Lietuvos ir Prancūzijos santykiai: penki svarbiausi aspektai
Pir­mi­nėms prog­no­zėms ro­dant, kad Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­to rin­ki­mus lai­mė­jo cen­tris­tas Em­ma­nue­lis Mac­ro­nas (Em­ma­nue­lis Mac­ro­nas), BNS pa­tei­kia pen­kių svar­biau­sių dvi­ša­lių Vil­niaus ir Par­yžiaus san­ty­kių as­pek­tų apž­val­gą.

EKO­NO­MI­KA. Pra­ncū­zi­ja yra an­tra di­džiau­sia eu­ro zo­nos eko­no­mi­ka po Vo­kie­ti­jos, bet jos eko­no­mi­niai ry­šiai su Lie­tu­va yra silp­ni. Pra­ncū­zi­jos tie­sio­gi­nės už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos Lie­tu­vo­je sie­kia 378 mln. eu­rų ir ne­pa­ten­ka į di­džiau­sių in­ves­tuo­to­jų de­šim­tu­ką.

Lie­tu­va į Pra­ncū­zi­ją yra in­ves­ta­vu­si vos 120 tūkst. eu­rų. Abi­pu­siais kal­ti­ni­mais bai­gė­si di­džiau­sios pa­sau­ly­je van­dens tie­ki­mo įmo­nės „Veo­lia“ in­ves­ti­ci­jos į Vil­niaus ši­lu­mos ūkį, dėl jų šiuo me­tu reiš­kia­mi šim­ta­mi­li­jo­ni­niai ieš­ki­niai. „Veo­lia“ sa­ko, kad jos in­ves­ti­ci­jos nu­ken­tė­jo dėl ne­są­ži­nin­go po­li­ti­kų ir re­gu­lia­vi­mo ins­ti­tu­ci­jų el­ge­sio, ir Va­šing­to­no ar­bi­tra­že rei­ka­lau­ja 120 mln. eu­rų ža­los at­ly­gi­ni­mo.

Lie­tu­vos cen­tri­nės val­džios, Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės ir tei­sė­sau­gos par­ei­gū­nai kal­ti­na „Veo­lios“ at­sto­vus ne­tei­sė­tai ma­ni­pu­lia­vus ener­gi­jos kai­no­mis ir pa­skel­bė apie 200 mln. eu­rų pre­ten­zi­ją kon­cer­nui. Ba­lan­džio pa­bai­go­je Vil­niaus po­li­ti­kai nu­spren­dė kreip­tis į Stok­hol­mo ar­bi­tra­žą. Lie­tu­vos san­ty­kių su „Veo­lia“ te­mą Pra­ncū­zi­jos par­ei­gū­nai ke­lia įvai­rių ly­gių dvi­ša­liuo­se su­si­ti­ki­muo­se.

GYNYBA. Pra­ncū­zi­jos ka­riuo­me­nė yra ge­riau­siai par­eng­ta Eu­ro­po­je, bet gy­ny­bos sri­ty­je Lie­tu­vos dvi­ša­liai ry­šiai su Pra­ncū­zi­ja ma­žiau in­ten­sy­vūs ne­gu su Vo­kie­ti­ja. Lie­tu­va at­me­tė pra­ncū­zų pa­siū­ly­mus di­džiau­siems ka­ri­niams pir­ki­niams ir pa­si­rin­ko vo­kiš­kus šar­vuo­čius su Iz­rae­ly­je ga­min­tais bokš­te­liais bei nor­ve­giš­ką oro gy­ny­bos sis­te­mą. Pra­ncū­zi­ja še­šis kar­tus yra da­ly­va­vu­si NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­jo­je Lie­tu­vo­je ir ki­tą­met ke­ti­na at­siųs­ti 300 ka­rių į Vo­kie­ti­jos va­do­vau­ja­mą NA­TO ba­ta­lio­ną.

At­si­liep­da­ma į Pra­ncū­zi­jos pra­šy­mą, Lie­tu­va šie­met ke­ti­na siųs­ti bū­rį ka­rių į Jung­ti­nių Tau­tų taik­da­rių mi­si­ją va­ka­rų Af­ri­ko­je esan­čia­me Ma­ly­je, kur sie­kia­ma pa­ža­bo­ti is­la­mis­tų ko­vo­to­jus. Idė­jos į Af­ri­ką siųs­ti Lie­tu­vos spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų ka­rius at­si­sa­ky­ta. Lie­tu­va yra griež­tai kri­ti­ka­vu­si Pra­ncū­zi­jos pla­nus par­duo­ti ka­ro lai­vus „Mis­tral“ Ru­si­jai. Šią su­tar­tį Pra­ncū­zi­ja nu­trau­kė dėl Ru­si­jos veiks­mų Ukrai­no­je. Pra­ncū­zai di­džiau­sia sau­gu­mo grės­me lai­ko is­la­mo eks­tre­miz­mą, lie­tu­viai – Ru­si­jos ag­re­sy­vią už­sie­nio po­li­ti­ką.

PO­LI­TI­KA. 2009 me­tais Lie­tu­vos ir Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tai Da­lia Gry­baus­kai­tė ir Ni­co­las Sar­ko­zy (Ni­ko­lia Sar­ko­zi) pa­si­ra­šė su­si­ta­ri­mą dėl stra­te­gi­nės par­tne­rys­tės. Per­nai Par­yžiu­je iš­kil­min­gai mi­nint dip­lo­ma­ti­nių san­ty­kių at­kū­ri­mo 25-me­tį su­tar­ta dėl par­tne­rys­tės pla­no 2016–2019 me­tams. Lat­vi­ja ir Es­ti­ja to­kių su­si­ta­ri­mų su Pra­ncū­zi­ja ne­tu­ri. Per­nai ba­lan­dį bu­vo pla­nuo­tas Pra­ncū­zi­jos prem­je­ro vi­zi­tas į Lie­tu­vą, bet jis at­šauk­tas dėl de­ba­tų Pra­ncū­zi­jos par­la­men­te apie dar­bo san­ty­kių re­for­mą.

