Ligoninės karštligiškai ieško gydytojų
Laz­di­jų val­džiai ne­sėk­min­gai ban­dant iš­sau­go­ti šio ra­jo­no li­go­ni­nės Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­rių, apie gy­dy­to­jų sty­gių pra­by­la ir kai ku­rių ki­tų ra­jo­nų gy­dy­mo įstai­gos, ne­ran­dan­čios bū­dų pri­trauk­ti spe­cia­lis­tų.

Laz­di­jų ra­jo­no li­go­ni­nės Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­rius ga­li bū­ti už­da­ry­tas jau ne­tru­kus. Vie­tos val­džios pa­stan­gas jį iš­sau­go­ti nie­kais pa­ver­tė ne Vil­niaus te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­sos (VTLK) at­si­sa­ky­mas ap­mo­kė­ti šio sky­riaus me­di­kų su­teik­tas pa­slau­gas Laz­di­jų ra­jo­no pa­cien­tėms, o kur kas pro­ziš­kes­nė prie­žas­tis – rei­kia bent vie­no aku­še­rio gi­ne­ko­lo­go, ga­lin­čio dirb­ti šia­me sky­riu­je. Iš­ėjus į pen­si­ją pa­sku­ti­niam ja­me dir­bu­siam gy­dy­to­jui, ne­be­li­ko ga­li­my­bės, kad gy­dy­mo pa­slau­gos bū­tų už­ti­krin­tos iš­ti­są par­ą.

Gy­dy­to­jų trūks­ta ir ki­to­se ša­lies sa­vi­val­dy­bė­se, ta­čiau kai kur ši prob­le­ma sėk­min­gai spren­džia­ma.

Ba­ta­li­jos iš­gąs­di­no specialistus

Laz­di­jų ra­jo­no li­go­ni­nės Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­rius gim­dy­vių ne­prii­ma nuo lie­pos pra­džios. Pa­cien­tėms siū­lo­ma rink­tis ki­tų gy­dy­mo įstai­gų – Ma­ri­jam­po­lės ar­ba Aly­taus aps­kri­ties S. Ku­dir­kos li­go­ni­nių – tei­kia­mas pa­slau­gas.

Pa­sak Laz­di­jų li­go­ni­nės vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo Vi­to Šim­ko­nio, kol kas, lie­pą, vi­sas Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus ko­lek­ty­vas at­os­to­gau­ja. Į dar­bą dar­buo­to­jai pra­dės rink­tis apie rugp­jū­čio 10-ąją. Esą tuo­met ga­lu­ti­nai pa­aiš­kės sky­riaus li­ki­mas. „Laz­di­jų li­go­ni­nės Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­rius ne­ga­vo li­go­nių ka­sos fi­nan­sa­vi­mo, jį rė­mė tik sa­vi­val­dy­bė, taip pat jo veik­la bu­vo ap­mo­ka­ma iš gy­dy­mo įstai­gos pel­no. Šis sky­rius gal ir to­liau taip bū­tų dir­bęs, jei ne nuo sau­sio trun­kan­čios ba­ta­li­jos su VTLK dėl Laz­di­jų li­go­ni­nės Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus bū­ti­nu­mo. VTLK nuo­lat dek­la­ruo­ja, kad šis sky­rius yra ne­pers­pek­ty­vus, ne­rei­ka­lin­gas, ne­tu­rin­tis jo­kių at­ei­ties ga­ran­ti­jų“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė V. Šim­ko­nis.

Pa­sak Laz­di­jų li­go­ni­nės vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo, dėl to­kių ba­ta­li­jų dirb­ti Laz­di­juo­se at­si­sa­kė vi­si kal­bin­ti gy­dy­to­jai aku­še­riai, re­zi­den­tai, ku­rie tu­rė­jo ap­sisp­ręs­ti iki rugp­jū­čio 1 die­nos. Tad ne­at­si­ran­da kan­di­da­tų, ku­rie ga­lė­tų pa­keis­ti į pen­si­ją iš­ėju­sį il­ga­me­tį šio sky­riaus gy­dy­to­ją Vy­tau­tą Tut­lį ir dėl ne­aiš­kios at­ei­ties ei­ti sky­riaus ve­dė­jos par­ei­gas at­si­sa­kiu­sią Vil­mą Bur­bu­lę.

