Lietuvos atstovė ES Jovita Neliupšienė: „Situacija pasikeitė į gerąją pusę“
Nors ais­tros dėl „Bre­xit“ vis dar lieps­no­ja, o ir ki­tų iš­šū­kių ne­trūks­ta, ta­čiau Eu­ro­pos Są­jun­ga at­gau­na vi­di­nę ra­my­bę ir pe­si­mis­ti­nės nuo­tai­kos, vy­ra­vu­sios prieš me­tus, sklai­do­si. Lie­tu­va taip pat įsit­vir­ti­na kaip kons­truk­ty­vi ES na­rė, ku­ri tu­ri, ką pa­sa­ky­ti, vyk­do sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus ir yra ge­rai ver­ti­na­ma ki­tų ša­lių. Taip in­ter­viu LŽ tei­gė Lie­tu­vos at­sto­vė prie ES am­ba­sa­do­rė Jo­vi­ta Ne­liup­šie­nė.

– Koks ES san­ty­kis su nau­ją­ja JAV pre­zi­den­to ad­mi­nis­tra­ci­ja, tu­rint ome­ny ne­se­nai įvy­ku­sį pre­zi­den­to Do­nal­do Trum­po ap­si­lan­ky­mą Briu­se­ly­je? Kaip ei­na­si de­ry­bos dėl Tran­sat­lan­ti­nės lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ties?

– De­ry­bos dėl Tran­sat­lan­ti­nės su­tar­ties yra su­sto­ju­sios, bet pre­ky­ba iš­lie­ka svar­bus veiks­nys, nes tiek ES, tiek JAV dek­la­ruo­ja sie­kį di­din­ti sa­vo pre­ky­bos apim­tis.

No­riu pa­žy­mė­ti, kad Ame­ri­kos pre­zi­den­tai re­tai ka­da ap­si­lan­ko „mū­sų mies­to ga­le“, t.y. ten, kur su­si­kon­cen­tra­vu­sios ES ins­ti­tu­ci­jo­je. Jie daž­niau lan­ko­si NA­TO būs­ti­nė­je, t.y. Briu­se­lio pa­kraš­ty­je. Tad D. Trum­po vi­zi­tas ir su­si­ti­ki­mas su ES ly­de­riais, ma­nau, kad bu­vo pa­kan­ka­mai iš­skir­ti­nis įvy­kis. Ly­de­riai ga­lė­jo tie­sio­giai – ne te­le­fo­nu, ne prieš­okiais, o akis į akį pa­si­kal­bė­ti apie svar­biau­sius klau­si­mus: ar tai bū­tų sau­gu­mo, san­ty­kių su Ru­si­ja, Ukrai­nos si­tua­ci­jos ap­ta­ri­mas, ar tai bū­tų bend­res­ni, glo­ba­les­ni klau­si­mai.

Ne­su­ta­ri­mų vie­nu ar ki­tu klau­si­mu yra, bet jų vi­są lai­ką bū­da­vo.

– Kal­bant apie Ukrai­ną bei Gru­zi­ją, ku­ri taip pat ga­vo be­vi­zį re­ži­mą, – ko­kios to­les­nės jų in­teg­ra­ci­jos į Eu­ro­pą pers­pek­ty­vos? Koks ki­tas „sal­dai­nis“ iš ES, ki­ta eta­pas?

– Ki­tas eta­pas – pa­da­ry­ti, ką šios ša­lys yra pa­ža­dė­ju­sios. Iliu­zi­jų, kad lau­kia kaž­kas di­de­lio ar­ba bus duo­tas kaž­koks pa­ža­das Ukrai­nai, Gru­zi­jai ir Mol­do­vai, ku­rios vi­sos yra DCFTA ša­lys (pa­si­ra­šu­sios su­si­ta­ri­mą dėl tvir­tos ir vi­sa­pu­siš­kos lais­vo­sios pre­ky­bos erd­vės – red. past.) nė­ra. DCFTA su­tar­tys pa­si­ra­šy­tos, nu­ma­ty­ta re­for­mų prog­ra­ma, kiek­vie­na ša­lis tu­ri sa­vo pla­ną ir tu­ri ju­dė­ti link tų re­for­mų įgy­ven­di­ni­mo.

