Lietuvių požiūris į pabėgėlius: pusė – prieš, pusė – už
Lie­tu­viai nė­ra taip nu­si­tei­kę prieš pa­bė­gė­lius, koks yra su­si­da­ręs įspū­dis – tai ro­do pra­ėju­sį mė­ne­sį at­lik­ta rep­re­zen­ta­ty­vi apk­lau­sa. 47 proc. gy­ven­to­jų no­ri pa­dė­ti pa­bė­gė­liams, bet dau­ge­liui trūks­ta in­for­ma­ci­jos, kaip tai pa­da­ry­ti, o 46 proc. ne­pri­ta­ria prie­globs­čio pra­šy­to­jų pri­ėmi­mui.

Ži­niask­lai­dai pri­sta­ty­ta Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to už­sa­ky­mu ba­lan­džio mė­ne­sį „Spin­ter ty­ri­mų“ at­lik­ta rep­re­zen­ta­ty­vi vi­suo­me­nės nuo­mo­nės apk­lau­sa dėl mig­ran­tų, prie­globs­čio pra­šy­to­jų, pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo. Ty­ri­mo duo­me­nys at­sklei­džia, kiek ir ko­kio­mis są­ly­go­mis Lie­tu­vos gy­ven­to­jai pri­ta­ria mig­ran­tų pri­ėmi­mui mū­sų ša­ly­je, ar vi­suo­me­nė ži­no, kaip ga­li pa­dė­ti at­vyks­tan­tie­siems, ar yra pa­lan­kiai nu­si­tei­ku­si ir kaip ver­ti­na vals­ty­bės bei ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų pa­gal­bos tei­ki­mą, taip pat – kiek pa­pli­tę įvai­rūs su mig­ran­tais, pa­bė­gė­liais, prie­globs­čio pra­šy­to­jais su­si­ję iš­anks­ti­niai įsi­ti­ki­ni­mai.

Ne­ri­mo būsena

Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos or­ga­ni­za­ci­jos „Ca­ri­tas“ di­rek­to­rius Li­nas Ku­ku­rai­tis at­lik­tą ty­ri­mą va­di­no gai­rė­mis, ku­rios ga­li pa­dė­ti į pa­gal­bos tei­ki­mą įtrauk­ti vi­suo­me­nės at­sto­vus. Jo po­žiū­riu, nuo pra­ėju­sių me­tų pa­bai­gos vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ty­ri­mo duo­me­nys ne­la­bai kei­čia­si, ten­den­ci­jos iš­lie­ka pa­na­šios. „Ga­li­my­bė, kad pas mus at­va­žiuos la­bai daug pa­bė­gė­lių, iš­lie­ka. O ti­kro­vė to­kia, kad jų skai­čiai la­bai ma­ži, – sa­kė L. Ku­ku­rai­tis. – Ta­čiau vi­suo­me­nė lai­ko­ma ne­ri­mo, bai­mės bū­se­no­je, tai su­po­nuo­ja tam ti­krus apk­laus­tų­jų at­sa­ky­mus. Ži­nia apie pa­bė­gė­lius iš­gy­ve­na­ma kaip grės­mė, bet ne kaip pa­tir­tis.“ Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad nuo­mo­nė apie įvai­rias so­cia­li­nes gru­pes yra tuo pra­stes­nė, kuo ma­žiau bū­na su­si­ti­ki­mų su jo­mis ir as­me­ni­nės pa­tir­ties. Tu­rin­tie­ji pa­tir­ties yra at­vi­res­ni, ne­lie­ka prie­žas­čių ne­ri­mui.

Vilniaus arkivyskupijos "Caritas" direktorius Linas Kukuraitis. / Alinos Ožič nuotrauka

L. Ku­ku­rai­čio nuo­mo­ne, vi­suo­me­nė įgąs­din­ta grei­čiau­siai dėl Eu­ro­po­je vyks­tan­čių pro­ce­sų, apie ku­riuos gau­su in­for­ma­ci­jos, o nuo­sta­tas for­muo­ja ži­niask­lai­da. Jis re­ko­men­da­vo, kad grei­čiau vyk­tų pa­bė­gė­lių per­kė­li­mo ir in­teg­ra­ci­jos pro­ce­sas, bū­tų dau­giau su­si­ti­ki­mų su jais, tei­gia­mų emo­ci­jų ir po­zi­ty­vių pa­tir­čių. Ta­da esą nuo­mo­nės apie pa­bė­gė­lius keis­tų­si.