V. Šim­ko­nis taip pat tei­gė, kad pra­si­dė­ju­sios dis­ku­si­jos dėl li­go­ni­nės Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus pers­pek­ty­vų iš­gąs­di­no ir gim­dy­ves. Šie­met jų la­bai su­ma­žė­jo – pir­mą­jį pus­me­tį Laz­di­jų li­go­ni­nė­je pa­no­ro gim­dy­ti tik kiek dau­giau nei pus­šim­tis mo­te­rų. „Anks­čiau į mū­sų Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­rių kreip­da­vo­si ne vien šio ra­jo­no, bet ir ap­lin­ki­nių sa­vi­val­dy­bių, Drus­ki­nin­kų gim­dy­vės“, – ap­gai­les­ta­vo Laz­di­jų ra­jo­no li­go­ni­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas V. Šim­ko­nis. Jo tei­gi­mu, Laz­di­jų li­go­ni­nei rei­kia ne vien aku­še­rio gi­ne­ko­lo­go, dar­bo at­si­ras­tų ir vi­daus li­gų gy­dy­to­jui, pe­dia­trui, chi­rur­gui, ne­uro­lo­gui bei ki­tų sri­čių me­di­kams.

Trūks­ta be­veik visur

Iš­sky­rus di­džių­jų ša­lies mies­tų – Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos – li­go­ni­nes bei po­lik­li­ni­kas, vi­so­je ša­ly­je bū­tų su­nku ras­ti gy­dy­mo įstai­gą, ku­riai šiuo me­tu ne­trūk­tų gy­dy­to­jų. Kaip skel­bia­ma Aly­taus aps­kri­ties S. Ku­dir­kos li­go­ni­nės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, li­go­ni­nė ga­lė­tų pri­im­ti net 15 gy­dy­to­jų – rei­kia en­do­kri­no­lo­go, kar­dio­lo­go, ne­fro­lo­go, uro­lo­go bei ki­tų sri­čių spe­cia­lis­tų. Ma­ri­jam­po­lės li­go­ni­nė ga­lė­tų įdar­bin­ti 10 spe­cia­lis­tų, po 8 – Ute­nos ir Pa­kruo­jo li­go­ni­nės.

Jur­bar­ko ra­jo­no li­go­ni­nei jau dau­giau kaip me­tus ne­pa­vyks­ta ras­ti vai­kų li­gų gy­dy­to­jo, ku­ris va­do­vau­tų ir vi­sam Vai­kų li­gų sky­riui. „Ban­dė­me vi­sur ieš­ko­ti, kal­bi­no­me daug spe­cia­lis­tų, bet nie­kas ne­no­ri iš di­džių­jų mies­tų vyk­ti dirb­ti į ra­jo­ną. Juo­lab kad vai­kų li­gų spe­cia­lis­tų stin­ga ne tik mums, bet ir ki­tų ra­jo­nų gy­dy­mo įstai­goms“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė Jur­bar­ko ra­jo­no li­go­ni­nės vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­ja me­di­ci­nos rei­ka­lams Rū­ta Luk­šie­nė. Pa­sak jos, su­ras­ti ki­tų spe­cia­lis­tų var­gais ne­ga­lais pa­vyks­ta, bet pa­ieš­kos už­trun­ka ti­krai ne vie­ną mė­ne­sį.

Alma Vitkienė: "Dabar rengiamasi paremti dar penkių rezidentų mokymąsi, kad šie, baigę mokslus, pasiliktų pas mus.“ /telsiuligonine.lt nuotrauka

Tel­šių li­go­ni­nė šiuo me­tu taip pat skel­bia ga­lin­ti pri­im­ti sep­ty­nis spe­cia­lis­tus. Ta­čiau, kaip sa­kė šios gy­dy­mo įstai­gos di­rek­to­rė Al­ma Vit­kie­nė, jie rei­ka­lin­gi bu­dė­ji­mams, dar­bui ne vi­su eta­tu, o nuo­la­ti­nių dar­buo­to­jų li­go­ni­nei be­veik ne­trūks­ta. Mat jau pen­ke­rius me­tus li­go­ni­nė­je pa­si­lie­ka dirb­ti vie­to­je re­zi­den­tū­rą at­li­kę jau­ni spe­cia­lis­tai. „Taip iš­siug­dė­me daug jau­nų dar­buo­to­jų – kar­dio­lo­gą, pul­mo­no­lo­gą, vi­daus li­gų gy­dy­to­ją, ne­fro­lo­gą. Da­bar ren­gia­ma­si par­em­ti dar pen­kių re­zi­den­tų mo­ky­mą­si, kad šie, vi­siš­kai pa­bai­gę moks­lus, pa­si­lik­tų pas mus“, – pa­sa­ko­jo A. Vit­kie­nė. Anot gy­dy­mo įstai­gos va­do­vės, ne­pi­gų re­zi­den­tų mo­ky­mą­si jau ne pir­mus me­tus re­mia Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, taip ska­tin­da­ma jau­nus gy­dy­to­jus ir po stu­di­jų pa­si­lik­ti šia­me mies­te.