Su­pran­tu, jog tai skam­ba nuo­bo­džiai, bet net čia – Briu­se­ly­je – ran­da­si su­vo­ki­mas, kad šios ša­lys ar­tė­ja prie ES, bet no­rint, jog šis su­vo­ki­mas įsi­šak­ny­tų ir nie­kam ne­kel­tų aler­gi­jos, tos vals­ty­bės tu­ri taip su­ar­tė­ti su ES, kad bū­tų pa­siek­tas ne­grįž­ta­mu­mas. Vie­nin­te­lis ke­lias yra tas, ku­riuo mes ėjo­me 10 me­tų iki tap­da­mi ES na­riais: re­for­mos, re­for­mos ir dar kar­tą re­for­mos: tei­sin­gu­mo sek­to­riu­je, ad­mi­nis­tra­ci­nės re­for­mos, sa­ni­ta­ri­nė­je sri­ty­je, mui­ti­nės veik­lo­je ir t.t.

Taip, tai la­bai su­nku, bet nie­kas ne­pa­guos čia, Briu­se­ly­je, jei pa­sa­ky­si­te, kad su­nku. Iš tų ša­lių ti­ki­ma­si re­for­mų ir jei re­for­mų ke­liu bus ei­na­ma, tuo­met at­eis lai­kas, kai vi­si už­duos sau klau­si­mą: kas to­liau?

Pir­mie­ji žings­niai tu­rė­tų bū­ti iš tų ša­lių pu­sės, nes ką ES ga­lė­jo duo­ti, tą jau da­vė. Ar­tė­ja Ry­tų par­tne­rys­tės su­si­ti­ki­mas, ku­ris vyks lap­kri­čio 24 d. čia Briu­se­ly­je ir ku­riam nu­ma­ty­tas di­džiu­lis pla­nas – 20 pri­ori­te­tų iki 2020 m. Vi­si pri­ori­te­tai yra la­bai kon­kre­tūs, t.y. aiš­ku, ką rei­kia pa­da­ry­ti, kad bū­tų pa­siek­tas re­zul­ta­tas. Ga­li bū­ti, kad tar­kim tarp­tink­li­nio ry­šio erd­vė bū­tų iš­plės­ta į Ry­tų par­tne­rys­tės ša­lis. Gal­būt, at­ro­do, kad tai smulk­me­na, bet tai par­odo ko­kiai erd­vei pri­klau­so ša­lis. Ar kaž­kas toms ša­lims ga­li pa­ža­dė­ti kaž­ką di­de­lio ir švie­saus at­ei­ty­je? Kai ma­tys re­for­mas, tuo­met ir pra­dės svars­ty­ti.

– Kar­tu vyks­ta at­virkš­ti­nis pro­ce­sas – ne su­ar­tė­ji­mas su ES, o iš­ėji­mas, t.y. „Bre­xit“. Kaip ga­li klos­ty­tis de­ry­bos ir kiek jos truks? Koks yra Lie­tu­vos in­te­re­sas šia­me pro­ce­se?

– Pra­dė­siu nuo leng­viau­sio klau­si­mo: de­ry­bos truks iki 2019 m. ko­vo pa­bai­gos. La­bai aiš­ki da­ta, t.y. ly­giai dve­ji me­tai. Per tą lai­ką rei­kia su­si­de­rė­ti iš­ėji­mo su­tar­tį. ES tu­ri nu­sis­ta­čiu­si pri­nci­pus, ku­rie dau­giau ar ma­žiau ži­no­mi bri­tams.

Lie­tu­va pri­klau­so sto­vyk­lai, ku­ri pa­si­sa­ko už kuo ar­ti­mes­nių san­ty­kių su Di­džią­ja Bri­ta­ni­ja iš­lai­ky­mą: kad bū­tų bend­ra­dar­biau­ja­ma tei­sė­sau­gos, sau­gu­mo, pre­ky­bos sri­ty­se.

Pa­grin­di­nė dis­ku­si­ja vyks­ta dėl tri­jų klau­si­mų: pi­lie­čių tei­sės, fi­nan­sai – kaip at­si­da­lin­ti tur­tą ir sie­nų klau­si­mas (su­si­jęs su Ai­ri­ja ir Šiau­rės Ai­ri­ja). Kol kas po pir­mo­jo de­ry­bų raun­do dau­giau­sia dė­me­sio skir­ta pi­lie­čių tei­sėms ir dis­ku­si­jos dar už­truks. Fi­nan­sai ir­gi ne­bus la­bai leng­vas klau­si­mas, nes vis dar rei­kia su­tar­ti dėl me­to­do­lo­gi­jos, ką įskai­čiuo­jam.

Lie­tu­va pri­klau­so sto­vyk­lai, ku­ri pa­si­sa­ko už kuo ar­ti­mes­nių san­ty­kių su Di­džią­ja Bri­ta­ni­ja iš­lai­ky­mą: kad bū­tų bend­ra­dar­biau­ja­ma tei­sė­sau­gos, sau­gu­mo, pre­ky­bos sri­ty­se, bet aki­vaiz­du, jog bri­tai ne­be­no­ri bū­ti vi­daus rin­ko­je, mui­tų są­jun­go­je ir pri­pa­žin­ti Eu­ro­pos teis­mo ju­ris­dik­ci­ją. Teks ieš­ko­ti ki­tų ke­lių.

