Lietuviai – vis dar sėsli tauta
Be­veik pu­sė Lie­tu­vos gy­ven­to­jų nie­ka­da nė­ra kei­tę gy­ve­na­mo­sios vie­tos, ro­do gy­ven­to­jų apk­lau­sa, at­lik­ta ren­giant Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jos bend­rą­jį pla­ną. Pa­sak apk­lau­są pa­va­sa­rį at­li­ku­sios ty­ri­mų bend­ro­vės „Niel­sen“, 46 proc. apk­laus­tų­jų sa­ko vi­sa­da gy­ve­nę ta­me pa­čia­me mies­te ar kai­me. Lo­ja­liau­si gy­ve­na­ma­jai vie­tai yra di­džių­jų mies­tų gy­ven­to­jai.

Daugiau nei pusė apklaustųjų (57 proc.) teigė esantys patenkinti gyvenimo kokybe savo mieste ar kaime. Vidutiniškai ją vertino kiek daugiau nei trečdalis, nepatenkinti buvo 7 proc.

Į Vilnių, Kauną ir Klaipėdą žmonės dažniau kraustėsi iš mažesnių miestų ir užsienio, tuo metu apie pusę į Šiaulius ir Panevėžį besikėlusiųjų sudarė kaimo gyventotjai. 14 proc. į Vilnių atsikrausčiusių žmonių nurodė atvykę iš Kauno.

Po 24 proc. besikrausčiusiųjų sakė, kad tai nulėmė patogesnės gyvenimo sąlygos arba darbas. Trečia populiariausia priežastis kraustytis buvo santuoka – pas sutuoktinį į kitą miestą persikėlė 19 proc. besikrausčiusių lietuvių, o 18 proc. kraustėsi dėl mokslų – dėl to dažniausiai buvo kraustomasi į Vilnių ir Kauną, o dėl darbo – į Klaipėdą.

„Vilnius, Klaipėda, mažesni miesteliai dažniau paliekami ieškant patogesnio gyvenimo. Iš Šiaulių, Panevėžio, kaimo vietovių dažniau nei iš kitur išvažiuojama ieškant darbo. Kaimas dažniau paliekamas ir dėl mokslų ar vedybų“, – rašo apklausos autoriai.

Į kitus miestus lietuviai vyksta apsipirkti, kasdien renkasi automobilį

Beveik visi (94 proc.) apklaustieji į kitą mietą vyksta apsipirkti, 86 proc. – dėl kultūros ir pramogų, 72 proc. – dėl finansinių, 70 proc. – buitinių paslaugų. Religinių paslaugų į didesnius miestus vyko 46 proc., dirbti – 45 procentai.

Apie trečdalis vyko mokytis, o vaikus į švietimo įstaigas didesniuose miestuose vežė 22 proc. respondentų.

„Komunikacinis mobilumas (kasdienės, periodinės, epizodinės kelionės) labiau priklauso nuo pasirinkto gyvenimo būdo ir asmeninių galimybių nei dėl poreikio keliauti esant tariamai didelei atskirčiai tarp paslaugų spektro ir kokybės skirtingo dydžio miestuose/gyvenvietėse“, – duomenis apibendrina apklausos autoriai.

Beveik visi apklausos dalyviai (90 proc.) dirbo ar mokėsi ir kasdienėms kelionėms rinkosi automobilį (47 proc.). Dar penktadalis teigė keliaujantys pėsčiomis, 15 proc. vyko viešuoju transportu, 3 proc. – dviračiais.

Reprezentatyvi apklausta atlikta Aplinkos ministerijos ir partnerių užsakymu. „Nielsen“ apklausė 1,6 tūkst. gyventojų nuo 16 iki 65 metų amžiaus.