Lietuvos ambasadorius Maskvoje: apie santykių su Rusija perkrovimą kalbėti neverta
Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jo­je Re­mi­gi­jus Mo­tu­zas in­ter­viu LŽ ne­sle­pia, kad bū­ti Lie­tu­vos dip­lo­ma­tu Ru­si­jo­je – di­de­lis iš­šū­kis, tu­rint ome­ny da­bar­ti­nius ša­lių tar­pu­sa­vio san­ty­kius. Ar šie san­ty­kiai kei­sis – pri­klau­so nuo pa­čios Ru­si­jos. Vis dėl­to tam ti­kras bend­ra­dar­bia­vi­mas vyks­ta eks­per­ti­nia­me-tech­ni­nia­me lyg­me­ny, o ir lie­tu­viš­kas vers­las ran­da ni­šų plė­to­ti veik­lą Ru­si­jo­je.

– Kaip api­bū­din­tu­mė­te da­bar­ti­nius Ru­si­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kius? Maž­daug prieš de­šimt­me­tį šie bu­vo api­bū­di­na­mi, kaip „šal­to­ji tai­ka“, o ko­kį ter­mi­ną pa­nau­do­tu­mė­te šian­dien?

– Da­bar­ti­nia­me eta­pe su­nku bū­tų įvar­dy­ti ko­kį nors ter­mi­ną. Dėl vi­siems pui­kiai ži­no­mų prie­žas­čių – Ru­si­jos ag­re­si­jos prieš Ukrai­ną, ne­tei­sė­tos Kry­mo pu­sia­sa­lio anek­si­jos – Ru­si­jos san­ty­kiai su Va­ka­rų bend­ruo­me­ne, taip pat ir Lie­tu­va, iš­gy­ve­na ne pa­čius ge­riau­sius lai­kus. Bend­ra­dar­bia­vi­mas po­li­ti­niu ly­giu yra smar­kiai ap­ri­bo­tas, eg­zis­tuo­ja san­ty­kiai tik eks­per­ti­nia­me-tech­ni­nia­me lyg­me­ny­je. Tai­gi teig­ti, kad su Ru­si­ja ne­tu­ri­me aps­kri­tai jo­kių tarp­vals­ty­bi­nių kon­tak­tų, ti­krai ne­ga­lė­čiau.

Be „šal­to­sios tai­kos“ taip pat bu­vo san­ty­kių per­kro­vi­mo eta­pas. Ta­čiau šian­dien ma­nau su­dė­tin­ga bū­tų kal­bė­ti apie san­ty­kių su Ru­si­ją per­kro­vi­mą. Tu­ri­me bū­ti rea­lis­tai – da­bar­ti­nia­me eta­pe tai var­gu ar įvyks, ka­dan­gi ne­ma­to­me kaž­ko­kių kon­kre­tes­nių pos­lin­kių Ru­si­jos už­sie­nio po­li­ti­ko­je.

Šia­me eta­pe pa­grin­di­nis mū­sų tiks­las – at­ras­ti sa­vo­tiš­ką ba­lan­są. Pir­miau­sia, rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad mes su Ru­si­ja esa­me kai­my­nai ir ro­dy­ti, kad esa­me nu­si­tei­kę plė­to­ti kai­my­ni­nius san­ty­kius. Ki­ta ver­tus, tu­ri­me aiš­kiai ir ne­dvip­ras­miš­kai pa­de­mons­truo­ti, kad da­bar­ti­nė si­tua­ci­ja, ku­ri at­si­ra­do po 2014 m., mū­sų ne­ten­ki­na – ką ir da­ro­me, ir ką, be­je, pa­tvir­ti­na ir tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės po­zi­ci­ja. Ga­liau­siai, mes tu­ri­me tap­ti at­spa­rūs tam ti­kriems Ru­si­jos veiks­mams, tarp jų – ir stip­rė­jan­čiam ne­ga­ty­vui Bal­ti­jos ša­lių bei Lie­tu­vos at­žvil­giu, is­to­ri­jos iš­krai­py­mams ir pan.

Iš­kal­bin­gas to pa­vyz­dys – pa­sta­ro­sios sa­vai­tės įvy­kiai Ru­si­jo­je, kai ei­li­nį kar­tą ban­do­ma sa­vaip trak­tuo­ti ir po­li­ti­zuo­ti is­to­ri­ją. Vi­sai ne­se­niai Ru­si­jos vi­suo­me­ni­niai rū­mai su­ren­gė dis­ku­si­ją pa­va­di­ni­mu „Sau­sio 13-osios įvy­kiai Vil­niu­je: tie­sa ir pra­si­ma­ny­mai; prie­mo­nės Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pi­lie­čiams nuo ne­tei­sin­go teis­mo Lie­tu­vo­je ap­gin­ti“. To­je dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vo tas pats bu­vęs „Al­fa“ smo­gi­kų va­das Mi­chai­las Go­lo­va­to­vas, ku­ris prieš ke­le­tą me­tų bu­vo su­lai­ky­tas Aus­tri­jo­je, bet su­ge­bė­jo su­grįž­ti į Ru­si­ją. Daug dė­me­sio bu­vo skir­ta ir Lie­tu­vo­je su­lai­ky­tam Ju­ri­jui Me­lui, ku­ris yra kal­ti­na­ma­sis Sau­sio 13-osios by­lo­je.

