Lietuvos metų įvykiai – euro įvedimas ir kariuomenės stiprinimas
Svar­biau­si be­si­bai­gian­čių 2015-ųjų įvy­kiai Lie­tu­vo­je bu­vo eu­ro įve­di­mas ir ka­riuo­me­nės stip­ri­ni­mas, tei­gia nau­jie­nų agen­tū­ros BNS apk­laus­ti Lie­tu­vos žur­na­lis­tai ir re­dak­to­riai.

Į svar­biau­sių­jų įvy­kių pen­ke­tu­ką taip pat pa­te­ko elek­tros jung­čių į Va­ka­rus už­bai­gi­mas, pir­mie­ji tie­sio­gi­niai me­rų rin­ki­mai ir Sei­mo prieš­prie­ša su pre­zi­den­te dėl ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro.

Apk­lau­sos da­ly­vių nuo­mo­ne, pa­sau­liui di­džiau­sią įta­ką šie­met da­rė mig­ran­tų kri­zė ir te­ro­ro iš­puo­liai.

„Į­si­ves­da­ma eu­rą, stip­rin­da­ma kraš­to ap­sau­gą ir at­si­kra­ty­da­ma ener­ge­ti­nės izo­lia­ci­jos Lie­tu­va dar gi­liau in­teg­ra­vo­si į Va­ka­rus, bet pa­bė­gė­lių kri­zė ir te­ro­riz­mo grės­mė pa­di­di­no pa­čios Eu­ro­pos Są­jun­gos su­sis­kal­dy­mo ti­ki­my­bę ir su­kė­lė pa­vo­jų lais­vo ju­dė­ji­mo Šen­ge­no erd­vei“, – sa­ko BNS nau­jie­nų sky­riaus re­dak­to­rius Vai­do­tas Be­niu­šis.

Lie­tu­va de­vy­nio­lik­tą­ja eu­ro zo­nos na­re ta­po sau­sio 1 die­ną, siek­da­ma įsit­vir­tin­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ro­se ir ti­kė­da­ma­si pi­ges­nio sko­li­ni­mo­si. Po sklan­daus eu­ro įve­di­mo par­ama nau­ja­jai va­liu­tai iš­au­go, bet dau­gu­ma gy­ven­to­jų įsi­ti­ki­nę, jog bend­ras kai­nų ly­gis pa­ki­lo, nors ofi­cia­li sta­tis­ti­ka ro­do prieš­in­gai.

„Vers­lo ži­nių“ apž­val­gi­nin­kas Sta­sys Gu­da­vi­čius eu­ro įve­di­mą pa­va­di­no sėk­mės is­to­ri­ja. „Lo­gis­tiš­kai ir pro­ce­dū­riš­kai pa­vy­ko iš­veng­ti di­des­nių ne­sklan­du­mų ar ne­su­sip­ra­ti­mų, kei­čiant va­liu­tą. Be to, ne­pai­sant pla­čiai pa­pli­tu­sios nuo­mo­nės, kad „vis­kas ti­krai pa­brangs“, taip ne­įvy­ko“, – sa­kė jis.

„Va­liu­tos kei­ti­mo pro­ce­sas rei­ka­la­vo ne­men­kų pa­stan­gų tiek iš vals­ty­bės, tiek iš pri­va­čių ins­ti­tu­ci­jų pu­sės. Ga­li­ma pa­si­džiaug­ti, kad di­džio­ji da­lis ne­ri­mo dėl eu­ro įve­di­mo ne­pa­sit­vir­ti­no, o Lie­tu­va pa­di­di­no pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vo eko­no­mi­ka ir fi­nan­sų sis­te­ma“, – tei­gė žur­na­lo IQ re­dak­to­rius, pro­fe­so­rius To­mas Ja­ne­liū­nas.

„Ži­nių ra­di­jo“ žur­na­lis­tas Au­ri­mas Pe­red­nis at­krei­pė dė­me­sį, kad „eu­ro įve­di­mas pa­tvir­ti­no tvy­ran­čią so­cia­li­nę įtam­pą, su­si­ju­sią su di­de­lės da­lies vi­suo­me­nės že­mo­mis pa­ja­mo­mis ir ne­adek­va­čio­mis kai­no­mis, iš to ky­lan­čias bai­mes, at­sar­gu­mą, ne­pa­lan­ku­mą nau­jo­vėms“.

Dau­ge­lis ži­niask­lai­dos at­sto­vų iš­sky­rė ka­riuo­me­nės stip­ri­ni­mo prie­mo­nes – šauk­ti­nių grą­ži­ni­mą, nau­jos gink­luo­tės įsi­gi­ji­mą, pa­pil­do­mų NA­TO pa­jė­gu­mų dis­lo­ka­vi­mą.

