Lietuvos draugas Lenkijoje: svarbu skatinti bendradarbiavimą
Mū­sų ša­lies gar­bės kon­su­las Šče­ci­ne Wies­la­was Wierz­cho­sas ma­no, kad bi­čiu­liš­kiems dvi­ša­liams Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiams kar­tais truk­do vos ke­li prob­le­mi­niai klau­si­mai, su­si­ję su as­men­var­džių ra­šy­ba ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis ir tau­ti­nių ma­žu­mų švie­ti­mu. O nau­jų bend­ra­dar­bia­vi­mo ga­li­my­bių – dau­gy­bė.

W. Wierz­cho­sas su ki­tais Lie­tu­vos gar­bės kon­su­lais vie­šė­jo ša­ly­je pra­ėju­sią sa­vai­tę ir da­ly­va­vo Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos kar­tu su „In­ves­tor's Fo­rum“ bei „Kau­nas In“ par­eng­to­je prog­ra­mo­je, ku­ri skir­ta pla­čiau su­pa­žin­din­ti su mū­sų vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų ap­lin­ka ir po­ten­cia­lu eks­por­to, tu­riz­mo bei moks­lo sri­ty­se.

„Lie­tu­vos ži­nioms“ W. Wierz­cho­sas pa­pa­sa­ko­jo apie kon­su­lo dar­bą Šče­ci­ne, dvi­ša­lio bend­ra­dar­bia­vi­mo ga­li­my­bes, lie­tu­vių bend­ruo­me­nę Va­ka­rų Pa­ma­rio vai­va­di­jo­je ir le­gen­di­nių lie­tu­vių la­kū­nų at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mą.

At­mi­ni­mo len­ta lakūnams

– Lie­tu­vos gar­bės kon­su­la­tas Šče­ci­ne vei­kia be­veik 11 me­tų, tiek pat lai­ko esa­te gar­bės kon­su­las. Ko­kios svar­biau­sios jū­sų, kaip kon­su­lo, par­ei­gos? Kuo rū­pi­na­tės?

Wies­la­was Wierz­cho­sas: „Sten­gia­mės in­ten­sy­vin­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą tarp mū­sų uos­tų, daug me­tų kal­ba­me apie ga­li­my­bę kel­tų li­ni­ja su­jung­ti Klai­pė­dą ir Svi­nouis­cį.“

– Lie­tu­vos gar­bės kon­su­la­tas Šče­ci­ne at­vė­rė du­ris 2006 me­tų spa­lio 12 die­ną. Ati­da­ry­me da­ly­va­vo Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos, vie­tos val­džios at­sto­vai, tuo­me­tis ar­ki­vys­ku­pas. Taip pra­dė­jo­me.

Pa­gal Vie­nos kon­ven­ci­ją, kaip gar­bės kon­su­las esu pir­ma­sis ofi­cia­lus Lie­tu­vos at­sto­vas Va­ka­rų Pa­ma­rio vai­va­di­jo­je. Jei Lie­tu­vos pi­lie­čiui kas nors at­si­tin­ka, pir­mas gau­nu in­for­ma­ci­ją iš ofi­cia­lių ins­ti­tu­ci­jų ir sten­giuo­si pa­dė­ti. An­tra, į ma­no par­ei­gas įei­na pa­gal­ba mez­gant ry­šius tarp moks­li­nin­kų, uni­ver­si­te­tų, kul­tū­ros įstai­gų, vers­li­nin­kų. Svar­bu ska­tin­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą sie­kiant plė­to­ti ge­rus Len­ki­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kius.

Šče­ci­nas ir Klai­pė­da yra mies­tai par­tne­riai, pa­lai­ko­me glau­džius ry­šius ne tik su val­džios at­sto­vais, bet ir su uos­to ad­mi­nis­tra­ci­ja, įmo­nė­mis. Klai­pė­dos ra­jo­no me­ras Vac­lo­vas Dač­kaus­kas ne­se­niai lan­kė­si Šče­ci­ne. Čia vy­ko re­gio­ni­nis fo­ru­mas, ku­ria­me kal­bė­ta apie ga­li­my­bes stip­rin­ti Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no mies­tų bend­ra­dar­bia­vi­mą.

Šče­ci­nas ir Klai­pė­da da­ly­vau­ja tarp­tau­ti­nė­se di­džių­jų bur­lai­vių re­ga­to­se (šie­met „Tall Ships Ra­ces 2017“ vyks bir­že­lio 30 – rugp­jū­čio 8 die­no­mis, jos marš­ru­tas bus Halms­ta­das-Kot­ka-Tur­ku-Klai­pė­da-Šče­ci­nas).

– Ži­nau, kad daug dė­me­sio ski­ria­te le­gen­di­nių Lie­tu­vos la­kū­nų Ste­po­no Da­riaus ir Sta­sio Gi­rė­no, ku­rių lėk­tu­vas „Li­tua­ni­ca“ su­du­žo ne­to­li Šče­ci­no, at­mi­ni­mui iš­sau­go­ti.