– Kaip pa­si­reiš­kia bend­ra­dar­bia­vi­mas eks­per­ti­niu-tech­ni­niu ly­giu?

– Toks bend­ra­dar­bia­vi­mas yra pa­kan­ka­mai svar­bus. Vie­nas pa­vyz­džių – Lie­tu­vos ir Ru­si­jos sie­nos de­mar­ka­vi­mo ko­mi­si­ja. Tai la­bai di­de­lis ir su­dė­tin­gas dar­bas. Pra­kti­niai sie­nos de­mar­ka­vi­mo dar­bai jau baig­ti. Dar de­ri­na­mi svar­būs do­ku­men­tai, pro­to­ko­lai ir ti­ki­mės, kad šių me­tų pa­bai­go­je vi­sa tai bus pa­ga­liau baig­ta.

Taip pat vyks­ta de­ry­bos dėl dip­lo­ma­ti­nių at­sto­vy­bių ne­kil­no­ja­mo tur­to įtei­si­ni­mo. Gin­čy­ti­ni klau­si­mai, to­kie kaip Lie­tu­vos at­sto­vy­bės Mask­vo­je sau­gu­mo su­stip­ri­ni­mas ir kt., jau yra su­de­rė­ti ir šiais me­tais ti­ki­mės už­baig­ti pro­ce­są.

Tę­siant kal­bą apie bend­ra­dar­bia­vi­mą – bend­rau­ja tam ti­kros ins­ti­tu­ci­jos pra­kti­nia­me lyg­me­ny­je: mui­ti­nė, pa­sie­nio tar­ny­bos, tei­sė­sau­gos struk­tū­ros, trans­por­ti­nin­kai ir kt.

Dar reik­tų iš­skir­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą Ka­li­ning­ra­do klau­si­mu. Ži­no­ma, ir kul­tū­ri­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas iš­lie­ka.

– Ko­kie klau­si­mai yra da­bar­ti­nė­je Ru­si­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kių die­not­var­kė­je?

– Jau iš­var­di­nau pra­kti­nius klau­si­mus, ta­čiau mes ke­lia­me ir ki­tas prob­le­mas. Per pa­sta­rą­jį ES am­ba­sa­do­rių su­si­ti­ki­mą su už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tru Ser­ge­ju­mi Lav­ro­vu aš as­me­niš­kai iš­kė­liau Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos sie­nos kir­ti­mo prob­le­mą. Kaip ži­nia nuo 2017 m. pra­džios Ru­si­ja, at­sa­ky­da­ma į Bal­ta­ru­si­jos žings­nius įves­ti trum­pa­lai­kį be­vi­zį re­ži­mą dau­giau nei 80 vals­ty­bių pi­lie­čiams, užd­rau­dė kirs­ti Lie­tu­vos ir ki­tų vals­ty­bių pi­lie­čiams sa­vo vals­ty­bi­nę sie­ną su Bal­ta­ru­si­ja. To­kiu bū­du Lie­tu­vos pi­lie­čiai, iki tol lais­vai ke­lia­vę, ne­ten­ka tei­sės ke­liau­ti per Bal­ta­ru­si­ją į Ru­si­ją, net ir tu­rė­da­mi ru­siš­kas vi­zas, vien dėl to, kad, Ru­si­jos pu­sės tei­gi­mu, ties Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos sie­na nė­ra tarp­tau­ti­nių pa­sie­nio punk­tų, ku­rie pa­nai­kin­ti jau ne pir­mi me­tai.

Kiek mums ži­no­ma, Bal­ta­ru­si­ja jau ofi­cia­liai pa­kvie­tė Lie­tu­vos pu­sę ste­bė­ti šių pra­ty­bų.

Tar­pu­sa­vio san­ty­kių dar­bot­var­kė­je tu­ri­me ir dau­giau ak­tua­lių klau­si­mų: re­mia­me Ru­si­jos pi­lie­ti­nę vi­suo­me­nę, pri­me­na­me apie žmo­gaus tei­sių pa­dė­tį Ru­si­jo­je. Be to, ke­lia­me is­to­ri­nės at­min­ties įam­ži­ni­mo klau­si­mus. Vla­di­mi­ro mies­te pa­vy­ko at­nau­jin­ti bu­vu­sio tar­pu­ka­rio už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro, ti­kė­ji­mo kan­ki­nio, Me­čis­lo­vo Rei­nio me­mo­ria­lą, Toms­ke pa­sta­ty­ti pa­mink­lą po­li­ti­niams ka­li­niams ir trem­ti­niams at­min­ti. Vi­siš­kai ne­se­niai lan­kė­mės Je­ka­te­rin­bur­ge, kur prieš 75 me­tus bu­vo su­šau­dy­ti ir pa­lai­do­ti net 8 mū­sų tar­pu­ka­rio vy­riau­sy­bės na­riai, bend­ra­vo­me su mies­to va­do­vu, ža­dė­ju­siu vi­so­ke­rio­pą par­amą ir pan.