Sa­vai­traš­čio „Vei­das“ re­dak­to­rius Rim­vy­das Va­lat­ka tei­gia, kad šauk­ti­nių grą­ži­ni­mas ir sa­va­no­rys­tės pa­ki­li­mas ne tik stip­ri­na Lie­tu­vos gy­ny­bą, bet ir pa­sė­jo ge­rus pa­trio­tiz­mo grū­dus at­ei­čiai.

„Pro­fe­sio­na­lų ka­riuo­me­nės iš­plė­ti­mas ir ap­gink­la­vi­mas nie­ka­da ne­bū­tų ga­lė­jęs pa­siek­ti to­kių to­li sie­kian­čių re­zul­ta­tų“, – sa­kė R.Va­lat­ka.

„Lie­tu­va to­kios ka­ri­nės re­for­mos ne­ma­tė nuo pra­ėju­sio am­žiaus ket­vir­to­jo de­šimt­me­čio, kai ir­gi spar­čiai steng­ta­si per­gink­luo­ti, mo­der­ni­zuo­ti ka­riuo­me­nę, bet ne­spė­ta“, – tei­gė del­fi.lt gy­ny­bos re­por­te­ris Vai­das Sal­džiū­nas.

LRT nau­jie­nų tar­ny­bos di­rek­to­riaus Aud­riaus Ma­to­nio nuo­mo­ne, 2015-ai­siais pri­im­ti Lie­tu­vos ir są­jun­gi­nin­kų spren­di­mai žy­mė­jo „per­si­lau­ži­mą po­li­ti­kų ir vi­suo­me­nės są­mo­nė­je, su­vo­kiant Ru­si­jos ke­lia­mas grės­mes na­cio­na­li­niam sau­gu­mui bei pa­si­ren­gi­me duo­ti joms at­kir­tį“.

Tarp svar­biau­sių įvy­kių pa­te­ko ir gruo­dį inau­gu­ruo­tos elek­tros jung­tys į Šve­di­ją ir Len­ki­ją. Pir­mą­ja ti­ki­ma­si gau­ti pi­ges­nės skan­di­na­viš­kos elek­tros, o an­tro­ji lai­ko­ma svar­biu žings­niu sie­kiant il­gai­niui at­sis­kir­ti nuo Ru­si­jos kon­tro­liuo­ja­mo elek­tros žie­do.

„Šios jung­tys – mū­sų ener­ge­ti­nė ne­prik­lau­so­my­bė“, – sa­kė Ir­ma Ver­bie­nė, „Vers­lo ži­nių“ vy­riau­sio­jo re­dak­to­riaus pa­va­duo­to­ja.

BNS apk­lau­so­je taip pat daž­nai mi­nė­ti ko­vą vy­kę sa­vi­val­dos rin­ki­mai, ku­riuo­se me­rai pir­mą kar­tą rink­ti tie­sio­giai.

„Nau­ja rin­ki­mų sis­te­ma iš es­mės at­lai­kė iš­ban­dy­mą ir vi­sos sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos dir­ba kar­tu su žmo­nių rink­tu me­ru“, – tei­gė al­fa.lt vy­riau­sia­si re­dak­to­rius Ta­das Mar­čiu­kai­tis.

Ber­nar­di­nai.lt vyr. re­dak­to­rius Do­na­tas Pus­lys tei­gė, kad sa­vi­val­dos rin­ki­mai bu­vo svar­būs ir dėl ga­na sėk­min­go vi­suo­me­ni­nių su­si­vie­ni­ji­mų pa­si­ro­dy­mo, ku­ris „ne tiek at­sklei­dė po­zi­ty­vias šių ju­dė­ji­mų pers­pek­ty­vas, kiek iš­ryš­ki­no po­li­ti­nių par­ti­jų prob­le­mas ir po­ten­cia­lą nau­jiems po­pu­lis­ti­niams da­ri­niams“.

Da­lis žur­na­lis­tų taip pat at­krei­pė dė­me­sį į Sei­mo pa­sip­rie­ši­ni­mą pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės siū­ly­tiems kan­di­da­tams į ge­ne­ra­li­nius pro­ku­ro­rus.

LNK lai­dos „Al­fa sa­vai­tė“ ve­dė­jas To­mas Dap­kus sa­kė, kad ne­pri­tar­da­mas dviem pre­zi­den­tės kan­di­da­tams „Sei­mas su­sig­rą­ži­no sa­vo tei­sė­tą vie­tą kons­ti­tu­ci­nių val­džių są­ran­go­je“.

„D.Gry­baus­kai­tė daž­nai pro­ku­ra­tū­rą, tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas ir slap­tą­sias tar­ny­bas sie­kia nau­do­ti kaip sa­vo ga­lios, nu­kreip­tos prieš ki­tus po­li­ti­kus, vers­lo, ži­niask­lai­dos at­sto­vus ir ki­tus as­me­nis ar gru­pes, įran­kį“, – tei­gė jis.