– 1933 me­tų lie­pos 15 die­ną S. Da­rius ir S. Gi­rė­nas iš­skri­do iš Niu­jor­ko į Kau­ną. Šis skry­dis bu­vo de­di­kuo­tas Lie­tu­vai. Jie vie­ni pir­mų­jų pa­sau­ly­je pers­kri­do At­lan­to van­de­ny­ną ir bu­vo nu­ma­tę be tar­pi­nių nu­tū­pi­mų pa­siek­ti Lie­tu­vą. De­ja, lėk­tu­vas su­du­žo Sol­di­no miš­ke, tuo­me­tė­je Vo­kie­ti­jos te­ri­to­ri­jo­je.

Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė ga­vo lei­di­mą pa­sta­ty­ti pa­mink­lą. Po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro šios vie­to­vės ap­sau­ga rū­pi­no­si Len­ki­jos vie­tos val­džia, kon­kre­čiai – miš­kų ad­mi­nis­tra­ci­ja. Kiek­vie­nais me­tais vie­to­je, ku­rio­je su­du­žo „Li­tua­ni­ca“, lan­ko­si Vy­riau­sy­bės at­sto­vai ir pa­ger­bia žu­vu­sių la­kū­nų at­mi­ni­mą.

Įstei­gus Lie­tu­vos gar­bės kon­su­la­tą Šče­ci­ne, ėmė­mės ini­cia­ty­vos pa­gerb­ti Lie­tu­vos did­vy­rius at­mi­ni­mo len­ta Šv. Jo­kū­bo ka­ted­ro­je. Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai pa­de­dant, vys­ku­pui pri­ta­riant, ga­vo­me lei­di­mą ją įreng­ti. 2008 me­tų lie­pą, da­ly­vau­jant tuo­me­čiams Len­ki­jos ir Lie­tu­vos pre­zi­den­tams Le­chui Kac­zyns­kiui bei Val­dui Adam­kui, bu­vo ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta S. Da­riui ir S. Gi­rė­nui. Nuo ta­da kas­met la­kū­nų žū­ties me­ti­nių mi­nė­ji­mas pra­de­da­mas prie Šče­ci­no Šv. Jo­kū­bo ka­ted­ro­je esan­čios at­mi­ni­mo len­tos, o pa­skui mes, ofi­cia­li de­le­ga­ci­ja ir pa­pras­ti žmo­nės, vyks­ta­me į Pščel­ni­ko miš­ką (bu­vu­si Sol­di­no gi­ria) prie pa­mink­lo.

Mys­li­bor­zo mies­te įsi­kū­ru­si S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no gim­na­zi­ja. Ji ak­ty­viai bend­ra­dar­biau­ja su to pa­ties var­do gim­na­zi­ja Kau­ne.

Bend­ruo­me­nė mažėja

– Ko­kias ga­li­my­bes ma­ty­tu­mė­te Va­ka­rų Pa­ma­rio re­gio­no ir Lie­tu­vos bend­ra­dar­bia­vi­mui intensyvinti?

– Ži­no­ma, to­kių ga­li­my­bių yra. Sten­gia­mės in­ten­sy­vin­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą tarp mū­sų uos­tų. Daug me­tų kal­ba­me apie ga­li­my­bę kel­tų li­ni­ja su­jung­ti Klai­pė­dą ir Svi­nouis­cį. Tai vie­na pa­grin­di­nių te­mų. Gal­būt pa­vyks, juo­lab kad su­in­te­re­suo­tos abi ša­lys.

At­stu­mas ke­liais nuo Klai­pė­dos iki Šče­ci­no yra apie 1300 ki­lo­me­trų. Jū­ra iš vie­no mies­to pa­siek­ti ki­tą, pri­klau­so­mai nuo oro są­ly­gų, už­trun­ka 16–17 va­lan­dų. Tie­sio­gi­nis su­si­sie­ki­mas jū­ra bū­tų di­de­lis pra­na­šu­mas. Pa­vyk­tų ap­lenk­ti ke­lius, ku­rie šio­je Len­ki­jos da­ly­je nė­ra pa­tys ge­riau­si.

To­kia kel­tų li­ni­ja pa­dė­tų ska­tin­ti ir tu­riz­mą. Len­kams bū­tų pa­to­gu pa­siek­ti Klai­pė­dą, iš jos ke­liau­ti į Kau­ną, Vil­nių ir ki­tur. Lie­tu­viai taip pat ga­lė­tų at­ras­ti mū­sų kraš­tą. Tai bū­tų dar vie­na ga­li­my­bė glau­džiau bend­ra­dar­biau­ti.

– Lie­tu­vių bend­ruo­me­nė Šče­ci­ne ir Va­ka­rų Pa­ma­rio vai­va­di­jo­je yra ne­di­de­lė. Ar ji ak­ty­vi, gy­vy­bin­ga?

– Kai pra­dė­jau dirb­ti Lie­tu­vos gar­bės kon­su­lu, ta­pau lie­tu­vių bend­ruo­me­nės na­riu. Tuo me­tu Šče­ci­ne ofi­cia­liai gy­ve­no 35 lie­tu­vių šei­mos. Pa­dau­gi­nus iš tri­jų ar ke­tu­rių, bū­tų dau­giau kaip šim­tas lie­tu­vių. Ta­čiau tu­riu pa­sa­ky­ti, kad per tuos vie­nuo­li­ka me­tų lie­tu­vių bend­ruo­me­nė su­ma­žė­jo ir to­liau mąž­ta.