– Ko­kia Lie­tu­vos die­not­var­kė ES? Tar­kim anks­čiau vie­nas iš Lie­tu­vos pri­ori­te­tų bu­vo ener­ge­ti­ka, o da­bar?

– Ener­ge­ti­ka nie­kur ne­din­go iš die­not­var­kės, nors gal da­bar ir ne to­kia ma­to­ma te­ma. Elek­tros tink­lų tarp Bal­ti­jos ša­lių ir Len­ki­jos sinch­ro­ni­za­ci­jai ypa­tin­gai svar­bus ES fi­nan­sa­vi­mas. Dar tu­ri bū­ti at­lik­tos ke­lios stu­di­jos, kad bū­tų ga­li­ma ju­dė­ti spar­čiai to­liau. Tai ne tik ener­ge­ti­kos po­li­ti­ka – tai ir sau­gu­mo klau­si­mas.

Ki­ta ver­tus, per pa­sta­ruo­sius me­tus Lie­tu­va su­bren­do, kaip ti­kra ES na­rė. T.y. kiek­vie­nu ES klau­si­mu mes tu­ri­me sa­vo dar­bot­var­kę. Pa­vyz­džiui, „Bre­xit“ pro­ce­se mes tu­ri­me sa­vų in­te­re­sų, t.y. pi­lie­čių tei­sės, nes daug lie­tu­vių yra emig­ra­vę į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją. Mums svar­bu, kad fi­nan­sai bū­tų su­tvar­ky­ti, nes po bri­tų pa­si­trau­ki­mo at­si­vers sky­lė ES biu­dže­te.

Per pa­sta­ruo­sius me­tus Lie­tu­va su­bren­do, kaip ti­kra ES na­rė. T.y. kiek­vie­nu ES klau­si­mu mes tu­ri­me sa­vo dar­bot­var­kę.

Pri­nci­pi­nis klau­si­mas: ar ga­li bū­ti ES klau­si­mų, ku­rie yra mums ne­svar­būs? Ne­se­niai dis­ku­tuo­ta apie mo­te­rų si­tua­ci­ją kal­nų re­gio­nuo­se. Nors mes ir ne­tu­ri­me kal­nų, ta­čiau ly­gių ga­li­my­bių po­li­ti­ka nė­ra jau to­kia sve­ti­ma Lie­tu­vai.

– Kiek As­tra­vo klau­si­mas su­lau­kia ES dė­me­sio?

– Su­lau­kia daug dė­me­sio. Ne­se­niai klau­si­mas bu­vo ap­tar­tas Ap­lin­kos mi­nis­trų ta­ry­bo­je. Ins­ti­tu­ci­jos – tiek Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, tiek Eu­ro­pos iš­orės veiks­mų tar­ny­ba – ži­no Lie­tu­vos in­te­re­sus, gi­na Lie­tu­vos in­te­re­sus ir juos at­sto­vau­ja. Lau­kia­ma taip va­di­na­mų stre­so tes­tų, kol kas, de­ja, ma­to­me tik ki­tos pu­sės pa­ža­dus. Tu­ri bū­ti at­lik­ti stre­so tes­tai pa­gal ES rei­ka­la­vi­mus ir tu­ri bū­ti ga­li­my­bė ne tik su jais su­si­pa­žin­ti, bet ir juos įver­tin­ti.

– Kiek ak­tua­lus pa­bė­gė­lių klau­si­mas ir kaip žiū­ri­ma į Lie­tu­vą, ku­ri kaip ir vyk­do pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo kvo­tas, ta­čiau pa­sta­rie­ji ne­už­trun­ka mū­sų ša­ly­je ir iš­vyks­ta iš jos?

– Lie­tu­va yra ver­ti­na­ma kaip kons­truk­ty­vus par­tne­ris. Vi­sa prie­globs­čio sis­te­ma ver­ti­na­ma dviem pri­nci­pais: at­sa­ko­my­bės ir so­li­da­ru­mo. At­sa­ko­my­bė – tai vi­sos ES ša­lys tu­ri tam ti­krus įsi­pa­rei­go­ji­mus ir par­ei­gas. Jei esi iš­ori­nė vals­ty­bė, tu­ri už­ti­krin­ti sie­nų sau­gu­mą – pa­ti­krin­ti tuos žmo­nes, nu­sta­ty­ti jų ta­pa­ty­bę. Kai kal­ba­me apie so­li­da­ru­mą, tai tu­ri­me su­pras­ti, kad spau­di­mas vals­ty­bėms, ku­rios yra ES pa­sie­nis, mil­ži­niš­kas. Grai­ki­ja ir Ita­li­ja su­lau­kia šim­tų tūks­tan­čių pa­bė­gė­lių ar žmo­nių, ku­rie pra­šo prie­globs­čio (ne­bū­ti­nai jie tu­ri tei­sę į tai). To­dėl rei­kia šį pro­ce­są su­val­dy­ti ir kiek­vie­na ES vals­ty­bė sa­vo nuo­žiū­ra tu­ri pri­si­dė­ti prie to pro­ce­so – mig­ra­ci­jos val­dy­mo.