Tarp ki­tų įvy­kių mi­nė­tos dis­ku­si­jos dėl pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo, įta­ri­mai ne­skaid­ria veik­la val­dan­čių­jų so­cial­de­mo­kra­tų gre­to­se, „Air­Li­tua­ni­ca“ ban­kro­tas, žu­dy­nės Kra­žiuo­se, Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to va­do­vo pa­si­kei­ti­mas, au­to­ma­to pa­gro­bi­mas iš po­li­ci­jos, so­vie­ti­nių Ža­lio­jo til­to skulp­tū­rų nu­kė­li­mas, dar­bo san­ty­kius li­be­ra­li­zuo­jan­čio so­cia­li­nio mo­de­lio pa­tei­ki­mas ir val­džios at­sig­rę­ži­mas į tau­ti­nes bend­ri­jas.

„Spren­di­mą pri­im­ti pa­bė­gė­lius ver­ti­nu tei­gia­mai, ta­čiau, de­ja, tai su­kels daug ne­igia­mų pa­da­ri­nių – ra­sis­ti­nė re­to­ri­ka di­dins po­pu­lis­ti­nių par­ti­jų ir ra­di­ka­lių vei­kė­jų šan­sus gau­ti daug bal­sų ki­tų me­tų Sei­mo rin­ki­muo­se, ska­tins kse­no­fo­bi­nes nuo­tai­kas“, – tei­gė IQ vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius Ovi­di­jus Lu­ko­šius.

„Russ­ko­je Ra­dio Bal­ti­ja“ prog­ra­mų di­rek­to­rius Er­nes­tas Ale­si­nas tei­gė 2015-ai­siais pa­ste­bė­jęs ten­den­ci­ją ži­niask­lai­do­je sie­ti tau­ti­nes bend­ri­jas su ki­tų vals­ty­bių re­ži­mais, taip su­da­rant prie­lai­das ne­pa­si­ti­kė­ti ki­ta­tau­čiais Lie­tu­vos pi­lie­čiais. Kar­tu jis pa­si­džiau­gė, kad dau­giau dė­me­sio tau­ti­nėms ma­žu­moms sky­rė pre­zi­den­tė, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras ir Vil­niaus me­ras, par­ody­da­mi, kad bū­ti­nas dia­lo­gas tarp val­džios ir jos pi­lie­čių.

Lie­tu­vos žur­na­lis­tų nuo­mo­ne, pa­sau­liui di­džiau­sią įta­ką 2015-ai­siais da­rė pa­bė­gė­lių ir mig­ran­tų kri­zė Eu­ro­po­je, te­ro­ro iš­puo­liai Par­yžiu­je, Ru­si­jos įsi­trau­ki­mas į ka­rą Si­ri­jo­je ir tarp­tau­ti­nis su­si­ta­ri­mas dėl prie­mo­nių ko­vo­ti su kli­ma­to kai­ta.

„Vi­si svar­biau­si pa­sau­lio įvy­kiai yra su­si­ję tar­pu­sa­vy­je: pa­sau­lis ga­lu­ti­nai įsi­ti­ki­no, kad ta­po glo­ba­lus ne tik pi­ni­gams ir dar­bo jė­gai, bet ir te­ro­riz­mui. Te­ro­ro ak­tus Par­yžiu­je, Egip­te sie­ja te­ro­ris­ti­nė gru­puo­tė „Is­la­mo vals­ty­bė“. Jos veik­la ir su­iru­tė Si­ri­jo­je le­mia ir pa­di­dė­ju­sius pa­bė­gė­lių srau­tus, nuo ku­rių ken­čia Eu­ro­pa“, – sa­kė nau­jie­nų por­ta­lo del­fi.lt vy­riau­sio­ji re­dak­to­rė Mo­ni­ka Gar­ba­čiaus­kai­tė – Bud­rie­nė.

BNS re­dak­to­rės Jū­ra­tės Skė­ry­tės tei­gi­mu, mig­ran­tų kri­zė at­sklei­dė ES ne­pa­si­ren­gi­mą, ne­ryž­tin­gu­mą, ne­mo­kė­ji­mą už­kirs­ti ke­lią grės­mei, biu­ro­kra­tiz­mą ir veiks­mų koor­di­na­vi­mo sto­ką. Por­ta­lo 15min.lt žur­na­lis­tas Ša­rū­nas Čer­niaus­kas at­krei­pė dė­me­sį, kad kri­zė su­stip­ri­no kse­no­fo­bi­nes nuo­tai­kas Eu­ro­po­je.

