Lietuviams Europoje siūlomas antrarūšių vaidmuo
Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) pra­si­dė­jo dis­ku­si­jos, kaip pa­skirs­ty­ti nau­jos dau­gia­me­tės fi­nan­si­nės pers­pek­ty­vos 2021–2027 me­tais lė­šas. Lie­tu­vą pa­sie­kė pra­stos ži­nios – mū­sų ša­lies žem­dir­biams ir to­liau siū­lo­ma mo­kė­ti ge­ro­kai ma­žes­nes iš­mo­kas ne­gu se­nų­jų Bend­ri­jos vals­ty­bių ūki­nin­kams.

Lietuvos pareigūnų skaičiavimais, Europos Komisija (EK) pasiūlyme dėl naujos ES daugiametės finansinės programos po 2020 metų yra numačiusi, kad tiesioginės išmokos mūsų žemdirbiams sieks vos 80 proc. ES vidurkio. Tikslus skaičius bus aiškus birželio pradžioje.

Lietuvos žemdirbiai Briuselio planus vadina diskriminaciniais, todėl prireikus vėl žada protestais reikalauti normalių europinių sąlygų.

Lietuvos žemdirbiai Briuselio planus vadina diskriminaciniais ir prireikus žada protestais reikalauti normalių europinių sąlygų.

Gresia rimti praradimai

ES Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius akcentavo, kad siūlomas išmokų dydis mūsų šalies netenkina. „Mes pasakėme, jog tai per mažai ir per vėlai. Bus prarasta visa žemdirbių karta, nes 2027-aisiais jau sueis 23 metai, kai tapome ES nariais“, – aiškino jis.

Skaičiuojama, kad 2020-aisiais tiesioginės išmokos už dirbamos žemės hektarą žemdirbiams sudarys vidutiniškai 187 eurus, o ES vidurkis bus apie 260 eurų. Mažiau nei lietuvių ūkininkai gaus tik latviai ir estai. Pavyzdžiui, Prancūzijos žemdirbiams skiriamos tiesioginės išmokos sieks 278 eurus, Vokietijos – 299 eurus.

Diskriminacija turi liautis

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas priminė, kad Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms stojant į ES 2004 metais mažesnės tiesioginės išmokos žemdirbiams buvo motyvuojamos pereinamuoju laikotarpiu, – neva būtina prisitaikyti prie europinių reikalavimų. Derėdamiesi dėl ES 2014–2020 metų daugiametės finansinės programos lietuviai ilgai mėgino įrodyti, jog pereinamasis laikotarpis jau baigėsi ir tiesioginės išmokos turėtų sudaryti Bendrijos vidurkį, tačiau to pasiekti nepavyko.

A. Stančiko teigimu, mūsų šalies ūkininkai turi konkuruoti tose pačiose rinkose kaip ir vakariečiai. „Vadinasi, konkurencinės sąlygos yra diskriminacinės. Ne veltui šiandien žemdirbiai tokie nepatenkinti, ypač Baltijos valstybėse. Višegrado šalys taip pat pasisako už teisingą išmokų politiką. Kalbame ne apie pinigų sumą, o apie teisingumą, kad nebūtų iškreiptos konkurencinės sąlygos. Išmokos visiems ES ūkininkams turi būti vienodinamos“, – įsitikinęs parlamentaras.

Jeigu 2021–2027 metais Lietuvos žemdirbiai gaus mažesnes nei ES vidurkis tiesiogines išmokas, jie, anot A. Stančiko, bus diskriminuojami, turės gerokai prastesnes konkurencines sąlygas. „Jau šiandien jaučiame pasekmes – didžiulę emigraciją, taip pat ir iš žemės ūkio sektoriaus. Mūsų jaunimas išvažiuoja dirbti užsienio žemės ūkyje, nes ten daugiau mokama. Tačiau kitų valstybių ūkininkai ir išmokas didesnes gauna. Duokite tokias mūsų ūkininkams, kad jie irgi galėtų atitinkamai daugiau mokėti už darbo jėgą. Matyt, Europa įžvelgia, jog diskriminacija turėtų išlikti, nes pigi darbo jėga iš darbščių šalių daug kam reikalinga“, – svarstė A. Stančikas.

Gins savo pozicijas

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus situaciją dėl Lietuvos žemdirbiams siūlomų tiesioginių išmokų vertina neigiamai. Anot jo, dar stojant į ES padaryta nemažai klaidų – neapginta pozicijų ir nesusitarta dėl palankesnių sąlygų mūsų žemės ūkiui finansuoti. „Oficialių duomenų nėra, bet suskaičiavau, kad galėjome patirti nuo 1 mlrd. iki 2 mlrd. eurų nuostolį, nes buvo neteisingai suderėta, kiek žemės turime. Lietuvoje yra apie 3 mln. hektarų dirbamos žemės, o sutarta dėl maždaug 2,46 mln. hektarų. Vadinasi, už pusę milijono hektaro žemės išvis negauname išmokų, nors turėtume“, – aiškino jis.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvos žemdirbiai ES jaučiasi diskriminuojami. Pasak A. Svitojaus, žirklės tarp vakarinių ir rytinių ES valstybių labai didelės. Jis neslėpė, kad žaliavų, pavyzdžiui, pieno, kainos pas mus yra apie 15, o kartais net 20 proc. mažesnės nei Vokietijoje ar kitose Vakarų šalyse. „Žaliavas parduodame pigiau, mažiau gauname ir išmokų. Išlaidos – degalai, energija – irgi ne ką menkesnės. Šioje vietoje atsiranda didelės žirklės“, – kalbėjo A. Svitojus.

Nors pagal tiesiogines išmokas žemdirbiams nesame paskutiniai nuo galo, tai neguodžia. „Tikslas – būti bent jau per ES vidurį, o ne antrarūšiais. Daugiau dirbti turi diplomatai, derybinės grupės. Išeitų, kad liepė, pasirašėme ir nereikia rūpintis. Turi būti daugiau pilietiškumo, valstybinio mąstymo, stuburas, savo poziciją privalome apginti“, – akcentavo jis.

Jei derantis su ES institucijomis nepavyks pasiekti norimų rezultatų, A. Svitojus neatmetė, kad žemdirbiai, galbūt susivieniję su kolegomis iš kitų panašioje padėtyje atsidūrusių valstybių, imsis rimtesnių priemonių. Pavyzdžiui, vyks protestuoti į Briuselį. „Lietuva viena kažin ko nenuveiks. Turėsime koordinuoti veiksmus su kaimynais latviais, lenkais, kitomis šalimis ir ginti savo poziciją. Svarbu skleisti Lietuvos politikų, diplomatų ir atstovų poziciją, bet reikia ir partnerių, kad galėtume eiti drauge pareikšti argumentuotą nuomonę“, – pažymėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas.