Lietuviškas teisingumas: atgrasymas bausmėmis ir persekiojimu
Įtvir­ti­nus bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę už dis­po­na­vi­mą nors ir ne­di­de­liu nar­ko­ti­nių me­džia­gų kie­kiu, ša­ly­je spar­čiai dau­gė­ja už tai nu­teis­tų as­me­nų. Dau­gu­ma jų – jau­ni žmo­nės, tarp jų esa­ma ir moks­lei­vių, tei­sia­mų­jų suo­le at­si­dū­ru­sių dėl „žo­lės“ su­kti­nės. Da­lis tei­si­nin­kų kal­ba apie per­tek­li­nę kri­mi­na­li­za­ci­ją ir pa­žy­mi, kad da­bar nu­ma­ty­tos baus­mės yra ne­adek­va­čios bei ne­lo­giš­kos.

Nors nemažai Vakarų šalių dekriminalizavo kanapių turėjimą, o kai kai kurios valstybės jas net legalizavo, Lietuvoje nueita priešingu keliu. Seimas prieš dvejus metus nusprendė, kad žmonėms, pas kuriuos randamas net ir nedidelis kanapių ar kitų narkotikų kiekis, gresia baudžiamoji atsakomybė. Iki tol už tai buvo galima taikyti administracinę atsakomybę. 2017 metų pabaigoje įsigaliojo ir pataisos, neleidžiančios skirti bausmės atidėjimo už sunkius nusikaltimus, taip pat ir už narkotinių medžiagų platinimą. Visi sučiupti su „žole“ ar besidalijantys jos suktine, atsisiuntusieji nedidelį narkotikų kiekį iš užsienio, galima sakyti, neišvengia baudžiamosios atsakomybės.

Situacija besipiktinantys teisėjai ir teisininkai ragina keisti esamą reglamentavimą. Tačiau valdantieji politikai entuziazmu netrykšta.

Liūdnos prognozės

Padėtį, susiklosčiusią, kai buvo kriminalizuotas disponavimas nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu, specialioje „Lietuvos žinių“ diskusijoje aptarė Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė Agnė Širinskienė, Teisės instituto Teisinės sistemos tyrimo skyriaus vedėjas, Lietuvos kriminologų asociacijos narys Mindaugas Lankauskas.

Pasak A. Cinino, įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę ir diferencijuoja jos griežtumą pagal vieną pagrindinį kriterijų – tai, ar asmuo disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, ar neturėdamas. „Jeigu narkotikai ar psichotropinės medžiagos įsigyjamos savo reikmėms, dažniausiai teismai taiko bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Kai narkotikai įgyjami turint tikslą juos platinti, įstatymas numato itin griežtas bausmes. Švelniausia bausmė, kuri gali būti skirta asmeniui, išplatinusiam bet kokį mažiausią narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį, yra dveji metai laisvės atėmimo. Maksimali bausmė – iki 15 metų, atsižvelgiant į narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį“, – aiškino teisėjas.

Čia itin aktualus klausimas dėl narkotinių medžiagų platinimo. Bet kas, besidalijantis „žolės“ suktine su draugais, gali būti traktuojamas kaip narkotikų platintojas.

Čia itin aktualus klausimas dėl narkotinių medžiagų platinimo. Bet kas, besidalijantis „žolės“ suktine su draugais, gali būti traktuojamas kaip narkotikų platintojas. Lygiai kaip ir narkotikų prekeivis. Kaip sakė A. Cininas, trims gimnazistams pasidalijus viena suktine, ją įsigijęs jaunuolis turėtų netekti laisvės ne mažiau kaip dvejiems metams, o kiti du būtų tik įgyjėjai, kurie paprastai baudžiami švelnesnėmis bausmėmis – bauda arba laisvės apribojimu.

„Žinoma, pats teistumo faktas irgi jau yra bausmė, atgrasymo priemonė, bet esmė ta, kad iš tiesų įstatymas nediferencijuoja tokių dalykų kaip savanaudiškas įgijimas, kai narkotikai pardavinėjami gatvėse už pinigus, ir vaikiškas lengvabūdiškumas, tam tikros klaidos, kai nėra savanaudiškų tikslų. Vaikai, nesuvokdami, ką daro, įklimpsta į tokias įstatymų pinkles. Reikia pasakyti, kad atvejų, kai jauni žmonės traukiami baudžiamojon atsakomybėn už narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėjimą, kasmet vis daugėja“, – pažymėjo teisėjas.