Taip pat dau­ge­lis esa­me gir­dė­ję ir apie kas­met į Ru­si­ją vyks­tan­čias jau­ni­mo eks­pe­di­ci­jas „Mi­si­ja Si­bi­ras“. Pro­ce­sas nė­ra vien­pu­sis: į Lie­tu­vą taip pat at­vyks­ta jau­ni­mas ir iš Ru­si­jos. Jau­nų ru­sų mi­si­jos pa­va­di­ni­mu „Na vol­nach is­to­ri­čes­koj pa­mia­ti“ taip pat yra pra­smin­gos, nes jų tiks­las la­bai pa­na­šus – is­to­ri­nės at­min­ties įam­ži­ni­mas, ka­pa­vie­čių tvar­ky­mas, pa­žin­tis su vie­tos kul­tū­ra ir pan. Ma­no­me, kad tai la­bai ge­rai, nes jie pa­tys ga­li įsi­ti­kin­ti, kad nė­ra taip, kaip daž­nai tei­gia ofi­cia­lio­ji ru­sų ži­niask­lai­da, jog mes esą ne­ger­bia­me žu­vu­sių, nai­ki­nam pa­mink­lus so­vie­ti­niams ka­riams ir pan.

– Vis dėl­to kai kas Lie­tu­vo­je įžvel­gia grės­mę, kad čia Lie­tu­vo­je su­ran­da­mos vis nau­jos so­vie­tų ka­rių kapinės…

– Gal ne­ofi­cia­lios mi­si­jos ir ke­lia klau­si­mų, bet ofi­cia­lios, ku­rios yra su­de­rin­tos ofi­cia­liu ly­giu, aiš­kiai iš­dės­to sa­vo veiks­mų prog­ra­mą ir ją su­de­ri­na, ti­krai ne­ma­nau, kad yra pa­vo­jin­gos.

– Ar Ru­si­ja in­for­muo­ja ir ar yra pa­lai­ko­mas kon­tak­tas ru­de­nį vyk­sian­čių ka­ri­nių pra­ty­bų „Za­pad“ klau­si­mu?

– Am­ba­sa­do­je tu­ri­me gy­ny­bos at­ašė, ku­riam šis klau­si­mas pri­sta­to­mas la­bai ap­ta­kiai. Sa­ko­ma, kad pra­ty­bos vyks rug­sė­jo 14–20 d. ir kad ar­tė­jant šiai da­tai apie pra­ty­bų de­ta­les Lie­tu­va bus in­for­muo­ta de­ta­liau. Taip pat daž­nai tei­gia­ma, kad už or­ga­ni­za­ci­nius-lo­gis­ti­nius pra­ty­bų klau­si­mus yra at­sa­kin­ga Bal­ta­ru­si­ja, ka­dan­gi bū­tent jos te­ri­to­ri­jo­je jos ir vyks. Kiek mums ži­no­ma, Bal­ta­ru­si­ja jau ofi­cia­liai pa­kvie­tė Lie­tu­vos pu­sę ste­bė­ti šių pra­ty­bų.

Vis dėl­to api­bend­ri­nant ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad ži­no­me pa­tį fak­tą, bet de­ta­les­nės in­for­ma­ci­jos kol kas ne­tu­ri­me.

– Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­se­niai įvar­di­no 72 mlrd. JAV do­le­rių su­mą, ku­rią esą Lie­tu­va sko­lin­ga Ru­si­jai, kaip SSRS tei­sių pe­rė­mė­jai. Kaip ver­tin­ti to­kį akib­rokš­tą?

– Lie­tu­vos po­zi­ci­ja yra ži­no­ma. Lai­ko­me, kad tai bu­vo Lie­tu­vos oku­pa­ci­ja ir bu­vo pa­da­ry­ta ža­la žmo­nėms bei vals­ty­bei. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius to­kį Ru­si­jos am­ba­sa­do­riaus par­eiš­ki­mą pa­va­di­no ab­sur­diš­ku, pri­min­da­mas, kad tai ir glu­mi­na, ir pik­ti­na.

Jo­kių ki­tų ofi­cia­lių par­eiš­ki­mų ne­se­kė, ma­tyt tai te­bu­vo mo­men­ti­nė reak­ci­ja, pa­grįs­ta vien emo­ci­jo­mis, o ne kaž­ko­kiais kon­kre­čiais fak­tais.

Aš par­eiš­ki­mą sie­čiau su ki­tais įvy­kiais iš Ru­si­jos pu­sės – sie­kiu sa­vaip trak­tuo­ti ir in­terp­re­tuo­ti is­to­ri­ją. Aki­vaiz­dus to pa­vyz­dys – nau­jau­sias at­ve­jis su NA­TO pa­skelb­tu fil­mu­ku apie „Miš­ko bro­lius“, po ku­rio se­kė ug­nin­ga Ru­si­jos pu­sės reak­ci­ja.

– Ar su­lau­kė­te ko­kių ofi­cia­lių Ru­si­jos krei­pi­mų­si dėl ta­ria­mos Lie­tu­vos sko­los?