„Ca­ri­to“ va­do­vas pa­žy­mė­jo, kad at­sa­ko­my­bę dėl pa­bė­gė­lių esa­me lin­kę per­kel­ti Lie­tu­vos, o dar la­biau – Eu­ro­pos Są­jun­gos va­do­vams. Ta­čiau val­džia ga­li tik su­kur­ti są­ly­gas jų in­teg­ra­ci­jai. Kaip sa­kė L. Ku­ku­rai­tis, mū­sų as­me­ni­nė ir bend­ruo­me­nės pa­tir­tis sie­ja­si su ri­zi­ka įsi­leis­ti at­vy­kė­lius į sa­vo gy­ve­ni­mą, dar­bi­nę ap­lin­ką, švie­ti­mo ir svei­ka­tos sis­te­mas.

Pa­gal ty­ri­mo re­zul­ta­tus, Lie­tu­vo­je yra tik 2 ir 1 proc. žmo­nių, ku­rie su­tin­ka pa­bė­gė­lius įdar­bin­ti bei ap­gy­ven­din­ti. „Re­gis, ma­žai, bet tai yra tūks­tan­čiai pi­lie­čių“, – pa­brė­žė L. Ku­ku­rai­tis ir va­di­no juos vi­suo­me­nės po­ten­cia­lu.

Kaip tap­ti savais

Ki­tos ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos – Rau­do­no­jo Kry­žiaus at­sto­vė Rai­mon­da Le­be­lio­ny­tė-Al­sei­kie­nė kas­dien su­si­du­ria su at­vyks­tan­čiais žmo­nė­mis, pa­de­da jiems in­teg­ruo­tis. Ji tei­gė, kad pa­bė­gė­lių in­teg­ra­ci­ja be bend­ruo­me­nės aps­kri­tai ne­įma­no­ma. Kad ir ką da­ry­tų val­džios ins­ti­tu­ci­jos, prie­globs­čio pra­šy­to­jai Lie­tu­vo­je ne­si­jaus ge­rai. Ji pa­pa­sa­ko­jo apie pa­tir­tį Is­lan­di­jo­je, ku­rio­je nė­ra pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo cen­trų. „Kai at­vyks­ta pa­bė­gė­lių šei­ma, ku­ri no­ri in­teg­ruo­tis Is­lan­di­jo­je, ji su­pa­žin­di­na­ma su pa­na­šia is­lan­dų šei­ma – jos bend­rau­ja, da­li­ja­si pa­tir­ti­mi“, – pa­sa­ko­jo R. Le­be­lio­ny­tė-Al­sei­kie­nė.

Rau­do­no­jo Kry­žiaus at­sto­vė įsi­ti­ki­nu­si, kad be bend­ruo­me­nės at­sa­ko­my­bės Lie­tu­vo­je nie­ko ne­pa­vyks pa­da­ry­ti, to­dėl rei­kia dirb­ti su ne­ap­sisp­ren­du­siais žmo­nė­mis, ne­ži­nan­čiais, ar jie no­rė­tų, ar ne pa­dė­ti pa­bė­gė­liams, ku­riuos įsi­pa­rei­go­jo pri­im­ti Lie­tu­va.

„Gal ir pri­im­čiau pa­bė­gė­lį, jei jis kal­bė­tų lie­tu­viš­kai, par­ody­tų, kad ti­krai no­ri gy­ven­ti Lie­tu­vo­je“, – ne­re­tai sa­ko tau­tie­čiai. Ge­ras pa­vyz­dys, kaip tei­gė R. Le­be­lio­ny­tė-Al­sei­kie­nė, at­ga­nis­ta­nie­tis Ba­si­ras You­su­si: pra­kal­bęs lie­tu­viš­kai jis ta­po la­biau sa­vas, ne­gu sve­ti­mas, la­biau pri­ima­mas, ne­gu ne­prii­ma­mas. Ji pa­brė­žė, kad vie­ti­nės kal­bos mo­kė­ji­mas yra vie­nas svar­biau­sių sėk­min­gos in­teg­ra­ci­jos da­ly­kų.

NVO prog­ra­mos Lie­tu­vo­je di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Ju­li­ja Mo­tie­jū­nie­nė pa­sa­ko­jo apie tarp­tau­ti­nį ren­gi­nį Len­ki­jo­je, Var­šu­vo­je, ku­ria­me ji ir dau­ge­lio Eu­ro­pos ša­lių at­sto­vai da­li­jo­si pa­bė­gė­lių in­teg­ra­vi­mo pa­tir­ti­mi. Kaip se­ka­si in­teg­ruo­ti pa­bė­gė­lius, ro­do bend­ruo­me­nės veik­la, pa­žy­mė­jo J. Mo­tie­jū­nie­nė. Jai įsi­mi­nė pa­sa­ko­ji­mas, kai į vie­ną Šve­di­jos mies­te­lį per nak­tį at­vy­ko pu­san­tro tūks­tan­čio prie­globs­čio pra­šy­to­jų. Vie­tos bend­ruo­me­nė per 24 va­lan­das suo­rga­ni­za­vo mais­to, dra­bu­žių, pa­la­pi­nių, ki­tų bū­ti­nų pa­gal­bos prie­mo­nių. Kai maž­daug po pus­me­čio at­vy­ko an­tro­ji pa­na­ši pa­bė­gė­lių ban­ga, pa­dė­ti ėmė­si vie­tos sa­vi­val­dy­bė. Ši už­tru­ko ke­tu­rias ar pen­kias die­nas, kol pa­da­rė tai, ką bend­ruo­me­nė aną­kart – per par­ą.