Ap­sisp­ren­di­mą le­mia ne­aiš­ki ateitis

Jau­nų­jų gy­dy­to­jų aso­cia­ci­jos (JGA) pre­zi­den­tas Mar­ty­nas Ged­mi­nas „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė, kad me­di­kų trū­ku­mas kai ku­rio­se vie­to­vė­se su­si­da­rė ti­krai ne dėl to, kad jau­ni moks­lus bai­gę žmo­nės ne­no­rė­tų iš­va­žiuo­ti iš did­mies­čių. „E­sa­ma ra­jo­nų li­go­ni­nių, į ku­rias jau­ni­mas va­žiuo­ja dirb­ti, ir joms su­ras­ti dar­buo­to­jų nė­ra su­dė­tin­ga“, – pa­brė­žė M. Ged­mi­nas.

Ta­čiau jis pri­pa­ži­no, kad vyk­ti į ma­žes­nius ra­jo­nų cen­trus kar­tais pri­ven­gia ir jau­ni spe­cia­lis­tai, ypač iš­gir­dę apie ne­aiš­kią vie­nos ar ki­tos gy­dy­mo įstai­gos at­ei­tį. Juk nie­kas ne­no­ri dirb­ti ten, kur nė­ra jo­kių kar­je­ros pers­pek­ty­vų, kur dar­bas gal­būt bus lai­ki­no po­bū­džio. Juk ne­ži­no­ma, ar pra­si­dė­jus ket­vir­ta­jam res­truk­tū­ri­za­ci­jos eta­pui jos bus už­da­ry­tos, ar ir to­liau gy­vuos, o gal bus pa­vers­tos slau­gos li­go­ni­nė­mis.

„E­su lin­kęs sa­ky­ti, kad trūks­ta ne gy­dy­to­jų, bet tam ti­kros sri­ties spe­cia­lis­tų, ga­lin­čių teik­ti tam ti­kras pa­slau­gas. To­dėl gal­būt dau­giau tei­sių ir ga­li­my­bių rei­kė­tų su­teik­ti šei­mos gy­dy­to­jams, kad ne vi­suo­met bū­tų rei­ka­lin­ga gy­dy­to­jo spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­ja“, – svars­tė JGA pre­zi­den­tas. Pa­sak jo, tam ti­krų spe­cia­lis­tų trū­ku­mą Lie­tu­vo­je le­mia ir ša­ly­je ga­lio­jan­ti tvar­ka. Tar­kim, pa­cien­tas pri­va­lo kas pu­sę me­tų ap­si­lan­ky­ti pas uro­lo­gą, kad šei­mos gy­dy­to­jas jam ga­lė­tų vėl iš­ra­šy­ti kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų. Ta­čiau no­rint pa­tek­ti pas uro­lo­gą, rei­kia lauk­ti ei­lė­je, to­dėl tei­gia­ma, kad Lie­tu­vo­je trūks­ta ir uro­lo­gų.

„Me­di­kų sty­gius yra ne­apib­rėž­tas, nes kol kas su­nku su­pras­ti, ar mū­sų vals­ty­bė tu­ri stra­te­gi­ją, ku­ria re­mian­tis bū­tų ga­li­ma aps­kai­čiuo­ti kon­kre­čių spe­cia­lis­tų sty­gių. Pa­vyz­džiui, kiek ir ko­kių spe­cia­lis­tų rei­kia 100 tūkst. gy­ven­to­jų. To­dėl ne­aiš­ku, ar ti­krai trūks­ta tam ti­krų me­di­ci­nos sri­ties spe­cia­lis­tų, ar jų ne­pa­jė­gia pri­trauk­ti tik kai ku­rios me­di­ci­nos įstai­gos“, – tei­gė M. Ged­mi­nas.

JGA pre­zi­den­tas me­di­kų sty­gių ra­jo­nų gy­dy­mo įstai­go­se siū­lė spręs­ti ir kei­čiant kai ku­riuos dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo me­to­dus, pers­kirs­tant dar­bus ar di­di­nant pri­ėmi­mo sky­riuo­se dir­ban­čių me­di­kų kom­pe­ten­ci­ją. Tuo me­tu Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos siū­lo­mų prob­le­mos spren­di­mo bū­dų „Lie­tu­vos ži­nios“ nei už­va­kar, nei va­kar iki dar­bo die­nos pa­bai­gos taip ir ne­su­lau­kė.