Dau­gu­ma Lie­tu­vos pi­lie­čių, at­vy­ku­sių į Va­ka­rų Pa­ma­rio kraš­tą po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, su­kū­rė miš­rias šei­mas. Dau­gy­bę me­tų ne­bu­vo di­de­lio spau­di­mo plė­to­ti lie­tu­viš­kas tra­di­ci­jas, vė­les­nės kar­tos ne­ju­to po­rei­kio mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos, asi­mi­lia­vo­si.

Į Va­ka­rų Pa­ma­rio re­gio­ną po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro per­si­kė­lė daug Lie­tu­vos len­kų. To­kių žmo­nių bu­vo apie 300. Pa­lai­ko­me la­bai ge­rus san­ty­kius su jais. Iš es­mės su­si­tin­ka­me ke­lis kar­tus per me­tus – prieš Ka­lė­das, šven­čiant Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės die­ną va­sa­rį, pa­ger­biant S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no at­mi­ni­mą lie­pos mė­ne­sį. Mes da­ly­vau­ja­me jų ren­gi­niuo­se, pa­vyz­džiui, kas­met Šče­ci­ne or­ga­ni­zuo­ja­mo­je šven­tė­je Lie­tu­vos glo­bė­jo Šv. Ka­zi­mie­ro die­ną.

Lie­tu­viš­kai Šče­ci­ne kal­ba la­bai ne­daug žmo­nių. No­rė­čiau pa­mi­nė­ti žur­na­lis­tę Kris­ti­ną Kor­kucz, ku­ri pui­kiai mo­ka lie­tu­vių kal­bą. Puo­se­lė­jo­me min­tį, kad ji ga­lė­tų mo­ky­ti vai­kus lie­tu­viš­kai, de­ja, ne­at­si­ra­do no­rin­čių­jų.

Im­pul­sas do­mė­tis Lietuva

– Ar Šče­ci­no, Va­ka­rų Pa­ma­rio vai­va­di­jos gy­ven­to­jai do­mi­si Lie­tu­vos kul­tū­ra?

– Su­si­do­mė­ji­mą itin pa­ska­ti­no at­mi­ni­mo len­ta S. Da­riui ir S. Gi­rė­nui Šv. Jo­kū­bo ka­ted­ro­je bei kas­me­ti­niai la­kū­nų žū­ties me­ti­nių mi­nė­ji­mai.

Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad vie­no­je iš Šče­ci­no ka­ted­ros kop­ly­čių taip pat sau­go­ma Vil­niaus Auš­ros Var­tų švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos pa­veiks­lo ko­pi­ja.

Kas­met mi­nint S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no žū­ties me­ti­nes Va­ka­rų Pa­ma­rio vai­va­di­jos mar­ša­lo kvie­ti­mu pas mus iš Lie­tu­vos at­vyks­ta cho­rų, dai­ni­nin­kų, me­no ko­lek­ty­vų. Tai ga­li­my­bė Šče­či­no žmo­nėms su­si­pa­žin­ti su lie­tu­vių kul­tū­ra.

Šče­ci­no mo­kyk­lo­se or­ga­ni­zuo­ja­me ži­nių apie Lie­tu­vą kon­kur­sus. S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no žū­ties me­ti­nių pro­ga lai­mė­ju­siems mo­ki­niams įtei­kia­me dip­lo­mus, do­va­nas. Tai ma­žas žings­nis, ta­čiau jis su­tei­kia im­pul­są do­mė­tis Lie­tu­va.

– Bend­ra­dar­bia­vi­mas, Šče­ci­no, Va­ka­rų Pa­ma­rio vai­va­di­jos ir mū­sų vals­ty­bės ry­šiai la­bai ge­ri. O kaip įver­tin­tu­mė­te dvi­ša­lius Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kius?

– Skai­čiau, kad Lie­tu­vos Sei­me svars­to­mas įsta­ty­mo pro­jek­tas, pa­gal ku­rį var­dai ir pa­var­dės pa­suo­se ga­lė­tų bū­ti ra­šo­mi ne tik lie­tu­viš­kais, bet ir ki­tais lo­ty­niš­kais raš­me­ni­mis. Tai la­bai svar­bus da­ly­kas.

Ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, tu­ri­me tik du klau­si­mų ke­lian­čius da­ly­kus: pa­var­džių ra­šy­bą ir tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­las. Iš es­mės vi­sos ki­tos prob­le­mos yra ma­žos. Gal­būt po­li­ti­niu ly­giu jos iš­ky­la, ta­čiau ma­no, kaip gar­bės kon­su­lo, sie­kis – kur­ti ir ska­tin­ti nau­jas bend­ra­dar­bia­vi­mo ga­li­my­bes. Tai man tei­kia di­de­lį pa­si­ten­ki­ni­mą.