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ direktorius Linas Kukuraitis (kairėje_; NVO programos Lietuvoje direktoriaus pavaduotoja Julija Motiejūnienė; Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos socialinė darbuotoja Raimonda Lebelionytė-Alseikienė; Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė. / Alinos Ožič nuotrauka

Ne­bai­su, kai pažįsti

Kaip ro­do Lie­tu­vo­je at­lik­ti ty­ri­mai, la­biau nu­si­tei­kę pri­im­ti pra­šan­čiuo­sius prie­globs­čio yra tie Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, ku­riems te­ko gy­ven­ti už­sie­ny­je, ku­rių šei­mos yra miš­rios, ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je yra už­sie­nie­čių, jų ar­ti­mie­ji tu­ri emig­ra­ci­jos pa­tir­ties; taip pat tu­rin­tie­ji aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, gau­nan­tie­ji di­des­nes pa­ja­mos, uži­man­tie­ji ge­res­nę pa­dė­tį dar­bo rin­ko­je ir gy­ve­nan­tie­ji did­mies­čiuo­se.

Ne­pri­ta­rian­čių­jų pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mui ar­gu­men­tai pa­pras­tai bū­na sie­ja­mi su eko­no­mi­ka: tei­gia­ma, jog pra­šan­tie­ji prie­globs­čio taps iš­lai­ky­ti­niai, mi­ni­mos te­ro­riz­mo grės­mės. Tai­gi, pa­grin­di­nės ne­pa­si­ti­kė­ji­mo prie­žas­tys – eko­no­mi­nės ir sau­gu­mo.

Ne­ži­no­my­bė pa­pras­tai ke­lia ne­ri­mą. „Ca­ri­to“ va­do­vas L. Ku­ku­rai­tis sa­kė, kad pa­sta­ruo­ju me­tu Lie­tu­vo­je in­teg­ruo­ja­ma dau­giau ukrai­nie­čių. Ži­niask­lai­da apie juos tiek daug pa­sa­ko­jo, kad „Ca­ri­to“ at­sto­vai net pra­dė­jo stab­dy­ti ži­nių srau­tą. Mat prie­globs­čio pa­pra­šę ukrai­nie­čiai no­ri ra­miai ir be di­de­lio vie­šu­mo kur­ti sa­vo gy­ve­ni­mą Lie­tu­vo­je.

L. Ku­ku­rai­tis sa­kė, kaip va­duo­ja­ma­si nuo ne­ži­nios bai­mės dėl pa­bė­gė­lių – „Ca­ri­tas“ sten­gia­si į jų in­teg­ra­ci­ją įtrauk­ti kuo dau­giau vie­tos bend­ruo­me­nės ir tai da­ro per par­api­jas. Kiek­vie­ną sek­ma­die­nį kar­tu ge­ria­ma ar­ba­ta, bend­rau­ja­ma, vis dau­giau žmo­nių pra­de­da do­mė­tis, pa­bė­gė­liai grei­čiau įsi­lie­ja į vie­tos gy­ve­ni­mą.

Ne­sa­me už­da­ri, bet...

Pa­gal at­lik­tą apk­lau­są, be­veik pu­sė Lie­tu­vos gy­ven­to­jų (47 proc.) yra nu­si­tei­kę pa­dė­ti į Lie­tu­vą at­vyks­tan­tiems prie­globs­čio pra­šy­to­jams, ta­čiau di­de­lei da­liai jų trūks­ta in­for­ma­ci­jos, kaip tai da­ry­ti, kur rei­kė­tų kreip­tis.