– Ne, jo­kių ki­tų ofi­cia­lių par­eiš­ki­mų ne­se­kė, ma­tyt tai te­bu­vo mo­men­ti­nė reak­ci­ja, pa­grįs­ta vien emo­ci­jo­mis, o ne kaž­ko­kiais kon­kre­čiais fak­tais. O ir pa­tys Ru­si­jos žmo­nės, su ku­riais mes nuo­lat su­si­tin­ka­me, pri­pa­žįs­ta, kad to­kie par­eiš­ki­mai jiems ke­lia nuo­sta­bą.

– Ar lie­tu­viš­kas vers­las vis dar dir­ba Ru­si­jo­je?

– Vie­na­reikš­miš­kai – taip, vis dar dir­ba. Ir tai aiš­kiai par­odo mū­sų Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­nys: pa­gal pre­ky­bos apy­var­tą Ru­si­ja Lie­tu­vai iki šiol yra pre­ky­bos par­tne­ris Nr. 1.

– Ko­kio­se sri­ty­se?

– Įvai­riau­sio­se. Nuo in­ži­ne­ri­nės pra­mo­nės, bal­dų, teks­ti­lės, IT, mais­to per­dir­bi­mo ir pan. Lie­tu­vos vers­li­nin­kai tu­ri ge­rą re­pu­ta­ci­ją ir yra ver­ti­na­mi Ru­si­jo­je. Lie­tu­vos vers­las, ma­ty­da­mas pel­nin­gą ni­šą la­bai daž­nai su­ge­ba jo­je ir įsit­vir­tin­ti. Tam pa­de­da ir vie­tos kal­bos ži­no­ji­mas, ir ru­sų men­ta­li­te­to su­vo­ki­mas, ir is­to­ri­niai ru­sų sen­ti­men­tai lie­tu­viams.

– Ar nau­jos JAV įves­tos sank­ci­jos kaip nors at­si­lieps lie­tu­viš­kam vers­lui, nes eu­ro­pie­čiai jau kri­ti­kuo­ja jas?

Al­ko­ho­lis, kon­di­te­ri­ja, le­dai, kon­ser­vuo­ti mais­to pro­duk­tai ir t.t. nė­ra įtrauk­ti į ru­sų „juo­dą­jį są­ra­šą“, to­dėl šiuos lie­tu­viš­kos kil­mės pro­duk­tus mes ga­li­me at­ras­ti tiek Mask­vos, tiek ir ki­tų mies­tų pre­ky­bos cen­truo­se.

– Nau­jos JAV sank­ci­jos api­ma dau­giau ener­ge­ti­kos sek­to­rių, to­dėl jo­mis la­biau­siai su­si­rū­pi­nu­sios vals­ty­bės, ku­rioms svar­bi Ru­si­jos ener­ge­ti­ka – Vo­kie­ti­ja, Aus­tri­ja ir pan. Šių ša­lių di­džio­sios kor­po­ra­ci­jos įsi­ga­lio­jus JAV sank­ci­joms, ne­teks ne­ma­žų pel­nų. Mū­sų, Lie­tu­vos įmo­nėms, tai nė­ra taip ak­tua­lu, bent jau tie­sio­giai. Ki­tas klau­si­mas – Ru­si­jos įves­tas mais­to em­bar­gas, ga­na skau­džiai at­si­lie­pęs lie­tu­vių mais­to per­dir­bė­jams ir eks­por­tuo­to­jams. Bet net ir šia­me sek­to­riu­je mes pa­ste­bi­me tei­gia­mų ženk­lų, nes ru­sų sank­ci­jos ne­api­ma vi­sų mais­to pro­duk­tų.

Tar­kim, iš­ti­sos mais­to pro­duk­tų ka­te­go­ri­jos, kaip pvz., al­ko­ho­lis, kon­di­te­ri­ja, le­dai, kon­ser­vuo­ti mais­to pro­duk­tai ir t.t. nė­ra įtrauk­ti į ru­sų „juo­dą­jį są­ra­šą“, to­dėl šiuos lie­tu­viš­kos kil­mės pro­duk­tus mes ga­li­me at­ras­ti tiek Mask­vos, tiek ir ki­tų mies­tų pre­ky­bos cen­truo­se.

– Su ko­kiais iš­šū­kiais su­si­du­ria lie­tu­viš­kas vers­las Ru­si­jo­je?

– Tai to­kie pa­tys, ku­rie ky­la ir ki­tų ša­lių vers­lui, ku­ris ei­na į Ru­si­ją. Vi­sų pir­ma, di­de­li va­liu­tos svy­ra­vi­mai, ste­bi­mi ste­bi­mi po to, kai Ru­si­jai bu­vo įves­tos Va­ka­rų sank­ci­jos, su­ma­žė­ju­si gy­ven­to­jų per­ka­mo­ji ga­lia bei au­gan­tis pro­tek­cio­niz­mas. Ru­si­ja kuo to­liau tuo la­biau ban­do ap­sau­go­ti sa­vo rin­ką, su­da­ry­ti šilt­na­mio są­ly­gas vie­tos ga­min­to­jams – į tą aki­vaiz­džiai orien­tuo­ta ir ta pa­ti „im­por­to pa­kei­ti­mo“ prog­ra­ma.

