Lietuvos jaunimas: išsilavinusi, tačiau nykstanti visuomenės dalis
Ket­vir­ta­die­nio ry­tą Vil­niaus jau­ni­mo in­for­ma­ci­jos cen­tre Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­ba (Li­JOT) kar­tu su Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tu pri­sta­tė jau­ni­mo ir jau­ni­mo po­li­ti­kos apž­val­gą.

Tai pir­mas to­kio po­bū­džio lei­di­nys, iš­leis­tas Lie­tu­vo­je, ku­ria­me pa­teik­ti svar­biau­si pa­sku­ti­nio de­šimt­me­čio fak­tai, su­si­ję su jau­ni­mu Lie­tu­vo­je. Sos­ti­nė­je or­ga­ni­zuo­ta­me pri­sta­ty­me lei­di­nio ren­gė­jai – Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­ba, Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas ir jau­ni­mo ty­rė­jai – apž­vel­gė, kaip pa­si­kei­tė jau­ni­mo ir jau­ni­mo po­li­ti­kos si­tua­ci­ja per de­šimt­me­tį nuo 2005– 2014 m.

Li­JOT pre­zi­den­tas M. Za­kar­ka pri­sta­ty­da­mas lei­di­nį tei­gė, jog tai di­de­lis jau­ni­mo ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų pa­sie­ki­mas Lie­tu­vo­je.

„Ki­tų ša­lių pa­tir­tis ro­do, kad jau­ni­mo po­li­ti­kos apž­val­gas lei­džia ne NVO sek­to­rius, o vals­ty­bė, no­rė­da­ma vyk­dy­ti kryp­tin­gą ir ži­nio­mis grįs­tą po­li­ti­ką, su­si­ju­sią su jau­ni­mo klau­si­mais. Šiai die­nai Lie­tu­vo­je tu­ri­me si­tua­ci­ją, kai pa­čios ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos iš­lei­do to­kią apž­val­gą, no­rė­da­mos pri­min­ti vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms, kad tu­ri­me iš pra­džių su­pras­ti jau­ni­mo si­tua­ci­ją, o tik ta­da pri­imi­nė­ti su ja su­si­ju­sius spren­di­mus“, − pri­dū­rė M. Za­kar­ka.

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to at­sto­vės pri­ta­rė, kad sta­tis­ti­nis po­li­ti­kų iš­pru­si­mas Lie­tu­vo­je yra la­bai men­kas. Dėl to la­bai svar­bu bend­ra­dar­biau­ti įvai­rioms ins­ti­tu­ci­joms, ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms bei po­li­ti­kams, kad spren­di­mai bū­tų par­em­ti pa­ti­ki­ma in­for­ma­ci­ja ir sta­tis­ti­niais duo­me­ni­mis.

Jau­ni­mo ty­rė­jas dr. Man­tas Bi­lei­šis šne­kė­da­mas apie lei­di­nio tu­ri­nį pa­brė­žė, jog kri­tiš­kai įver­tin­ta sta­tis­ti­nė in­for­ma­ci­ja apie jau­ni­mą ir ži­no­mus jau­ni­mo po­li­ti­kos do­ku­men­tus lei­džia iden­ti­fi­kuo­ti stip­rią­sias ir silp­ną­sias jau­ni­mo po­li­ti­kos vie­tas.

Pa­sak jau­ni­mo ty­rė­jo, api­bend­ri­nant vi­są lei­di­nio tu­ri­nį, ga­li­ma iš­skir­ti ke­lias pa­grin­di­nes iš­va­das, ku­rios tam­pa pa­grin­di­niais ele­men­tais, kai kal­ba­ma apie jau­ni­mo po­li­ti­ką Lie­tu­vo­je.

Jau­nų žmo­nių skai­čiaus ma­žė­ji­mas – įta­ka vi­soms kar­toms

Vi­sų pir­ma, svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį į jau­ni­mo skai­čiaus ma­žė­ji­mą. Gau­ti duo­me­nys ro­do, kad vi­suo­me­nės se­nė­ji­mas ir de­po­pu­lia­ci­ja yra bei iš­liks svar­biu jau­ni­mo po­li­ti­kos ele­men­tu.

To­dėl vyk­do­ma jau­ni­mo po­li­ti­ka tu­rės bū­ti efek­ty­ves­nė nei anks­čiau, kai jau­ni­mo skai­čius bu­vo di­des­nis, o jau­ni žmo­nės tu­rės bū­ti pro­duk­ty­ves­ni už sa­vo tė­vus, kad ga­lė­tų įveik­ti „už­bur­tą“ vi­suo­me­nės se­nė­ji­mo ra­tą ir iš­lai­ky­ti pa­gy­ve­nu­sią kar­tą. Čia tam­pa svar­bu tai, jog po­li­ti­kos re­zul­ta­ty­vu­mas ap­lenk­tų vi­suo­me­nės se­nė­ji­mą.

Pir­mo­jo vai­ko jau­nos šei­mos su­si­lau­kia vis vė­les­nio am­žiaus

Ki­ti apž­val­gos re­zul­ta­tai par­odo, jog kal­bant apie jau­nas šei­mas Lie­tu­vo­je trūks­ta komp­lek­si­nio po­žiū­rio, ku­ris yra bū­ti­nas, jei no­ri­me, kad jau­nos šei­mos lik­tų jau­ni­mo po­li­ti­kos ob­jek­tu.