Pra­ėju­siais me­tais pre­zi­den­tas Fran­cois Hol­lan­de'o (Fran­sua Ho­lan­das) pa­sky­rė aukš­čiau­sią Pra­ncū­zi­jos ap­do­va­no­ji­mą – Gar­bės Le­gio­no or­di­no Di­dį­jį Kry­žių – pir­ma­jam ne­prik­lau­so­my­bę at­kū­ru­sios Lie­tu­vos va­do­vui Vy­tau­tui Lands­ber­giui už „y­pa­tin­gus ir is­to­ri­nius nuo­pel­nus tar­nau­jant Lais­vei ir Eu­ro­pai, ku­riai Lie­tu­va bu­vo su­grą­žin­ta jo dė­ka“. Pra­ncū­zi­ja at­sar­giai ver­ti­na Lie­tu­vos ini­cia­ty­vas stab­dy­ti Bal­ta­ru­si­jos As­tra­vo at­omi­nę elek­tri­nę, iš da­lies – dėl sa­vo bran­duo­li­nės pra­mo­nės in­te­re­sų.

EU­RO­POS SĄ­JUN­GA. Pra­ncū­zi­ja iki šiol bu­vo vie­na iš di­džiau­sių Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) in­teg­ra­ci­jos ša­li­nin­kų ir su Vo­kie­ti­ja pa­si­sa­ko už „ke­lių grei­čių“ Eu­ro­pą, kur at­ski­ros ša­lys ga­lė­tų tam ti­kro­se sri­ty­se in­teg­ruo­tis skir­tin­gu ly­giu. Lie­tu­vos va­do­vai, prieš­in­gai nei Vy­šeg­ra­do ša­lys, šios ini­cia­ty­vos ne­kri­ti­kuo­ja ir sa­ko, kad no­ri iš­lik­ti ES bran­duo­ly­je. Ki­ta ver­tus, Lie­tu­va taip pat pa­brė­žia ES vie­ny­bės svar­bą, ypač sau­gan­tis Ru­si­jos įta­kos, at­sar­giai ver­ti­na ini­cia­ty­vas dėl bend­ros mo­kes­čių po­li­ti­kos ir ne­ri­mau­ja, kad ES gy­ny­bos struk­tū­ra ne­už­gož­tų NA­TO bei JAV įsi­pa­rei­go­ji­mų Eu­ro­po­je.

Ti­kė­ti­na, kad Pra­ncū­zi­ja de­ran­tis su Bri­ta­ni­ja dėl iš­sto­ji­mo iš ES tu­rė­tų užim­ti griež­tes­nę po­zi­ci­ją nei Bal­ti­jos ša­lys. Eu­ro zo­nos vi­du­je pra­ncū­zai daž­niau par­emia Pie­tų Eu­ro­pos ša­lis, o Lie­tu­va su Vo­kie­ti­ja ir Šiau­rės ša­li­mis la­biau ak­cen­tuo­ja griež­tos fis­ka­li­nės po­li­ti­kos, struk­tū­ri­nių re­for­mų svar­bą. Nuo „Bre­xit“ de­ry­bų daug pri­klau­sys ir dis­ku­si­jos ES vi­du­je dėl bend­ro biu­dže­to po 2020-ųjų. Pra­ncū­zi­ja ir ki­tos Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lys ga­li mė­gin­ti ma­žin­ti par­amą Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pai.

KUL­TŪ­RA. Kul­tū­ri­niais ry­šiais ak­ty­viai rū­pi­na­si Pra­ncū­zi­jos kul­tū­ros ins­ti­tu­tas Lie­tu­vo­je, Par­yžiu­je dir­ba Lie­tu­vos kul­tū­ros at­ašė Vi­da Gra­žie­nė. Kiek­vie­nų me­tų pra­džio­je Lie­tu­vo­je ren­gia­mas pra­ncū­ziš­ko ki­no „Žie­mos ekra­nų“ fes­ti­va­lis, šie­met jis pri­trau­kė per 6400 lie­tu­vių. Kas­met pa­va­sa­rį vyks­ta de­šim­tys Fran­ko­fo­ni­jos die­nų ren­gi­nių, juo­se pri­sta­to­ma pra­ncū­ziš­ka kul­tū­ra, mu­zi­ka, vir­tu­vė.

Pra­ncū­zi­jo­je re­gu­lia­riai lan­ko­si Lie­tu­vos tea­tro, ki­no re­ži­sie­riai, mu­zi­kan­tai. Lie­tu­vo­je pra­ncū­zų kal­bą mo­ko­si per 8 tūkst. moks­lei­vių. Vil­niaus tarp­tau­ti­nį pra­ncū­zų li­cė­jų lan­ko 400 moks­lei­vių. Per­nai Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te ati­da­ry­tas Fran­ko­fo­ni­jos ša­lių uni­ver­si­te­ti­nis cen­tras. Tu­ris­tų skai­čius iš Pra­ncū­zi­jos į Lie­tu­vą nuo­sek­liai au­ga, per me­tus su­lau­kia­ma ne­to­li 40 tūkst. sve­čių iš šios ša­lies. Pa­na­šus ir Lie­tu­vos tu­ris­tų Pra­ncū­zi­jo­je skai­čius.