Neišspręsta narkomanijos problema

Prieš 2–3 metus asmenų, baudžiamąja tvarka nuteistų už nedidelio narkotinių medžiagų kiekio laikymą neturint tikslo juos platinti, būdavo apie tūkstantį, o šiemet, kaip skaičiuojama, tokių žmonių gali būti beveik du tūkstančiai. Iš jų apie 40 asmenų – moksleiviai iki 17 metų. Pavyzdžiui, pernai pirmosios instancijos teismuose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti buvo nuteisti 34 nepilnamečiai. Pirmąjį šių metų pusmetį – 19 jaunuolių.

Agnė Širinskienė: "Žmogus, žinodamas apie griežtesnes pasekmes, paprastai kur kas labiau susimąsto nei administracinės atsakomybės atveju.“/Alinos Ožič nuotrauka

A. Širinskienė sutiko, kad daugėja žmonių, kuriems inkriminuojama veika pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl narkotinių medžiagų disponavimo ar platinimo. Tačiau to priežastis, jos manymu, lėmė ne tik prieš porą metų įsigaliojusios įstatymų pataisos. „Matome bendrą tendenciją, kad narkotikus vartojančių žmonių Lietuvoje, deja, daugėja. Didėjant bendram narkomanų skaičiui, greičiausiai tiesiog neišvengiamai auga ir skaičiai tų, kurie patenka į teisėsaugos akiratį, vėliau atitinkamai – į teismus ir jiems taikomi ar netaikomi Baudžiamojo kodekso straipsniai. Manyčiau, kad narkomanijos problemos negalime spręsti vertindami vieną segmentą ir žiūrėdami tik per teismų ar teisingumo vykdymo prizmę. Turėtume žiūrėti kur kas plačiau, užduodami klausimą, o kas gi atsitiko, kad per 28 atkurtos nepriklausomybės metus narkomanijos problemos visuomenėje niekaip negebame išspręsti?“ – aiškino ji.

M. Lankauskas teigė negalintis sutikti, kad šalyje daugėja vartojančiųjų narkotikus. Jis minėjo, kad staigesnis tokių asmenų skaičiaus šuolis fiksuotas nuo 2004 metų. Tačiau vėliau jis tapo stabilus. Palyginti su kitomis šalimis, šiuo požiūriu esą neatrodome labai prastai.

Tiki, kad bausmė atgraso

Teisėjo A. Cinino įsitikinimu, už disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir jų platinimą dabar numatytos bausmės yra neadekvačios. Du kartus įkliuvusiam kanapių suktine besidalijusiam paaugliui gali grėsti iki 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Lygiai tokia pati bausmė gresia ir asmeniui, kuris narkotines medžiagas pardavinėja didmena. „Tai kur ta teisybė, teisingumo principas?“ – kritikavo jis.

M. Lankausko manymu, bausmės už narkotinių medžiagų laikymą ar platinimą adekvatumą galima lyginti su baudžiamąja atsakomybe, numatyta už kitus nusikaltimus. Pavyzdžiui, didžiausia gresianti bausmė už išžaginimą – įkalinimas 7 metams.

A. Širinskienės teigimu, Baudžiamajame kodekse yra nuostata, nurodanti, kad jeigu numatytas bausmės dydis, teisėjo manymu, prieštarauja teisingumo principui, teisėjas turi teisę skirti švelnesnę bausmę. „Manau, kad yra visos galimybės skirti švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimo. Net jei kalbama apie pasidalijimą suktine. Kitas dalykas – reikėtų kalbėti ir apie tai, kokia yra baudžiamosios teisės, baudžiamosios justicijos paskirtis. Matyt, jos paskirtis visų pirma nėra nubausti, o atgrasyti. Žmogus, žinodamas apie griežtesnes pasekmes, paprastai kur kas labiau susimąsto nei administracinės atsakomybės atveju“, – tvirtino parlamentarė.

A. Cininas sakė, kad bylose dėl narkotikų disponavimo teismai dažnai laikosi principo numatyti švelnesnę atsakomybę teisiamiesiems. Jeigu anksčiau neteistas asmuo nesavanaudiškais tikslais disponavo narkotinėmis medžiagomis (nesant sunkesnių lydinčių straipsnių), yra didelė tikimybė, kad jam bus skirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. „Tada keliu klausimą: jeigu beveik visą laiką reikia konstatuoti, kad įstatymo sankcija yra neprotinga, ar protingas pats įstatymas? Ar vis dėlto nevertėtų padaryti taip, kad nereikėtų taikyti išimčių beveik kaskart, kai nagrinėjama byla?“ – klausė teisėjas.

