Lietuvos išsivaikščiojimas baigėsi?
Pir­mą­jį šių me­tų mė­ne­sį į Lie­tu­vą at­vy­ko 3307 žmo­nės – tai di­džiau­sias skai­čius per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus. Tarp jų 69 proc. su­da­ro grįž­tan­tys lie­tu­viai, 31 proc. – už­sie­nie­čiai. T.y. Lie­tu­vo­je fik­suo­ja­ma re­kor­di­nė im­ig­ra­ci­ja, o di­džio­ji emig­ra­ci­jos ban­ga kiek pri­slo­po, ro­do Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to BNS pa­teik­ti duo­me­nys.

Ekspertai sako, kad imigracijos augimą pastaruoju metu daugiausia lemia dirbti atvykstantys užsieniečiai.

„Oficialioje imigracijos statistikoje gali atsispindėti dalis užsieniečiams išduodamų leidimų dirbti Lietuvoje“, – BNS sakė Lietuvos banko ekonomistas Tomas Šiaudvytis.

Sausį iš Lietuvos išvyko 4458 žmonės, iš jų 92 proc. Lietuvos piliečiai.

„Galime įžvelgti pozityvių tendencijų, kurioms tęsiantis būtų pristabdytas pastaraisiais metais vykęs gana staigus Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas. Didžioji emigracijos banga šiek tiek prislopo, o pastarųjų mėnesių statistika rodo išties pastebimą imigracijos padidėjimą. Tai šalies darbo rinkai ir visai ekonomikai geri ženklai“, – sakė T. Šiaudvytis.

Oficialūs duomenys rodo, kad pernai ir užpernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko maždaug po 30 tūkst. gyventojų.

T. Šiaudvytis sako, realūs emigracijos skaičiai turbūt mažesni – į 2016 ir 2017 metų statistiką pateko dalis dar anksčiau išvykusių žmonių. Jie apie išvykimą pranešė tik tada, kai „Sodra“ ėmėsi aktyviai išieškoti nesumokėto socialinio draudimo įmokas iš asmenų, nedeklaravusių emigracijos.

Apklausų duomenimis, dauguma emigrantų iš Lietuvos į Vakarų Europą išvyksta dėl didesnių algų. Pagal oficialią statistiką Lietuvos gyventojai „į rankas“ vidutiniškai uždirba apie 660 eurų.

Pernai vidutinis realusis darbo užmokestis – atmetus infliacijos įtaką – augo beveik 6 procentus.

Trumpuoju laikotarpiu šalies ūkiui emigracija gali būti naudinga dėl išvykusiųjų atsiunčiamų pinigų ir nedarbo lygio sumažėjimo, bet ekspertai sutaria, kad dabartiniai mastai kelia didelį pavojų – mažėjant darbingų žmonių ir senstant visuomenei kyla rizika ūkio augimo perspektyvoms, ateityje bus sunkiau finansuoti pensijas, sveikatos priežiūrą bei švietimą.