SAM komentaras

Pa­si­telks ES lėšas

Šian­dien ry­te „Lie­tu­vos ži­nios“ su­lau­kė Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos (SAM) Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­riaus ve­dė­jos Gied­rės Mak­si­mai­ty­tės pa­aiš­ki­ni­mo, kad pa­gal mi­nis­te­ri­jos ren­ka­mą in­for­ma­ci­ją šiuo me­tu yra apie 300 lais­vų gy­dy­to­jų dar­bo vie­tų.

La­biau­siai gy­dy­to­jų trūks­ta ra­jo­nų li­go­ni­nėms. Di­džiau­sias gy­dy­to­jų po­rei­kis yra Vil­niaus re­gio­ne – gy­dy­to­jams yra apie 80 lais­vų dar­bo vie­tų. Pa­ne­vė­žio, Ute­nos ir Šiau­lių re­gio­nuo­se lais­vų dar­bo vie­tų yra apie 40, Kau­no, Klai­pė­dos, Ma­ri­jam­po­lės, Tel­šių ir Aly­taus re­gio­nuo­se – apie 20 lais­vų dar­bo vie­tų, o Tau­ra­gės re­gio­ne trūks­ta 9 gy­dy­to­jų.

Pa­gal pro­fe­si­nes kva­li­fi­ka­ci­jas di­džiau­sias po­rei­kis gy­dy­to­jų yra šei­mos gy­dy­to­jų (22), gy­dy­to­jų kar­dio­lo­gų (24), gy­dy­to­jų ne­uro­lo­gų (22). In­for­ma­ci­ja apie dar­bo pa­siū­ly­mus yra skel­bia­ma SAM tink­la­la­py­je.

Anot G. Mak­si­mai­ty­tės, siek­da­mos su­ras­ti rei­kia­mų gy­dy­to­jų spe­cia­lis­tų as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos ga­li ap­mo­kė­ti re­zi­den­tū­ros stu­di­jas ir taip ras­ti gy­dy­to­jų, ku­rie su­tin­ka dirb­ti jų įstai­go­se juos po stu­di­jų bai­gi­mo. To­kią ga­li­my­bę nu­ma­to Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės svei­ka­tos sis­te­mos įstai­gų ap­mo­kė­ji­mo už stu­den­tų ir gy­dy­to­jų re­zi­den­tų stu­di­jas tvar­kos ap­ra­šas.

Be to, at­siž­velg­da­ma į tai, kad dau­giau­sia trūks­ta šei­mos gy­dy­to­jų, kar­dio­lo­gų ir ne­uro­lo­gų, SAM ren­gia ES lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­mą pro­jek­tą, ku­riuo nu­ma­to fi­nan­suo­ti ati­tin­ka­mų sri­čių re­zi­den­tū­ros stu­di­jų kai­ną su­da­ran­čias iš­lai­das jau­nie­siems gy­dy­to­jams, ku­rie, sėk­min­gai už­bai­gę re­zi­den­tū­ros stu­di­jas, ga­lė­tų vyk­ti dirb­ti į tiks­li­nes te­ri­to­ri­jas. Vie­na iš nu­ma­to­mų fi­nan­suo­ti veik­lų – šei­mos gy­dy­to­jų pri­trau­ki­mas dar­bui tiks­li­nė­se te­ri­to­ri­jo­se, ap­mo­kant nau­jai į vals­ty­bės ne­fi­nan­suo­ja­mas šei­mos gy­dy­to­jo re­zi­den­tū­ros vie­tas įsto­ju­sių re­zi­den­tų stu­di­jų iš­lai­das ar­ba kom­pen­suo­jant nuo 2014 m. sau­sio 1 d. vals­ty­bės ne­fi­nan­suo­ja­mo­se šei­mos gy­dy­to­jo re­zi­den­tū­ros vie­to­se stu­di­ja­vu­sių ir už stu­di­jas mo­kė­ju­sių re­zi­den­tų pa­tir­tas iš­lai­das.

Pla­nuo­ja­ma ES lė­šo­mis fi­nan­suo­ti iki 80 proc. kon­kre­taus re­zi­den­to pa­tir­tų iš­lai­dų, li­ku­sią da­lį – 20 proc. tu­rė­tų pri­si­dė­ti sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­ja ar­ba svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga, į ku­rią pa­gal su­tar­tį pa­bai­gęs stu­di­jas vyk­tų dirb­ti spe­cia­lis­tas. ES lė­šo­mis nu­ma­to­ma fi­nan­suo­ti apie 30 –ties gy­dy­to­jų (kar­dio­lo­gų, ne­uro­lo­gų, šei­mos gy­dy­to­jų ir pul­mo­no­lo­gų) re­zi­den­tū­ros stu­di­jas.