Be šių da­ly­kų, vers­las dar su­si­du­ria su ko­rup­ci­ja, ta­čiau mū­sų vers­li­nin­kai yra lin­kę sėk­min­gai tvar­ky­tis pa­tys ir tik kai jau ma­to, kad pa­tiems iš­spręs­ti si­tua­ci­jos ne­pa­vyks ir ga­li tu­rė­ti di­de­lių nuo­sto­lių, tik tuo­met krei­pia­si į am­ba­sa­dą.

– Ko­kios vi­zų Ru­si­jos pi­lie­čiams iš­da­vi­mo ten­den­ci­jos?

– Lie­tu­vos tu­riz­mo de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2016 m. 10 proc. vi­sų tu­ris­tų su­da­rė tu­ris­tai iš Ru­si­jos. Ta­čiau pi­ko šian­die­nai ti­krai nė­ra. Pi­kas bu­vo 2013 m., prieš Kry­mo anek­si­ją ir ka­ri­nį konf­lik­tą Ry­tų Ukrai­no­je. 2013 m. bu­vo iš­duo­da 64 tūkst. vi­zų; 2014 m. – 54 tūkst.; 2015 m. – 36 tūkst., 2016 m. – 34 tūkst.

Vis dėl­to šiais me­tais ma­to­me tam ti­krą au­gi­mą – ly­gi­nant pir­mą šių me­tų pus­me­tį su pra­ėju­sių me­tų pir­mu pus­me­čiu ste­bi­me 5 proc. au­gi­mą.

Vie­na iš prie­žas­čių – san­ty­kių su Va­ka­rais pa­aš­trė­ji­mas, bet jis nė­ra es­mi­nis. Vis dėl­to svar­biau­sia prie­žas­tis – eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja: gy­ven­to­jų pa­ja­mos kri­to, rub­lio kur­sas taip pat ir ru­sams ta­po per bran­gu poil­siau­ti Va­ka­ruo­se. Be to, ne­ma­ža, fi­nan­siš­kai pa­si­tu­rin­čių, Ru­si­jos gy­ven­to­jų da­lis dir­ba jė­gos struk­tū­ro­se, ku­rios drau­džia sa­vo dar­buo­to­jams vyk­ti at­os­to­gau­ti į Va­ka­rus. Jie ver­čia­mi at­os­to­gau­ti Kry­me.

– Ar Mask­vo­je bei ki­tuo­se Ru­si­jos mies­tuo­se Lie­tu­vos dip­lo­ma­tai ne­si­jau­čia „rau­puo­tai­siais“? Ar su­nku bū­ti Lie­tu­vos dip­lo­ma­tu Ru­si­jo­je? Gal ban­do­te slėp­ti bal­tiš­ką­jį ak­cen­tą?

Mes ma­tyt esa­me per vi­du­rį, gal šiek tiek į „blo­ges­nių“ pu­sę.

– Ne, ne­ban­do­me slėp­ti. Vėl­gi rei­kia at­skir­ti du da­ly­kus – ofi­cia­lios val­džios ins­ti­tu­ci­jos ir vi­suo­me­nė, žmo­nės. Su­si­ti­kus su pa­pras­tais žmo­nė­mis, ke­liau­jant ar kal­ban­tis su ne­vy­riau­sy­bi­nin­kais vi­sa­da jau­čia­me pa­gar­bą ir su­pra­ti­mą. Ki­ta ver­tus, net ir su­si­ti­kę su val­džios at­sto­vais taip pat ne­ga­li­me sa­ky­ti, kad po­žiū­ris yra la­bai jau blo­gas. Bet da­bar­ti­nia­me eta­pe mū­sų san­ty­kiuo­se tam ti­kra įtam­pa yra ti­krai jun­ta­ma. Su­si­du­ria­me ir su ne­ofi­cia­liu skirs­ty­mu į „ge­rą­sias“ ir „blo­gą­sias“ ES vals­ty­bės.

– Tai mes pri­ski­ria­mi prie „blo­gų­jų“?

– Mes ma­tyt esa­me per vi­du­rį, gal šiek tiek į „blo­ges­nių“ pu­sę. Ne­se­niai vy­ko vers­lo ren­gi­nys, ku­ria­me Ru­si­jos val­džios at­sto­vai aiš­kiai pa­sa­kė, kad yra tam ti­kros vals­ty­bės, ku­rios ke­lia prob­le­mų. Ta­čiau vals­ty­bių pa­va­di­ni­mai ne­bu­vo įvar­din­ti ir po ren­gi­nio prie ma­nęs pri­puo­lė žur­na­lis­tai su klau­si­mu, ar ne­ma­nau, jog vie­na tų vals­ty­bių – Lie­tu­va.

At­sa­kiau, kad man ne­atro­do, jog Lie­tu­va yra iš „blo­gie­čių“ tar­po, nes yra bend­ra ES vals­ty­bių po­zi­ci­ja, ku­ri yra su­de­rin­ta 28 vals­ty­bių na­rių ir mes jos lai­ko­mės.

