Lietuvoje gyventi gera, bet ne visur
Vi­si ro­dik­liai ro­do, kad gy­ve­ni­mas mū­sų ša­ly­je ge­rė­ja. Ta­čiau Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to (LLRI) sep­tin­tą kar­tą skel­bia­mas sa­vi­val­dy­bių in­dek­sas at­sklei­dė, kad už džiaugs­min­gų bend­rų vals­ty­bės sta­tis­ti­nių skai­čių sle­pia­si vis di­dė­jan­ti eko­no­mi­nė at­skir­tis tarp re­gio­nų.

Pernai Lietuvoje 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų, veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 procentais.

Tačiau taip ir dar geriau gyvena tik investicijų pritraukiančios savivaldybės, mat ten, kur yra gerai apmokamo darbo, ir žmonių nemažėja. Priešinga taisyklė galioja savivaldybėms autsaiderėms: kur investicijos žmogui skaičiuojamos ne tūkstančiais, o vienetais eurų, mažėja gyventojų, o traukiantis darbo jėgai neateina ir investicijų. Užburtas ratas, vis didinantis atotrūkį tarp klestinčių ir vegetuojančių savivaldybių.

„Pasmerkti“ sėkmei – didmiesčiai ir kurortai

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulas šešių didžiųjų miestų reitinge trečius metus iš eilės atiteko sostinei, nuo jos kiek atsilieka Klaipėda, o du šio indekso nuolatinius lyderius vis sparčiau vejasi Kaunas.

„Vilnius – šalies investicijų traukos centras, čia sukoncentruota net du trečdaliai užsienio investicijų. Todėl čia atlyginimai yra didžiausi, o nedarbas – vienas mažiausių. Sostinė – vienintelė iš didžiųjų miestų, kur gyventi ir dirbti atvyko daugiau žmonių, nei išvyko“, – apie sostinės statuso užprogramuotą Vilniaus sėkmę vakar kalbėjo LLRI Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Tiesa, Vilnius yra slegiamas didžiausios skolos kupros: vertinant visas savivaldybes, skolos mažėjo, tačiau sostinės biudžeto skola rekordinė – 101 proc. savivaldybės pajamų (palyginkime: Radviliškio rajono – 5 proc.). Klaipėda finansus sėkmingiau tvarko nei Vilnius: čia valdoma taupiai, uostamiesčio skola – mažiausia iš didžiųjų miestų.

Mažųjų 54 savivaldybių lyderiai – „žiedinės“ didmiesčių Klaipėdos ir pernai lyderiavusio Kauno rajonų savivaldybės, po jų – didieji kurortai Palanga ir Druskininkai.

Sostinė, didmiesčiai ir juos juosiančios „žiedinės“ savivaldybės, kurortai „pasmerkti“ sėkmei, nes labiausiai traukia ir investuoti, ir gyventi. Žinoma, tai jokiu būdu nemenkina savivaldybių ir jų vadovų, vietos verslo indėlio į gerus rezultatus.

Deja, autsaiderės pozicijos neatsikratė Ignalina, prasti Molėtų, Pakruojo, Zarasų, Joniškio rajonų rezultatai.

Sąlygos tos pačios, rezultatai skirtingi

Vis dėlto LLRI tyrimas rodo, kad „pasmerktų“ sėkmei ar, priešingai, ne itin patrauklių investuotojams regionų gyvenimo kokybė daug priklauso nuo vietos valdžios, verslo, pačių gyventojų gebėjimų.

Štai kad ir Kauno pavyzdys: reitinge jis kyla – šiemet ant bronzinės pakylos, nors pernai buvo ketvirtas, 2015 metais – tik penktas. Mieste, kuriame iš verslo atėjusio mero Visvaldo Matijošaičio dėka nuo biurokratinio pereinama prie ūkiško valdymo, gerėja beveik visi rodikliai: daugėja investicijų, savivaldybė gerai tvarkosi su finansais, nekilnojamuoju turtu, čia išduota santykinai daugiausia statybos leidimų iš didžiųjų miestų.

Lygindama kai kurias kitas savivaldybes, turinčias panašias vystymosi galimybes, A. Čepukaitė pažymėjo, kad jų rezultatai toli gražu nevienodi. Pavyzdžiui, nemažai investicijų ir gerų socialinių rodiklių teko Kėdainių, Švenčionių, Ukmergės, Mažeikių, Trakų rajonams, o ekonomiškai labiau stagnuoja Zarasų, Lazdijų, Jurbarko, Joniškio, Kelmės, Varėnos rajonai.

LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas atkreipė dėmesį, kad jau daug metų prie silpnesnių priskiriamos pasienio savivaldybės. Anot jo, kyla klausimas, ar jos nuo centrinės valdžios priklausančiose gėrybių dalybose paliktos podukros vietoje, ar tiesiog nemaža dalis gerovės jose – iš pasienyje vis dar prieinamų nelegalių šaltinių.

