Lietuvos užsienio politika vakar, šiandien ir rytoj
Po­li­ti­kai, po­li­to­lo­gai, is­to­ri­kai ry­toj Sei­me ren­gia­mo­je kon­fe­ren­ci­jo­je ap­tars Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos tra­di­ci­jas bei dis­ku­tuos apie at­ei­ties vi­zi­ją. Ren­gi­nys skir­tas ži­no­mo dip­lo­ma­to, Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro Sta­sio Lo­zo­rai­čio 117-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms pa­mi­nė­ti.

Kon­fe­ren­ci­jo­je pra­ne­ši­mus skai­tys is­to­ri­kai Al­vy­das Jo­ku­bai­tis, Al­gi­man­tas Kas­pa­ra­vi­čius, Au­ri­mas Šve­das, Eg­dū­nas Ra­čius, am­ba­sa­do­rius Žy­gi­man­tas Pa­vi­lio­nis bei ki­ti eks­per­tai. Pra­ne­ši­mus ko­men­ta­tuos Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas, Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to va­do­vas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las, Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Be­ne­dik­tas Juo­dka, Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys Al­gir­das Sau­dar­gas. Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­si, kad S. Lo­zo­rai­čio gi­mi­mo me­ti­nių pro­ga ren­gia­ma kon­fe­ren­ci­ja apie Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ką taps tra­di­ci­niu fo­ru­mu, ku­ria­me spren­di­mų pri­ėmė­jai, eks­per­tai, vi­suo­me­nės vei­kė­jai at­sig­ręž­da­mi į pra­ei­tį kurs nau­jas Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos vi­zi­jas bei kryp­tis. Vi­lia­ma­si, kad to­kie ap­ta­ri­mai ga­lė­tų tap­ti plat­for­ma skir­tin­gų po­li­ti­nių, eko­no­mi­nių, kul­tū­ri­nių idė­jų są­vei­kai.

Kon­fe­ren­ci­ją ren­gia Ry­tų Eu­ro­pos stu­di­jų cen­tras. Pa­sak ren­gė­jų, Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo ke­lią ly­di nuo­la­ti­niai iš­šū­kiai ir ko­va dėl iš­li­ki­mo: nuo kry­žiuo­čių ant­puo­lių vi­du­ram­žiais iki ca­ri­nės oku­pa­ci­jos, nuo tar­pu­ka­rio tarp­tau­ti­nės po­li­ti­kos chao­so me­tų iki pu­sei am­žiaus nu­si­lei­du­sios „ge­le­ži­nės už­dan­gos“. Ša­lies gy­vas­tį iš­sau­go­jo iš­ra­din­gi ir sa­vi­tas po­li­ti­kos tra­di­ci­jas for­ma­vę vals­ty­bi­nin­kai ir dip­lo­ma­tai, ku­rių dė­ka Lie­tu­va nie­kuo­met ne­bu­vo iš­brauk­ta iš Eu­ro­pos tau­tų po­li­ti­nio že­mė­la­pio. Vie­nas ryš­kiau­sių pa­vyz­džių – tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos dip­lo­ma­tas, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Sta­sys Lo­zo­rai­tis (1940–1983 m.). Eru­di­ci­ja, san­tū­ru­mu, in­te­li­gen­ci­ja pa­si­žy­mė­jęs vie­nas jau­niau­sių tuo­me­ti­nės Eu­ro­pos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­trų kū­rė ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos vi­zi­ją, pa­grįs­tą ne­prik­lau­so­my­bės iš­sau­go­ji­mu, ge­rais san­ty­kiais su Va­ka­rų ša­li­mis bei su­gy­ve­ni­mu su kai­my­nais. S. Lo­zo­rai­čio idė­jos ir veik­la su­lau­kė pri­pa­ži­ni­mo: jis bu­vo pir­ma­sis lie­tu­vis, iš­rink­tas pres­ti­ži­nės Par­yžiaus tarp­tau­ti­nės dip­lo­ma­ti­jos aka­de­mi­jos na­riu. Nors šių pa­stan­gų au­gan­čių ko­mu­nis­ti­nių ir na­cio­nal­so­cia­lis­ti­nių jė­gų aki­vaiz­do­je ne­pa­ka­ko, S. Lo­ro­zai­tis ne­si­lio­vė gin­ti Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mą iš­ei­vi­jo­je nuo oku­pa­ci­jos iki pat mir­ties ei­da­mas Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­nės tar­ny­bos še­fo par­ei­gas. Šian­dien S. Lo­zo­rai­tis su­vo­kia­mas kaip uni­ka­lus vals­ty­bi­nin­kas ir dip­lo­ma­tas, ku­rio pa­ties bei bend­ra­žy­gių dė­ka Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės by­la ne­din­go iš di­džių­jų vals­ty­bių aki­ra­čio – tai bu­vo svar­bi vals­ty­bin­gu­mo iš­lai­ky­mo gi­ja.