Audrius Cininas: "Esmė ta, kad iš tiesų įstatymas nediferencijuoja tokių dalykų kaip savanaudiškas įgijimas ir vaikiškas lengvabūdiškumas, tam tikros klaidos, kai nėra savanaudiškų tikslų."/www.teismai.lt nuotrauka

Ne vienas nelogiškumas

A. Cininas minėjo ne vieną įstatymų nelogiškumą. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už narkotinių medžiagų vartojimą. Jeigu žmogus „pričiuptas“ jau pavartojęs narkotikų, jam gresia administracinė atsakomybė ir piniginė bauda. Tačiau jeigu žmogus sugautas dar nepavartojęs narkotikų, o tik juos turintis, jam jau gresia baudžiamoji atsakomybė. „Išvada tokia: jeigu jau gavai heroino dozę, nežiopsok, susileisk kuo greičiau“, – kritikavo teisėjas.

A. Cininas siūlė svarstyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų diferencijavimą. Visų jų „sumetimas į vieną krepšį“ mažų mažiausiai yra neteisingas. Jis akcentavo neskatinantis vartoti narkotikų, bet minėjo, kad kanapės, palyginti su heroinu, yra „silpna arbatėlė“.

Nors kai kurių užsienio valstybių patirtis rodo, kad efektyviausias būdas kovoti su narkotinių medžiagų vartojimu – ne baudžiamasis persekiojimas, o veikos dekriminalizavimas ir pagalba, A. Širinskienė sakė sunkiai įsivaizduojanti galimybę dekriminalizuoti narkotikų kontrabandą

Tačiau A. Širinskienė su tuo nesutiko. Politikė sakė, kad pagal Jungtinių Tautų (JT) klasifikaciją kanapės yra įrašytos į pačių pavojingiausių narkotinių medžiagų sąrašą. M. Lankauskas aiškino, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ne kartą siūlė perkelti kanapes į kito pavojingumo lygio sąrašą, bet JT Narkotikų kontrolės komisija tai atmesdavo.

„Vienas esminių dalykų, dėl kurių narkotinės medžiagos traukiamos į griežčiausią sąrašą, – menkas jų medicininis ir mokslinis panaudojimas. Kai dabar pradėta plačiau naudoti kanapes medicinoje, kyla klausimas, ar ilgai jos tame sąraše bus. Manau, PSO rengiasi rekomenduoti jas iš ten pašalinti“, – dėstė jis.

Nors kai kurių užsienio valstybių patirtis rodo, kad efektyviausias būdas kovoti su narkotinių medžiagų vartojimu – ne baudžiamasis persekiojimas, o veikos dekriminalizavimas ir pagalba, A. Širinskienė sakė sunkiai įsivaizduojanti galimybę dekriminalizuoti narkotikų kontrabandą. Ji nemano ir kad tam galėtų pritarti dabartinės kadencijos Seimas, kuriame dirba daug konservatyvių pažiūrų politikų.

Seimo TTK vadovė taip pat atsargiai žiūri į galimybę dekriminalizuoti disponavimą tam tikrais narkotikais ar jų platinimą. „Tikrai sunkiai įsivaizduoju tokio projekto „ėjimą“ Seime. Manau, tai rodo ir ankstesni bandymai, tad surinkti daugumos balsus toks projektas tikrai nepajėgus“, – tikino parlamentarė. Kartu ji pridūrė, kad reikalinga mokslinė diskusija, šviečiamasis darbas, jeigu norime atsakomybę už kai kurias nusikalstamas veikas iš baudžiamosios sugrąžinti į administracinę.

Šalyje paimta narkotinių ir psichotropinių medžiagų (g)

2017 metai 2018 metai
Kanapių dervos (hašišo) 301657 552721
Kanapių ir jų dalių 116338 509589

Šaltinis: Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Skaičiai

Nuteistieji pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti):

2018-ųjų pirmąjį pusmetį pirmosios instancijos teismuose – 867 asmenys. Iš jų: 19 asmenų iki 17 metų amžiaus, 115 asmenų – 18–20 metų amžiaus, 396 asmenys – 21–30 metų amžiaus.

2017 metais pirmosios instancijos teismuose – 1324 asmenys. Iš jų: 34 asmenys iki 17 metų amžiaus, 169 asmenys – 18–20 metų amžiaus, 521 asmuo – 21–30 metų amžiaus.

2016 metais pirmosios instancijos teismuose – 1048 asmenys. Iš jų: 34 asmenys iki 17 metų amžiaus, 135 asmenys – 18–20 metų amžiaus, 460 asmenų – 21–30 metų amžiaus.

Šaltinis: Nacionalinė teismų administracija

. . .

Ikiteisminių tyrimo įstaigose užregistruotos nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda:

2016 metais – 2298 nusikalstamos veikos

2017 metais – 2623 nusikalstamos veikos

Šaltinis: Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos