Ligoninių tinklo pertvarka sėja nerimą
Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­trui Au­re­li­jui Ve­ry­gai aiš­ki­nant, kad gy­dy­mo įstai­gų tink­lo pert­var­ka yra pri­bren­du­si ir ne­iš­ven­gia­ma, tiek sa­vi­val­dy­bės, tiek pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jos reiš­kia ne­pa­si­ten­ki­ni­mą dėl nu­ma­to­mo ko­ne tri­jų de­šim­čių ra­jo­ni­nių li­go­ni­nių už­da­ry­mo.

Pažymima, kad įstatymų pataisos rengtos nesitariant su socialiniais partneriais ir neatsižvelgiant į jų pasiūlymus, todėl esą neaišku, kas ir kaip bus daroma. Seimo opozicija dėl sveikatos priežiūros įstaigų reformos jau pasirengusi kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

Ministro rankose

Seimas šeštadienį priėmė sveikatos apsaugos ministro A. Verygos teiktas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis esą siekiama didinti gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą, pertvarkant šių įstaigų tinklą.

Pagal naujas nuostatas gydymo įstaigų steigėjais galės būti ir valstybė su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o sveikatos apsaugos ministras tvirtins nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą.

Dar viena naujovė – prioritetas sudaryti sutartis dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamų stacionarių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo, atsižvelgiant į jų specifiką, tenka tinklo įstaigoms, o dėl kitų paslaugų, išskyrus pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir palaikomojo gydymo, asmens sveikatos priežiūros, įstaigos konkuruos bendra tvarka tomis pačiomis sąlygomis, nepriklausomai nuo įstaigos nuosavybės ar teisinės formos ar įstaigos priskyrimo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybinių įstaigų tinklui.

Naujovės įsigalios 2019-ųjų sausio 1 dieną, o pasikeitusi sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis sudarymo tvarka bus taikoma nuo 2020 metų.

Pokyčiai reikalingi

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga yra viešai pareiškęs, jog šalies sveikatos apsaugos sistema jau pribrendo rimtiems pokyčiams. Jei jų nebus, gresia sunkumai, su kuriais vis dažniau susiduria ir pacientai, negalintys laiku gauti reikiamų paslaugų, ypač regionuose.

Tai, kad nedelsiant būtina imtis priemonių, esą rodo ir naujausi Higienos instituto duomenys apie mirštamumą (letalumą) nuo ūmaus infarkto ir išeminio insulto per 30 dienų po hospitalizacijos pradžios. Mirtingumo vidurkiai yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje.

„Tai vienas rimčiausių argumentų, kodėl ligoninių tinklo pertvarka yra būtina. To reikia pacientams, medikams, valstybei, tai daryti rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija“, – aiškino A. Veryga.

Anot jo, kai kurios gydymo įstaigos neturi pakankamai medicinos įrangos, įgūdžių, galimybių padėti sunkiems pacientams, tad jie tiesiog neturėtų į jas patekti.

Aurelijus Veryga: "To reikia pacientams, medikams, valstybei."

Nenorėjo girdėti

Dar birželio viduryje Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) svarstant SAM pateiktas pataisas, Investuotojų forumas, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija bei Lietuvos verslo konfederacija kreipėsi į prezidentę, premjerą, Konkurencijos tarybą bei Seimo SRK ir pareiškė, kad pakeitimams nepritaria, nes jie diskriminuoja privačias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, o tai turės neigiamą įtaką investicinei aplinkai Lietuvoje. Be to, į pataisų rengimą ir svarstymą nebuvo įtraukti socialiniai partneriai.

„Mes irgi su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis siuntėme raštus su pastabomis Seimo Sveikatos reikalų komitetui, tačiau niekas mūsų net girdėti nenorėjo“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

Anot jos, nors tikinama, kad dėl reformos pacientams bus tik geriau, jų organizacijos tuo labai abejoja, nes nemažai šiuo metu veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų gali neatitikti naujų kriterijų ir turės būti uždarytos. Todėl eilės pas specialistus dar labiau išaugs, o regionų gyventojams gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas gali būti itin sudėtinga.

Pasigenda konkretumo

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas „Lietuvos žinioms“ teigė nepamenantis, kad LSA būtų buvusios aptariamos šeštadienį Seimo priimtos pataisos.

„Apie tai, kad reikia kažką daryti, iš tikrųjų kalbėta. Tačiau net šiandien nežinome konkrečių žingsnių – kas bus daroma, kas bus naikinama, kas bus atjungiama, kas prijungiama, kokiose ligoninėse ir kokios paslaugos išliks, o kokioms bus lemta išnykti. Tokios informacijos iki šiol nėra“, – sakė jis.

Konkretumo pasigenda ne tik savivaldybių, bet ir rajoninių ligoninių vadovai. Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos prezidento Vyganto Sudario teigimu, daugiausia nerimo kelia tai, jog nežinoma, kas bus ateinančiais metais.

„Gerai, uždarys ligoninėje chirurgijos, dar kitus skyrius, o kartu bus uždarytas ir skubiosios pagalbos, priėmimo skyrius, nes jis taps nereikalingas. Kaip tuomet bus su pirmine sveikatos priežiūra naktį, kai šios įstaigos nedirba? Dabar prireikus pagalbą suteikia ligoninės, o kaip bus tada, kai ligoninėse tokių skyrių neliks?“ – klausė V. Sudaris.

Kreipsis į KT

Seimo narys Kęstutis Masiulis jau kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, kad šis įpareigotų sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą Vyriausybei ir visuomenei pristatyti planuojamą rajoninių ligoninių pertvarką.

„Ketinama uždaryti iki 30 ligoninių regionuose. Šios įstaigos mažesniuose miestuose yra ne tik sveikatos apsaugos tinklo dalis, bet ir bendruomenių centrai, svarbios darbo vietos ir krašto ekonomikos skatintojos“, – dėstė parlamentaras.

Pasak K. Masiulio, kitų šalių patirtis rodo, jog nebūtina visų sveikatos paslaugų telkti didžiuosiuose miestuose, nes pasiteisina praktika paskirstyti paslaugas tolygiai: aukštosios medicinos – dideliuose miestuose, o reabilitacijos, slaugos, paliatyviosios medicinos – regionuose. „Mažos ligoninės, kuriose sutelkiamos ergoterapijos, kineziterapijos, kurortologijos ir slaugos paslaugos, pasiekia kur kas geresnių gydymo rezultatų nei dideli miestų centrai“, – tvirtino jis.

Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai vakar paskelbė dėl gydymo įstaigų pertvarkos, leidžiančios ministrui spręsti dėl tinklo, ketinanti kreiptis į KT. „Rengiamas kreipimasis dėl įstatymo pataisų, dėl teisės viršenybės principo, taip pat bus klausiama, ar laikytasi procedūrų“, – sakė konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.