„Mig­ran­tų ban­gos su­kel­tas chao­sas, de­ja, per­si­kė­lė ir į po­li­ti­nę are­ną, ir į ES pi­lie­čių gal­vas. Re­zul­ta­tas – po­li­ti­nis blaš­ky­ma­sis, ra­di­ka­lūs ir ne­ra­cio­na­lūs spren­di­mai bei kse­no­fo­bi­nių ir is­la­mo­fo­bi­nių nuo­tai­kų pa­ki­li­mas ko­ne vi­so­se ES ša­ly­se“, – tei­gė jis.

„Te­ro­ro ak­tai Par­yžiu­je su­grio­vė iki šiol bu­vu­sią iliu­zi­ją, kad mes, eu­ro­pie­čiai, esa­me kaž­kur to­li nuo ka­ro veiks­mų. Ly­giai taip pat – iliu­zi­ją, kad at­sar­gus lau­ki­mas ga­li duo­ti re­zul­ta­tų ar iš­spręs­ti prob­le­mas“, – tei­gė 15min.lt pir­mo pus­la­pio re­dak­to­rius Aud­rius Oža­las.

„Klai­pė­dos“ dien­raš­čio vyr. re­dak­to­rius Sau­lius Po­cius tei­gė, kad Mask­vos spren­di­mas ru­de­nį dis­lo­kuo­ti Ru­si­jos ka­ri­nę avia­ci­ją Si­ri­jo­je „tam ti­kra pra­sme rea­bi­li­ta­vo Ru­si­ją, nes ši ta­po svar­bios koa­li­ci­jos prieš ISIS par­tne­re“. „Va­ka­rams, nors to jie ir ne­dek­la­ruo­ja, „Is­la­mo vals­ty­bės“ klau­si­mas, sy­kiu – ir pa­bė­gė­lių prob­le­mos spren­di­mas, vi­sa­da bu­vo svar­bes­nis nei Kry­mas ir ban­di­tiš­kas ka­ras Ukrai­nos ry­tuo­se“, – tei­gė jis.

Gruo­dį Par­yžiu­je 195 ša­lys su­ta­rė siek­ti, kad pa­sau­lio kli­ma­tas at­šil­tų ne dau­giau ne­gu 2 laips­niais Cel­si­jaus, ly­gi­nant su lai­ko­tar­piu iki pra­mo­nės re­vo­liu­ci­jos, ir il­gai­niui pe­rei­ti nuo iš­kas­ti­nio ku­ro iš­tek­lių nau­do­ji­mo prie at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­nių ener­ge­ti­kos.

„Pa­ry­žiaus kli­ma­to kai­tos kon­fe­ren­ci­ja ta­po dar vie­na pa­ska­ta pa­sau­liui su­telk­ti pro­tus ir pa­stan­gas plė­to­jant at­si­nau­ji­nan­čią ener­ge­ti­ką ir kuo ma­žiau kenk­ti pla­ne­tai“, – sa­kė žur­na­lo IQ re­dak­to­rė Li­na Na­vic­kai­tė.

Dau­giau nei kar­tą taip pat bu­vo pa­mi­nė­tas te­be­si­tę­sian­tis konf­lik­tas Ukrai­no­je ir va­sa­rį pa­siek­tas Mins­ko su­si­ta­ri­mas dėl pa­liau­bų, kri­zė Grai­ki­jo­je ir kon­ser­va­ty­vios „Įs­ta­ty­mo ir tei­sin­gu­mo“ par­ti­jos per­ga­lė Len­ki­jo­je.

„Grai­ki­jos kri­zė – ne toks jau ne­ti­kė­tas su­krė­ti­mas, ro­dan­tis, kad eu­ro­pi­nis pro­jek­tas iš es­mės ga­li bū­ti apg­rę­žia­mas, kad re­zul­ta­tai ga­li bū­ti anaip­tol ne­prog­no­zuo­ja­mi dėl as­me­ni­nių veiks­nių, ir kad po­li­ti­nė bend­ri­jos vi­zi­ja yra pa­vo­jin­gai ap­len­ku­si pra­kti­nius in­teg­ra­ci­jos žings­nius“, – sa­kė LRT už­sie­nio nau­jie­nų vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius Vy­kin­tas Pu­ga­čiaus­kas.

Ana­lo­giš­ko­je BNS apk­lau­so­je 2014 me­tais svar­biau­siais įvy­kiais Lie­tu­vo­je bu­vo iš­rink­ti su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų įren­gi­mas ir pre­zi­den­tės D.Gry­baus­kai­tės per­rin­ki­mas, pa­sau­ly­je – Ru­si­jos veiks­mai Ukrai­no­je ir „Is­la­mo vals­ty­bės“ gru­puo­tės įsit­vir­ti­ni­mas Si­ri­jo­je bei Ira­ke.