Ga­li pa­tik­ti, ga­li ne­pa­tik­ti, bet ne­pai­sant vis­ko mes vyk­do­me su­si­ta­ri­mą. Tai yra ver­ti­na­ma.

Da­bar­ti­nis su­si­ta­ri­mas dėl pa­bė­gė­lių yra lai­ki­nas ir ga­lio­ja iki at­ei­nan­čių me­tų ru­dens ir nu­ma­ty­tos kvo­tos kol kas ne­si­kei­čia. Di­dy­sis klau­si­mas, kal­bant apie Dub­li­no su­si­ta­ri­mo (su­si­ta­ri­mas dėl pa­bė­gė­lių kvo­tų – red. past.) re­for­mą, ką da­ry­ti su žmo­nė­mis, ku­rie jau yra ES? Šiuo klau­si­mu vals­ty­bių nuo­mo­nės la­bai smar­kiai iš­sis­ki­ria.

Lie­tu­vos po­zi­ci­ja per pa­sta­ruo­sius po­rą me­tų ne­pa­si­kei­tė: mes no­ri­me bū­ti kons­truk­ty­vūs ir de­mons­truo­ti sa­vo so­li­da­ru­mą. Mes vyk­do­me sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus, esa­me per­kė­lę dau­giau nei 35 proc. sa­vo nu­sta­ty­tos žmo­nių kvo­tos. Mes ver­ti­na­mi, kaip da­ran­tys tai, kas bu­vo su­tar­ta.

ES pa­grin­das – tei­sės vir­še­ny­bė ir jei su­tar­ta tei­siš­kai, tuo­met pri­va­lo­ma tą su­si­ta­ri­mą vyk­dy­ti. Ga­li pa­tik­ti, ga­li ne­pa­tik­ti, bet ne­pai­sant vis­ko mes vyk­do­me su­si­ta­ri­mą. Tai yra ver­ti­na­ma.

– Prieš me­tus, ar­tė­jant „Bre­xit“, lieps­no­jant ne­su­ta­ri­mams dėl pa­bė­gė­lių, kal­bė­ta apie ES iden­ti­te­to kri­zę, vy­ra­vo pe­si­mis­ti­nės nuo­tai­kos dėl ES at­ei­ties. Ko­kios da­bar nuo­tai­kos ES?

– Ma­nau, kad si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė į ge­rą­ją pu­sę. Po di­des­nio su­krė­ti­mo ky­la di­des­nė ar ma­žes­nė pa­ni­ka ir už­trun­ka lai­ko, kol pa­vyks­ta su­si­gau­dy­ti bei nu­spręs­ti, ką da­ry­ti. Prieš me­tus pra­dė­ta nuo to, kad nu­sta­ty­tas di­džiau­sias iš­šū­kis ES – tai po­pu­liz­mas, an­tieu­ro­pie­tiš­kos, an­ti­va­ka­rie­tiš­kos nuo­tai­kos. Ras­tas at­sa­ky­mas: pa­de­mons­truo­ti, kad ES yra efek­ty­vi, pri­ima spren­di­mus, juos įgy­ven­di­na; kad kai vei­kia­me kar­tu, ga­li­me pa­siek­ti dau­giau.

Ži­no­ma, prie to pri­si­dė­jo ir tai, kad „Bre­xit“ su­krė­ti­mas įga­vo sa­vo at­spin­dį ki­tų ša­lių po­li­ti­ko­je. Tu­riu ome­ny rin­ki­mus Olan­di­jo­je, kur po­pu­lis­tai to­li gra­žu ne­ga­vo dau­gu­mos. Taip pat dve­ji rin­ki­mai Pra­ncū­zi­jo­je, kur ra­di­ka­lai, im­an­tys pi­ni­gus iš tre­čių­jų ša­lių, ne­val­dys eu­ro­pi­nės dar­bot­var­kės.

Tai pa­siun­tė ži­nią vi­siems, kad Eu­ro­pa gy­vens ir per­gy­vens mus.