Pe­rė­ji­mas iš „jau­no“ į „suau­gu­sį“ žmo­gų api­ma iš­si­la­vi­ni­mą, dar­bą, iš ku­rio ga­li­ma iš­lai­ky­ti sa­ve, san­tuo­ką / par­tne­rys­tę, ap­si­rū­pi­ni­mą būs­tu ir vai­kus. Ne­re­tai vi­sos šios kar­te­lės įvei­kia­mos ly­giag­re­čiai, ta­čiau ne­sėk­mė vie­no­je ga­li lem­ti ne­sėk­mę ki­to­je.

To­dėl jau­nos šei­mos Lie­tu­vo­je ju­da link to, kad „ne­pa­tek­tų“ po jau­ni­mo po­li­ti­ka. Šiuo me­tu lie­tu­vės yra tarp jau­niau­sių mo­te­rų Eu­ro­pos Są­jun­go­je pa­gal su­si­lau­kia­mo pir­mo­jo vai­ko am­žių. Ta­čiau pir­ma­jam gim­dy­mui tam­pant vis vė­les­niu, ne­ga­li­ma šei­mų, ne­tu­rin­čių pa­ja­mų ir būs­to sau­gu­mo, ne­lai­ky­ti šei­mos po­li­ti­kos ob­jek­tu ir to­kių šei­mų skai­čiaus jau­ni­mo po­li­ti­kos ge­ru­mo ar blo­gu­mo ma­tu.

Kaip iš­lai­ky­ti jau­nų žmo­nių dar­bo rin­ką?

Lie­tu­va yra ly­de­rė ES pa­gal aukš­to­jo moks­lo sie­ki­mo ro­dik­lius, ge­ro­kai vir­ši­jan­ti Eu­ro­pa 2020 stra­te­gi­jos sie­kį.

Ta­čiau ne­tu­rint dar­bo rin­kos, ku­ri bū­tų tin­ka­ma aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tiems žmo­nėms, at­si­ran­da pa­ska­tos emig­ra­ci­jai. Jau­ni­mo po­li­ti­ka tu­ri apim­ti ne tik sie­kį su­kur­ti iš­si­la­vi­ni­mą, ati­tin­kan­tį dar­bo rin­ką, bet ir siek­ti plė­to­ti tą dar­bo rin­ką, kad ga­li­my­bės jo­je ati­tik­tų jau­nų žmo­nių lū­kes­čius.

Taip pat li­te­ra­tū­ro­je pa­sta­rai­siais me­tais ryš­kė­ja tiek iš­si­la­vi­ni­mo, tiek ge­bė­ji­mo adap­tuo­tis dar­bo rin­ko­je di­fe­ren­cia­ci­ja tarp ly­čių. Ši di­fe­ren­cia­ci­ja ga­li tu­rė­ti reikš­min­gų pa­sek­mių šei­mų kū­ri­mui: da­lis kva­li­fi­kuo­tą dar­bą dir­ban­čių mo­te­rų yra pri­vers­tos at­si­sa­ky­ti kur­ti šei­mas.

Ga­liau­siai Lie­tu­vo­je jau­ni­mo ne­dar­bas am­žiaus gru­pė­je, ku­rio­je į dar­bo rin­ką ma­siš­kai įsi­trau­kia aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą ga­vę žmo­nės, reikš­min­gai ne­sis­ki­ria nuo bend­ros po­pu­lia­ci­jos. Skir­tu­mai ryš­kė­ja jau­nes­nių as­me­nų gru­pė­je. Svar­bu tu­rė­ti ome­ny­je, kad dar­bo rin­kos prie­mo­nės tu­ri bū­ti jau­tres­nės jau­nų žmo­nių pog­ru­piams, o ne rem­tis vie­na di­de­le 14–29 m. am­žiaus gru­pe.

Sėk­mės is­to­ri­jos – ma­žė­ja jau­ni­mo mir­tin­gu­mas ir nu­si­kals­ta­mu­mas

Vie­na iš jau­ni­mo sėk­mės is­to­ri­jų per 10 na­rys­tės ES me­tų yra jau­nų žmo­nių mir­tin­gu­mo ma­žė­ji­mas, ku­ris ro­do, jog ma­žė­ja su ri­zi­ka su­si­jęs el­ge­sys.

Ki­ta ge­ra ži­nia yra tai, kad jau­ni­mas nu­sto­jo bū­ti di­des­nės nu­si­kal­ti­mų ri­zi­kos šal­ti­niu. Ta­čiau prie­mo­nės, ku­rio­mis sie­kia­ma di­din­ti jau­ni­mo pro­duk­ty­vu­mą, su­da­ry­ti są­ly­gas mak­si­ma­liai rea­li­zuo­ti jų ta­len­tus, tu­rė­tų bū­ti plė­to­ja­mos ak­ty­viau.

Tai­gi, rei­ka­la­vi­mas, kad vi­sos po­li­ti­kos prie­mo­nės, su­si­ju­sios su jau­ni­mu, bū­tų vyk­do­mos va­do­vau­jan­tis jau­ni­mo po­li­ti­kos pri­nci­pais yra svar­bus žings­nis pa­ska­ti­nant įvai­rias ins­ti­tu­ci­jas koor­di­nuo­ti sa­vo veik­las. Tai yra svar­bu no­rint vyk­dy­ti kryp­tin­gą jau­ni­mo po­li­ti­ką ir sie­kiant, jog jau­ni­mas bū­tų stip­rio­ji ir vals­ty­bės pa­lai­ko­ma vi­suo­me­nės da­li­mi.