Lie­tu­vai ski­ria­mas di­des­nis dė­me­sys, tar­kim or­ga­ni­zuo­jant tam ti­krus ren­gi­nius, iš­vy­kas, de­ri­nant dar­bot­var­kę, t.y. mes tu­ri­me pa­teik­ti de­ta­les­nę in­for­ma­ci­ją. Tai ver­čia mus, kaip dip­lo­ma­tus, bū­ti la­biau pa­si­tem­pu­siais, la­biau at­sa­kin­gais.

Kaip sa­ko mū­sų dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas L. Lin­ke­vi­čius, tu­ri­me at­skir­ti Krem­lių ir Ru­si­jos žmo­nes. Bū­ti šian­dien dip­lo­ma­tu Ru­si­jo­je – tai, sa­ky­čiau, iš­šū­kis: ži­nant vi­są po­li­ti­nį kon­teks­tą ir tai, kad dau­ge­lį įvy­kių yra su­nku iš anks­to prog­no­zuo­ti, tu­ri­me nuo­lat bū­ti „bu­dė­ji­mo re­ži­me“ bei bū­ti pa­si­ren­gę ap­gin­ti sa­vo vals­ty­bės in­te­re­sus. Be to, tai yra vie­na di­džių­jų, stra­te­gi­nių sos­ti­nių ir kiek­vie­nam dip­lo­ma­tui tai pir­miau­sia iš­šū­kis bei ge­ra ga­li­my­bė pro­fe­sio­na­liai to­bu­lė­ti.

Lietuvos ambasadorius Rusijos Federacijoje Remigijus Motuzas / Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka

– Ru­si­ja pa­sta­ruo­ju me­tu gan ak­ty­viai iš­siun­ti­nė­ja už­sie­nio dip­lo­ma­tus iš ša­lies (JAV, Es­ti­jos, Mol­do­vos). Ar nė­ra ženk­lų, kad Lie­tu­va taip pat ga­li su­lauk­ti to­kių sank­ci­jų?

– Tai la­bai jau­trus ir su­bti­lus klau­si­mas. Ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti, ar su­lauk­si­me to­kių sank­ci­jų. Kaip ro­do jū­sų mi­nė­tų­jų vals­ty­bių pa­vyz­džiai, daž­niau­siai pir­miau­siai iš jų bū­na iš­siun­čia­mi ru­sų dip­lo­ma­tai – už veik­lą ne­su­de­ri­na­mą su dip­lo­ma­to sta­tu­su. Ru­sų dip­lo­ma­ti­nė­je pra­kti­ko­je yra pla­čiai tai­ko­mi at­sa­ko­mie­ji veiks­mai – taip va­di­na­mas „veid­ro­di­nis pri­nci­pas“. Jei sa­ky­ki­me, mes iš­sių­si­me kaž­ką iš ša­lies, tai ir Ru­si­ja iš­siųs.

Kal­bant apie JAV at­ve­jį, 35 Ru­si­jos dip­lo­ma­tai bu­vo iš­siųs­ti dar pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je ir ne­bu­vo at­sa­ko­mų­jų veiks­mų – ma­tyt ti­kė­ta­si įgau­ti pa­si­ti­kė­ji­mo kre­di­tą iš nau­jai iš­rink­to pre­zi­den­to D. Trum­po. Da­bar, žlu­gus to­kioms vil­tims, tu­ri­me vi­siš­kai ki­to­kį re­zul­ta­tą – su­dė­tin­gą ir komp­li­kuo­tą si­tua­ci­ją, nes kal­ba­ma kad iš­siųs 755 dip­lo­ma­ti­nio per­so­na­lo na­rius – ne tik dip­lo­ma­tus, bet ir tech­ni­nius, ad­mi­nis­tra­ci­nius dar­buo­to­jus. Tai­gi nu­ken­tės grei­čiau­siai tie pa­tys ru­sai, pa­gal su­tar­tis dir­ban­tys JAV dip­lo­ma­ti­nė­je at­sto­vy­bė­je ir kon­su­li­nė­se įstai­go­se.

– Kaip, jū­sų nuo­mo­ne, to­liau vys­ty­sis Ru­si­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kiai?

– Šian­dien su­nku prog­no­zuo­ti, kaip to­liau vys­ty­sis san­ty­kiai. Iš sa­vo pu­sės iš­lik­si­me nuo­sek­lūs – ir to­liau rem­si­me Ukrai­ną ir ki­tas Ry­tų par­tne­rys­tės ša­li­mis, ne­pri­pa­žin­si­me Kry­mo anek­si­jos, ra­gin­si­me, kad ES par­tne­riais ir NA­TO są­jun­gi­nin­kai kur kas dau­giau dė­me­sio skir­tų iš Ru­si­jos ky­lan­čioms hib­ri­di­nėms grės­mėms. San­ty­kių pers­pek­ty­va di­de­le da­li­mi pri­klau­sys ir nuo pa­čios Ru­si­jos. Jei­gu ir to­liau bus vyk­do­ma ka­rin­ga už­sie­nio po­li­ti­ka, ke­lia­ma geo­po­li­ti­nė įtam­pa, ne­bus vyk­do­mi Mins­ko su­si­ta­ri­mai, tuo­met ge­rų san­ty­kių ti­kė­tis bus la­bai su­nku.

