Linas Linkevičius: palestiniečiai laukiami Vilniuje
Pa­les­ti­nos ara­bams svars­tant ga­li­my­bę vie­no­je Bal­ti­jos ša­lių ati­da­ry­ti sa­vo at­sto­vy­bę – dėl ly­de­rys­tės re­gio­ne daž­niau­siai mi­ni­mas Vil­nius. Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius jų ke­ti­ni­mus lai­ko vi­siš­kai pa­ma­tuo­tais ir įma­no­mais.

JAV sprendimas perkelti savo ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę sujaudino kai kuriuos mūsų šalies protus, tačiau oficialiai imtis analogiško žingsnio Lietuva neketina. Jeruzalė ir toliau matoma kaip būsima Izraelio ir Palestinos sostinė.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos gestą Palestinos arabai ir jų teisių gynėjai laiko tarptautinės teisęs pažeidimu ir pasityčiojimu iš palestiniečių laisvės aspiracijų.

Oponentai teigia, esą ambasados atidarymas vakarinėje Jeruzalėje nepažeidžia jokių susitarimų – ši miesto dalis niekada nebuvo svarstytina teritorija. „Kodėl jums neįkūrus Lietuvos ambasados pačioje vakariausioje vakarinės Jeruzalės dalyje?“ – retoriškai klausė vienas Izraelio diplomatas.

Lankantis Izraelyje buvo galima įsitikinti, kad iš esmės pasikeitė tik išorinė reikalo pusė, o ne jo turinys: ant JAV konsulato Jeruzalėje sienų pritvirtintos naujos lentelės, tačiau pagrindinė atstovybė ir toliau veikia Tel Avive.

Pirmoji arabų atstovybė Baltijos valstybėse

Naują diskusijų temą Lietuvai pasiūlė Palestinos autonomijos (PA) užsienio reikalų ministras Riyadas al-Malikis per lietuvių žurnalistų vizitą Ramaloje išsakęs ketinimą Vilniuje greitu metu atidaryti palestiniečių atstovybę.

Nors Lietuvos užsienio politiką formuojančiose institucijose toks žingsnis aptarinėjamas jau porą metų, Lietuvos visuomenė apie tai suskato kalbėti tik pastarosiomis dienomis.

Dėmesio susilaukė ir PA ministro pateikti atstovybės atidarymo terminai. „Data priklausys nuo to, kaip jūsų premjerui Sauliui Skverneliui pavyks įtikinti mus tokio žingsnio tikslingumu. Tačiau tai gali įvykti gana greitai – per artimiausius šešis mėnesius“, – tvirtino R. al-Malikis. S. Skvernelio vizitas į Izraelį ir Palestinos autonomiją numatytas birželio 18–20 dienomis.

Anot R. al-Malikio, biuro atidarymas prisidėtų prie glaudesnio arabų ir Baltijos šalių ekonominio bei kultūrinio bendradarbiavimo. Paskatintų ir bendras edukacines programas. Kol kas nė viena arabų šalis neturi savo pasiuntinybės Baltijos valstybėse.

„Esu lankęsis Vilniuje 2009 metais, kai keliavau per Baltijos šalis – man labai patiko. Net pažadėjau savo šeimai, kad būtinai jose apsilankysime atostogaudami. Tačiau svajonė taip ir neišsipildė. Mano darbotvarkėje patvirtinimo laukia vizitai į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Tiesiog privalau atvykti pas jus iki šių metų pabaigos“, – žadėjo PA diplomatijos vadovas.

R. al-Malikis taip pat išreiškė tikėjimą, kad Lietuva, nuosekliai remdama derybas dėl „dviejų valstybių sprendimo“ galiausiai pripažins Palestinos nepriklausomybę. „Toks žingsnis pasitarnaus taikos procesui, ir parodys Izraeliui, kad tai, ką jis daro okupuotose teritorijose, yra nepriimtina tarptautinės teisės požiūriu“, – pabrėžė R. al-Malikis.

Ne ambasada – tik biuras

PA sostinėje Ramaloje šiuo metu veikia Lietuvos ryšių su Palestina biuras. Tad ir Vilniuje – simetriškai – galėtų atsirasti tokio rango institucija.

„Su palestiniečių atstovais ir ministru R. al-Malikiu apie tai esu kalbėjęs ne kartą. Jie tokį ketinimą yra išsakę ir pernai, ir užpernai. Jų svarstymus vertiname palankiai, – LŽ teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. – Aišku, dėl suprantamų priežasčių tai negalėtų būti ambasada, o panašaus lygio padalinys, kokį turime Ramaloje. Palestinos, kaip valstybės, nepripažįstame, tačiau santykius palaikome, dialogas vyksta. Esame atviri, ir jie tai žino.“

Atstovybės atidarymas būtų išimtinai Palestinos arabų iniciatyva. „Viskas priklauso nuo jų pačių. Jei jiems reikės praktinės pagalbos, patalpų, mielai jas suteiksime“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Anot jo, į mūsų šalies ir Palestinos santykius visų pirma žvelgiama per Izraelio ir Palestinos interesus ir abiejų pusių dialogą. „Kai lankomės Izraelyje, visada apsilankome ir Ramaloje, susitinkame su palestiniečių vadovybe. Nuolat visus raginame pradėti tiesiogines derybas. Tad Palestinos biuras padėtų reguliaresniems santykiams“, – teigė užsienio reikalų ministras.

Iš Europos Sąjungos (ES) šalių Palestinos valstybę 2014 metais pripažino Švedija. Aštuonios kitos šalys šį sprendimą yra priėmusios prieš įstodamos į bendriją. Iš viso Palestiną yra pripažinusios 139 pasaulio valstybės. R. al-Malkis išreiškė viltį, kad Palestiną per artimiausius mėnesius pripažins Prancūzija, o ja netrukus paseks dar penkios ar šešios šalys.