Akivaizdi sąsaja

Geriausios savivaldybės išsiskiria tuo, kad jose verslas aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, tad mažesnė ir emigracija. Ž. Šilėnas pripažino, kad savivaldybių indeksą iš dalies galima pavadinti investicijų reitingu: kur yra investicijų, ten yra darbo vietų, o juk žmonės dažniausia į kitą miestą ar valstybę migruoja dėl ekonominių priežasčių. O jeigu mažėja darbo jėgos, į tokius regionus nebeateina ir investicijų.

Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 proc. žmonių. Daugiausia – iš Pagėgių (3 proc.), Visagino ir Alytaus miesto (po 2,7 proc.), Pasvalio ir Pakruojo rajonų (po 2,5 proc.), Šilutės ir Mažeikių rajonų (po 2,4 proc.). Gera žinia – Klaipėdos rajonui ir Neringai, kur gyventojų padaugėjo 2,2 proc., Kauno rajonas pagausėjo 1,7 proc., Vilniaus rajonas – 0,9, Šiaulių rajonas – 0,4, Vilniaus miestas – 0,1 procento.

Šios tendencijos dažnai sutampa su investicijų skaičiais. Pavyzdžiui, savivaldybių indekso lyderis Vilnius pirmauja ir pagal tiesiogines užsienio investicijas gyventojui (16 729 eurai). Mažųjų savivaldybių pirmūnas Klaipėdos rajonas čia penktas (4815 eurų), o pagal materialines investicijas gyventojui – pirmas (5590 eurų), kai Vilnius ketvirtas (4174 eurai).

Nerimas: atotrūkis didėja

LLRI savivaldybių indeksas rodo nerimą keliančią tendenciją. Nors svarbiausi žmonių gerovei rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse, pagal investicijų, veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau.

„Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai viena pajamų nelygybės priežasčių. Yra rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos – 1 euras žmogui! Kastuvo už tiek nenupirksi. Apie kokius didelės pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?“ – apgailestavo Ž. Šilėnas.

Toji 1 euro užsienio investicijų žmogui savivaldybė – Rietavo, neką turtingesni Lazdijų (4 eurai), Šilalės (5 eurai), Kelmės (6 eurai) rajonai, Pagėgiai (10 eurų). Palyginkime: vilniečiui tenka 16 729, Kazlų Rūdos gyventojui – 8077, kėdainiškiui – 6573, klaipėdiečiui – 5578 eurai.

Kokią ateitį galima prognozuoti indekso autsaiderių grupei? LLRI prezidentas pripažino: nors skamba žiauriai, dalies savivaldybių ateitis niūri, o gal jų ir visai turėtų nelikti. Jeigu nėra investicijų, ekonominio gyvybingumo, gyventojų tokiose savivaldybėse vis mažės, jos bus vis labiau priklausomos nuo įvairių dotacijų, mokesčių perskirstymų. Tad, pasak Ž. Šilėno, galbūt vertėtų svarstyti ne tik „žiedinių“ savivaldybių ateitį, bet ir diskutuoti, ar gali likti savarankiškos kai kurios mažėjančios ir ekonomiškai negyvybingos savivaldybės.

Dar vienas indekso rodiklis, prognozuojantis savivaldybių ateitį – valstybinių egzaminų vidutinis įvertinimas. Akivaizdu, kad mažai investicijų pritraukiančios savivaldybės pasmerkia ir save, ir savo jaunimą, nes nesuteikia jam kokybiško išsilavinimo, o kartu daugiau šansų gauti didesnes pajamas. Štai autsaiderio Ignalinos rajono mokinių rezultatai pagal valstybinių egzaminų vidutinį vertinimą – antri nuo galo, labiausiai mažėjančių Pagėgių – patys blogiausi, mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų gyventojui pritraukiančio Rietavo – prasčiausiųjų dešimtuke, kaip ir pagal materialines investicijas gyventojui labiausiai atsiliekančio Skuodo rajono.

„Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir priešingai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų, siekiant pritraukti ir išlaikyti investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus“, – sakė Ž. Šilėnas.

Jis pateikė tokį pavyzdį. Pabradė – investuotojų ypatingai netraukiantis miestelis, tad galėtų virkauti, kad priklauso „pasmerktųjų“ kategorijai. Tačiau čia įsikūrusi moderni medicininės paskirties gaminių bendrovė „Intersurgical“ aprūpina darbu ir garantuoja gerovę ne tik Pabradės, bet ir aplinkinių vietovių žmonėms.

Šaltinis: Lietuvos laisvosios rinkos institutas

. . .

Lietuvos savivaldybių indekse vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys: kaip savivaldybės kūrė palankias verslui sąlygas, taupė išteklius, garantavo veiklos skaidrumą, kokių rezultatų pasiekė komunalinio ūkio, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos, turto valdymo, biudžeto ir kitose srityse.