Lietuvos politikai nerado laiko paskaityti Holokausto aukų vardų?
„Koks rei­ka­las ga­li bū­ti svar­bes­nis už žmo­gaus gy­vy­bę? Koks rei­ka­las ga­li bū­ti svar­bes­nis už įver­ti­ni­mą to, kas įvy­ko prieš dau­ge­lį me­tų?“ – re­to­riš­kai klau­sė Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Fai­na Kuk­lians­ky, kai da­ly­vau­ti ak­ci­jo­je – vi­dur­die­nį skai­ty­ti Ho­lo­kaus­to au­kų var­dų Vil­niaus se­na­mies­ty­je ne­atė­jo nė vie­nas po­li­ti­kas ar vi­suo­me­nei ži­no­mas žmo­gus. 

Artėjant Lietuvos žydų genocido dienai, pilietinės iniciatyvos „Vardai“ organizatoriai pakvietė prisiminti ir pagerbti Holokausto aukas. Nužudytųjų vardai skaitomi siekiant juos prisiminti bei pagerbti ir kad tokių nusikaltimų žmogiškumui daugiau niekada nebebūtų.

Vidurdienį nužudytųjų vardai buvo skaitomi Vilniuje Vokiečių gatvėje prie „Atminimo akmens“. Šis atminimo ženklas – o tokių yra ir daugiau – skirtas tarpukario kulinarei Faniai Lewando ir jos vyrui Lazarui Lewando.

Holokausto vardus skaitė Žmogaus teisių organizacijų koalicijos nariai. Skaitymas buvo paskelbtas atviras praeiviams ir visiems norintiems prisidėti.

Vardus skaityti pradėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Vėliau tęsė kiti susirinkusieji, iš kurių dauguma buvo mokyklinio amžiaus vaikai. Renginyje dalyvavo ir nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. Deja, nebuvo nei Lietuvos politikų, nei apskritai visuomenei žinomų žmonių, kaip kad birželio 14 dieną, kai per akciją „#Ištark #Išgirsk #Išsaugok“ buvo skaitomi sovietų okupacijos aukų – tremtinių vardai.

F. Kukliansky, LŽ klausiama, kodėl į renginį neatėjo politikai ir visuomenei žinomi žmonės, pasakė savo nuomonę: „Atrodo, kad jie sprendžia arba iš tikrųjų sprendžia svarbius valstybės reikalus.“

Žydų bendruomenės pirmininkė retoriškai klausė: „Tačiau koks reikalas gali būti svarbesnis už žmogaus gyvybę? Koks reikalas gali būti svarbesnis už įvertinimą to, kas įvyko prieš daugelį metų? Juk būtent toks yra vardų skaitymo tikslas.“

Holokausto vardų skaitytojų daugumą sudarė vaikai iš vienos mokyklos klasės. Per akciją jie ne tik skaitė genocido aukų vardus, bet ir sužinojo, kad tarp nužudytųjų buvo ir daug žydų vaikų.

Pasak F. Kukliansky, Vokiečių gatvėje, kurioje skambėjo Holokausto aukų vardai, neturėtų stovėti visas Seimas, nors toks dalyvavimas būtų labai simboliškas. Mat tuos laikus reikia prisiminti pirmiausia dėl to, kad jie nepasikartotų.

„Tam, kad vaikai būtų teisingai auklėjami, – sakė ji. – Tai ir Seimo narių vaikai bei anūkai. Šie irgi galėjo čia stovėti.“

F. Kukliansky svarstė, kad iš dalies priežastis, kodėl akcijoje nedalyvavo politikai ir kiti asmenys, gal galėjo būti nepakankamai plačiai paskelbta žinia apie Holokausto aukų vardų skaitymą. „Kitaip sakant, ieškau pateisinimo“, – prisipažino ji.

Žydų bendruomenės pirmininkės žodžiais, yra laukiama, kad žmonės, kurie šiandien sprendžia Lietuvos likimą, atsigręžtų į istoriją. Ji pridūrė, kad yra dėkinga tiems politikams, kurie vakar, antradienį, rugsėjo 19 dieną, apsilankė žydų bendruomenės renginyje. F. Kukliansky dar kvietė ateiti šiandien, trečiadienį, žmones apsilankyti Sinagogoje. „Tai yra gerai tam, kad geriau suprastų kitą kultūrą, nemanytų, jog kitoks yra blogas. Tiesiog kitoks yra kitoks“, – aiškino ji.

Tam, kad vaikai būtų teisingai auklėjami. Tai ir Seimo narių vaikai bei anūkai. Šie irgi galėjo čia stovėti.

Šiandien, rugsėjo 20 dieną, 16 valandą bus dar vienas vardų skaitymo renginys – buvusios geto bibliotekos kiemelyje (Žemaitijos g. 4). Ten perskaitydamas žuvusiųjų minėjimo maldą Molei, akciją pradės Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas. VVGŽM Istorijos skyriaus vedėja Neringa Latvytė-Gustaitienė susirinkusius supažindins su pastato istorija ir Vilniaus geto kalinių likimu. Vardų skaitymas Žemaitijos g. 4 kiemelyje tęsis iki 19 valandos.

Žydų bendruomenės pirmininkė įsitikinusi, kad reikia geriau pažinti savo kaimynus žydus. Ji pažymėjo, jog tai ypač svarbu, kai jų likę tiek nedaug, manoma, kad per visą Lietuvą – tik apie 5 tūkst.

***

Iki Antrojo pasaulinio Lietuvoje gyveno daugiau kaip 200 tūkst. žydų. Per Holokaustą buvo nužudyta apie 190 tūkst. Po šios katastrofos liko gyvi vos 5–10 proc. Lietuvos žydų.

Lietuvos žydų genocido diena minima rugsėjo 23-iąją – būtent tą dieną 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Minint šią dieną organizuojama daug įvairių renginių.