Dėl im­ig­ran­tų pri­ėmi­mo Lie­tu­vos gy­ven­to­jų nuo­mo­nė pa­si­da­li­na be­veik per­pus: 46 proc. res­pon­den­tų vi­siš­kai tam ne­pri­ta­ria, 49 proc. pri­ta­ria su tam ti­kro­mis iš­ly­go­mis, 5 proc. pri­ta­ria be­są­ly­giš­kai. Dau­gu­ma pri­ta­rian­čių­jų im­ig­ran­tų pri­ėmi­mui su iš­ly­go­mis dė­me­sį at­krei­pia į tai, kad tai tu­rė­tų bū­ti pa­bė­gė­liai nuo ka­ro ar per­se­kio­ji­mų, ta­čiau ne eko­no­mi­niai mig­ran­tai (77 proc.) bei tu­rė­tų pa­tys reikš­ti no­rą įsi­lie­ti į mū­sų vi­suo­me­nę – iš­mok­ti kal­bą, pa­žin­ti kul­tū­rą, siek­ti in­teg­ruo­tis (70 proc.).

Tuo me­tu ne­pri­ta­rian­čių­jų im­ig­ran­tų pri­ėmi­mui prieš­iš­kas nu­sis­ta­ty­mas su­si­jęs ne su kul­tū­ri­niais veiks­niais, bet su su­bjek­ty­viai su­vo­kia­ma eko­no­mi­ne skriau­da (im­ig­ran­tų iš­lai­ky­mo kai­na vals­ty­bei, kon­ku­ren­ci­ja dėl dar­bo vie­tų – iš vi­so 44 proc. ne­pri­ta­ran­čių­jų) bei sau­gu­mo iš­šū­kiais (im­ig­ran­tų per­kė­li­mui pri­ski­ria­ma iš­au­gu­sia te­ro­riz­mo grės­me bei nu­si­kals­ta­mu­mo ly­giu – iš vi­so 43 proc.).

Ne­pai­sant to, kad di­džiau­sia at­sa­ko­my­bė už sėk­min­gą prie­globs­čio pra­šy­to­jų in­teg­ra­ci­ją pri­ski­ria­ma aukš­čiau­sio ly­gio Lie­tu­vos ir ES ins­ti­tu­ci­joms, da­lis gy­ven­to­jų yra lin­kę ir pa­tys prie šios in­teg­ra­ci­jos pri­si­dė­ti: pa­gel­bė­ti at­vyks­tan­tie­siems yra nu­si­tei­kę 47 proc. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. 16 proc. jų pri­si­dė­tų vie­nu ga­li­mų bū­dų, 13 proc. – dviem, 19 proc. – trim ir dau­giau.

Dau­giau­sia apk­laus­tų­jų tei­gia su­tin­kan­tys pa­dė­ti į Lie­tu­vą at­vyks­tan­tiems prie­globs­čio pra­šy­to­jams pa­au­ko­da­mi daik­tų, pri­si­dė­da­mi fi­nan­siš­kai (35 proc.), ska­tin­da­mi ap­lin­ki­nius bū­ti to­le­ran­tiš­kus (33 proc.). 16 proc. tei­gia, jog su­tik­tų mo­ky­ti kal­bos, pro­fe­si­jos ar ama­tų, 15 proc. – ne­mo­ka­mai su­teik­tų pa­slau­gų, 12 proc. – or­ga­ni­zuo­tų lais­va­lai­kį. Dau­giau įsi­pa­rei­go­ji­mo rei­ka­lau­jan­čios pa­gal­bos for­mos – at­vyks­tan­čius prie­globs­čio pra­šy­to­jus įdar­bin­ti ar ap­gy­ven­din­ti – yra ma­žiau po­pu­lia­rios, prie jų su­tik­tų pri­si­jung­ti ati­tin­ka­mai 2 proc. ir 1 proc. apk­laus­tų­jų.

„Iš ty­ri­mo duo­me­nų ma­ty­ti, kad ne­sa­me to­kie už­da­ri, kaip kar­tais pa­tys links­ta­me ma­ny­ti – pu­sė Lie­tu­vos gy­ven­to­jų su­tik­tų pa­dė­ti prie­globs­čio pra­šy­to­jams. Tie­sa, apk­lau­so­je 41–71 proc. su­tin­kan­čių­jų pa­dė­ti (pri­klau­so­mai nuo pa­gal­bos for­mos) tei­gė ne­ži­nan­tys, kaip tai pa­da­ry­ti, kur rei­kė­tų kreip­tis. Įvai­rių vi­suo­me­ni­nių ini­cia­ty­vų, skir­tų pa­dė­ti at­vyks­tan­tie­siems, ži­no­mu­mas vi­suo­me­nė­je taip pat te­sie­kia 38 proc. Tai­gi no­rė­da­mi kur­ti prie­globs­čio pra­šy­to­jų in­teg­ra­ci­jai pa­lan­kes­nę ap­lin­ką, tu­rė­tu­me pla­čiau in­for­muo­ti vi­suo­me­nę apie ga­li­my­bes pa­dė­ti.“ – tei­gė Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to di­rek­to­rė dr. Ie­va Pe­tro­ny­tė.

.

.

.

.