Ar­ti­miau­siu me­tu ne­ma­tau kaž­ko­kių es­min­ges­nių per­mai­nų Ru­si­jos už­sie­nio po­li­ti­ko­je ti­ki­my­bės. Tad tę­si­me bend­ra­dar­bia­vi­mą eks­per­ti­nia­me lyg­me­ny­je.

– Ko­kie veiks­mai ga­lė­tų pa­ge­rin­ti abie­jų ša­lių san­ty­kius?

– Tai tų pa­čių Mins­ko su­si­ta­ri­mų įgy­ven­di­ni­mas. Jei jie bū­tų įgy­ven­din­ti, ta­da ES va­do­vų ta­ry­ba svars­ty­tų sank­ci­jų pa­nai­ki­ni­mo klau­si­mą, ta­da ir Ru­si­ja ti­kriau­siai pa­nai­kin­tų va­ka­rie­tiš­kų pre­kių em­bar­gą. Tai leis­tų nor­ma­li­zuo­ti san­ty­kius, vys­ty­tų­si vers­las. Pri­nci­pi­nė mū­sų po­zi­ci­ja – Mins­ko su­si­ta­ri­mų įgy­ven­di­ni­mas.

– Ar pa­ti Lie­tu­va tu­ri stra­te­gi­ją san­ty­kiuo­se su Ru­si­ja?

– Šia­me eta­pe, kaip ir mi­nė­jau, nė­ra pra­smės ap­sib­rėž­ti tam ti­kros stra­te­gi­jos, kaip kad san­ty­kių per­kro­va ar pan. Ru­si­ja ei­na tam ti­kros sa­vii­zo­lia­ci­jos link­me ir tę­sia ag­re­sy­ves­nę po­li­ti­ką. Mū­sų tiks­las – steng­tis par­ody­ti, jog tai ne­pers­pek­ty­vu.

Ga­li­ma sa­ky­ti, kad mū­sų dvi­ša­lė stra­te­gi­ja yra pla­tes­nės ES „pen­kių pri­nci­pų“ stra­te­gi­jos Ru­si­jos at­žvil­giu da­lis. Bet, ži­no­ma, iš­skir­ti tam ti­krus Lie­tu­vos stra­te­gi­nius pri­ori­te­tus Ru­si­jos at­žvil­giu ti­krai ga­li­ma – kaip ir mi­nė­jau, mums svar­būs ge­ri kai­my­ni­niai san­ty­kiai, bet mes ir to­liau skir­si­me di­de­lį dė­me­sį san­ty­kių su pi­lie­ti­ne Ru­si­jos vi­suo­me­ne stip­ri­ni­mui, žmo­gaus tei­sių pa­dė­čiai ir pa­na­šiems da­ly­kams, jau ne­kal­bant apie tarp­tau­ti­nės tei­sės pa­žei­di­mus.

– Anks­čiau Lie­tu­vo­je mėg­ta pri­sis­ta­ty­ti, kaip Ry­tų ir Ru­si­jos eks­per­tais, ar Lie­tu­va iš­ties su­pran­ta Ru­si­ją?

– Ma­nau, kad taip – mes vis dar lai­ko­mi Ry­tų kai­my­nys­tės vals­ty­bių ži­no­vais. Tar­kim JAV, Ka­na­dos ir ki­tų vals­ty­bių dip­lo­ma­tai nuo­lat kvie­čia­si mus pa­si­tar­ti, pa­si­tiks­lin­ti – kaip mes su­pran­ta­me esa­mą si­tua­ci­ją, vie­nus ar ki­tus įvy­kius, su­si­ju­sius su Ru­si­ja.

Kar­tais si­tua­ci­ja kei­čia­si taip grei­tai, kad nie­kas ne­sup­ran­ta Ru­si­jos, net pa­tys ru­sai.

Lie­tu­vos eks­per­tai yra ti­krai la­bai po­pu­lia­rūs Ukrai­no­je, Gru­zi­jo­je, Mol­do­vo­je ir ki­to­se vals­ty­bė­se. Jie pa­de­da įgy­ven­din­ti re­for­mas, jie su­vo­kia tų ša­lių rea­li­jas ir joms ky­lan­čius iš­šū­kius, nes kaž­ka­da pa­tiems te­ko per tai pe­rei­ti.

Ar Lie­tu­va su­pran­ta Ru­si­ją? Kar­tais si­tua­ci­ja kei­čia­si taip grei­tai, kad nie­kas ne­sup­ran­ta Ru­si­jos, net pa­tys ru­sai. Ki­ta ver­tus, mes esa­me kai­my­ni­nė vals­ty­bė, ži­no­me ru­sų kal­bą, tu­ri­me is­to­ri­nę pa­tir­tį, ži­no­me jų mąs­ty­mo bū­dą ir mū­sų nuo­mo­nės daž­nai klau­sia ki­tų vals­ty­bių dip­lo­ma­tai.

– Ko­kia Ru­si­jos opo­zi­ci­jos at­ei­tis? Ar ne­atro­do, kad jos lau­kia ko­le­gų iš Bal­ta­ru­si­jos li­ki­mas? 20 me­tų eg­zis­tuo­ja, bet rea­lių po­ky­čių Bal­ta­ru­si­jo­je ne­pa­da­ro.

