­vai­tę vy­ku­sio NA­TO gy­ny­bos mi­nis­trų su­si­ti­ki­mo te­mų – są­jun­gi­nin­kių iš­lai­dos gy­ny­bai. Kaip at­ro­do, ar šie­met bus rim­tų po­ky­čių šio­je sri­ty­je, ar ir to­liau Eu­ro­po­je bus vals­ty­bių, ku­rios ski­ria tik apie 1 proc., bet gi­ria­si sa­vo in­dė­lio „ko­ky­be“ ir iš­di­džiai skai­čiuo­ja au­gi­mą ne pro­cen­tais, o mi­li­jar­dais eu­rų, kaip vo­kie­čiai?

– Jei tik ke­tu­rios ar pen­kios NA­TO vals­ty­bės pa­sie­kia už­sib­rėž­tą 2 proc. tiks­lą, tai – vi­siš­kai ne­tin­ka­ma si­tua­ci­ja. Ži­no­me pre­zi­den­to D. Trum­po po­zi­ci­ją, ku­ri ti­krai tei­sin­ga tuo at­žvil­giu, kad vi­sų ša­lių in­dė­lis tu­ri bū­ti adek­va­tus. Tam, kad NA­TO bū­tų efek­ty­vi, vi­si pri­va­lo­me tuo rū­pin­tis. Ne­ga­li eu­ro­pie­čiai ap­mo­kė­ti vi­sų Eu­ro­pos sau­gu­mo sąs­kai­tų. Jei Eu­ro­pos po­žiū­ris smar­kiai ne­pa­kis, pa­žei­si­me NA­TO gy­vy­bin­gu­mą, su­ma­žin­si­me JAV in­te­re­są rū­pin­tis Al­jan­su ir taip su­kel­si­me kri­zę.

– Ko­dėl di­džiau­sia ES ga­lia – Vo­kie­ti­ja – taip aki­vaiz­džiai ven­gia vyk­dy­ti 2 proc. įsi­pa­rei­go­ji­mą?

– Vo­kie­ti­ja tu­ri daug at­sa­ko­my­bės sri­čių – tai di­de­lė, ne tik Eu­ro­po­je svar­bi ir įta­kin­ga vals­ty­bė. Ji daug kur tu­ri pri­si­dė­ti. Bet Vo­kie­ti­jos gy­ny­bos mi­nis­trė ne­se­niai pa­si­sa­kė dėl gy­ny­bos iš­lai­dų di­di­ni­mo bū­ti­ny­bės. To rei­ka­lau­ja da­bar­ti­nis lai­ko­tar­pis. O Vo­kie­ti­ja tam­pa vis ar­ti­mes­nė ir svar­bes­nė Lie­tu­vai kaip par­tne­rė. Mes pa­si­ren­gę rim­tam dia­lo­gui su Vo­kie­ti­ja – įskai­tant ir jū­sų mi­ni­mas sri­tis.

– Ar D. Trum­po po­zi­ci­ja yra veiks­min­ges­nė už Ba­rac­ko Oba­mos sie­kiant, kad NA­TO są­jun­gi­nin­kės Eu­ro­po­je grei­čiau pri­ar­tė­tų prie 2 proc. gy­ny­bai?

– Dėl to, kad jo ra­gi­ni­mai yra veiks­min­gi, ne­ga­li bū­ti abe­jo­nių. Jis apie tai kal­ba griež­tai, kai kam net at­ro­do, kad per griež­tai. Kol kas su­dė­tin­ga ver­tin­ti, nes nau­jo­jo pre­zi­den­to ad­mi­nis­tra­ci­ja ne­se­niai dir­ba. Rei­kė­tų ver­tin­ti ne vien pa­gal tvi­te­rio ži­nu­tes ar emo­ci­nius par­eiš­ki­mus. Jie gal­būt ki­to­kie, nei daug kas yra įpra­tęs. D. Trum­pas – ki­toks as­muo, bet ti­krai ryž­tin­gas ly­de­ris, tai aki­vaiz­du. Jo par­eiš­ki­mai – vis aiš­kes­ni, orien­ta­ci­ja vis la­biau ati­tin­ka tai, ko mes ti­ki­mės iš JAV kaip pa­sau­lio ir NA­TO ly­de­rės. Daug kas pri­klau­so ir nuo mū­sų: tu­ri­me iš nau­jo su­tvir­tin­ti mū­sų par­tne­rys­tę, par­ody­ti, kad ji nau­din­ga ir JAV, ir Eu­ro­pai.

– Ar gra­žiai nu­skam­bė­jęs D. Trum­po svei­ki­ni­mas mū­sų pre­zi­den­tei Va­sa­rio 16-osios pro­ga bu­vo tik įpras­ta dip­lo­ma­ti­nė ru­ti­na, ar vis dėl­to – svar­bus ženk­las?

– To­kie dip­lo­ma­ti­niai svei­ki­ni­mai, ypač kai pa­si­ra­šo vals­ty­bės va­do­vas, nie­ka­da ne­tu­rė­tų bū­ti trak­tuo­ja­mi tik kaip man­da­gu­mo ar pro­to­ko­li­niai da­ly­kai. Tas svei­ki­ni­mas bu­vo ne ma­žiau po­pu­lia­rus Ukrai­no­je nei Lie­tu­vo­je. Nes ja­me bu­vo mi­ni­ma ir Ukrai­na, jos su­ve­re­ni­te­tas ir te­ri­to­ri­nis vien­ti­su­mas. Ta ži­nia ukrai­nie­čiams bu­vo at­siųs­ta per svei­ki­ni­mą Lie­tu­vai. Mums tai ir­gi gar­bė ir pri­pa­ži­ni­mas. Štai jums dar vie­nas ar­gu­men­tas at­sa­kant į jū­sų anks­tes­nius klau­si­mus dėl mū­sų vaid­mens Ukrai­no­je, mū­sų po­zi­ci­jos nuo­sek­lu­mo ir efek­ty­vu­mo. Tai ne­li­ko ne­pas­te­bė­ta ir ta­me svei­ki­ni­me, ku­rį JAV pre­zi­den­tas at­siun­tė mū­sų pre­zi­den­tei.