– Taip, Ru­si­jos opo­zi­ci­ja yra silp­na ir su­sis­kal­džiu­si. Be to, jos at­žvil­giu kas­dien at­si­ran­da vis dau­giau su­var­žy­mų – kol kas jie dau­giau­siai ad­mi­nis­tra­ci­niai, bet nie­kas ne­ži­no kaip bus ry­toj. Ki­ta ver­tus, iš vi­suo­me­nės pu­sės vis la­biau jau­čia­mas ir per­mai­nų po­rei­kis, tad teig­ti, jog Ru­si­jos opo­zi­ci­jos lau­kia bal­ta­ru­siš­kas sce­na­ri­jus, taip pat ne­drįs­čiau.

– Kas, jū­sų nuo­mo­ne, lau­kia Ru­si­jos ar­ti­miau­sių ke­lių me­tų pers­pek­ty­vo­je?

– Ar­ti­miau­sia pers­pek­ty­va aiš­ki – gu­ber­na­to­rių rin­ki­mai, t.y. val­džios kon­so­li­da­ci­ja re­gio­nuo­se. Ki­tais me­tais – pre­zi­den­to rin­ki­mai ir prieš juos bus sten­gia­ma­si, kad si­tua­ci­ja iš­lik­tų sta­bi­li, to­dėl di­de­lio ak­ty­vu­mo už­sie­nio po­li­ti­ko­je ne­bus. Bus dau­giau kon­cen­truo­ja­ma­si į so­cia­li­nius klau­si­mus. Tai par­odė ir Vla­di­mi­ro Pu­ti­no „Tie­sio­gi­nė li­ni­ja“ su gy­ven­to­jais.

Ki­ta ver­tus, ir pa­ti Ru­si­ja ne­ži­no sa­vo at­ei­ties. Jei eis sa­vii­zo­lia­ci­jos, konf­ron­ta­ci­jos ke­liu, tuo­met bus su­nku ti­kė­tis ir ge­rų san­ty­kių su Va­ka­rais. Eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja taip pat ne itin guo­džia: struk­tū­ri­nės re­for­mos jau se­no­kai ne­vyk­do­mos, eko­no­mi­ka vos vos au­ga ir yra la­bai pri­klau­so­ma nuo pa­sau­li­nių naf­tos kai­nų.

Gal­būt pra­eis 30, 50 me­tų ir jū­sų kar­ta, ar jū­sų vai­kų, anū­kų kar­ta pri­pa­žins, kad gal ir Ru­si­ja ne vis­ką Kry­mo at­žvil­giu at­li­ko tei­sė­tai, ir kad Kry­mas tu­ri bū­ti grą­žin­tas Ukrai­nai.

Kal­bant apie Ru­si­jos vi­suo­me­nę, rei­kia pri­pa­žin­ti, kad ji vis ak­ty­viau bun­da – tai ro­do ir ba­lan­džio 26 d. ir bir­že­lio 12 d. pro­tes­tų ak­ci­jos. Anks­čiau pro­tes­tai ap­si­ri­bo­da­vo di­džiau­siais mies­tais, o da­bar apė­mė dau­gy­bė re­gio­nų. 17-oje mies­tų vy­ko pro­tes­tų ak­ci­jos. La­bai daug jau­ni­mo įsi­jun­gia ir jie ke­lia aiš­kius rei­ka­la­vi­mus, ku­riuo­se rei­ka­lau­ja pert­var­kų ir tei­sin­gu­mo.

– Ar ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti, kad Mask­va ka­da nors at­si­sa­kys Kry­mo?

– Mask­vo­je eg­zis­tuo­ja tra­di­ci­ja, kad am­ba­sa­do­riai skai­to at­vi­ras pa­skai­tas stu­den­tams Mask­vos vals­ty­bi­nia­me tarp­tau­ti­nių san­ty­kių uni­ver­si­te­te. Skai­ty­da­mas su­lau­kiau ir iš stu­den­tų pa­na­šių klau­si­mų ir at­sa­kiau taip: Lie­tu­va iki 1990 m. bu­vo So­vie­tų Są­jun­gos su­dė­ty­je, bet daug Va­ka­rų vals­ty­bių ne­pri­pa­ži­no oku­pa­ci­jos – už­sie­ny­je vei­kė ne vie­na Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­nė at­sto­vy­bė. La­bai pa­na­ši si­tua­ci­ja yra ir šian­dien: Kry­mo oku­pa­ci­jos daug vals­ty­bių, tarp jų ir Lie­tu­va, ne­pri­pa­žins. Kai man, dar bū­nant vai­kui, se­ne­lis sa­ky­da­vo, kad Lie­tu­va vėl bus lais­va, aš ir­gi ne­ti­kė­jau. To­dėl ir pa­sa­kiau stu­den­tams, kad gal­būt pra­eis 30, 50 me­tų ir jū­sų kar­ta, ar jū­sų vai­kų, anū­kų kar­ta pri­pa­žins, kad gal ir Ru­si­ja ne vis­ką Kry­mo at­žvil­giu at­li­ko tei­sė­tai, ir kad Kry­mas tu­ri bū­ti grą­žin­tas Ukrai­nai.