Lietuviai – už vasaros laiką
Dau­giau Lie­tu­vos gy­ven­to­jų no­rė­tų, kad Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) at­si­sa­kius kas­me­ti­nio lai­ko su­kio­ji­mo ša­ly­je lik­tų va­sa­ros lai­kas, ro­do pir­ma­die­nį skel­bia­ma Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos už­sa­ky­mu at­lik­ta vi­suo­me­nės apk­lau­sa.

Anot jos, nuolatinį vasaros laiką būtų linkę pasirinkti 62 proc. gyventojų. Tokį pasirinkimą labiausiai palaiko vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ar mažesnių miestų gyventojai.

Tuo metu žiemos laiko norėtų 26 proc. apklaustųjų. Žiemos laikui santykinai labiau pritaria didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys šalies vakarų ir rytų regionuose.

Dešimtadaliui respondentų buvo nesvarbu, kokiu laiku gyventi, o 2 proc. į klausimą neatsakė.

Vilniuje pirmadienį susitikę Baltijos šalių ministrai pirmininkai sutarė išlaikyti bendrą laiko juostą, kai Europos Sąjunga (ES) atsisakys kasmetinio laikrodžių sukiojimo.

Tai gali kelti keblumų, nes Estija siekia, kad prie susitarimo prisijungtų Suomija, šiuo metu norinti žiemos laiko.

ES sutaria, kad laiko sukiojimo galima būtų atsisakyti nuo 2021 metų, nors Europos Komisija siūlė ankstesnį terminą.

Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. O esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.

Vasaros laikas kasmet įvedamas daugumoje Europos ir Šiaurės Amerikos šalių. Šios tvarkos šalininkai sako, kad ilgesni šviesūs vasaros vakarai leidžia sutaupyti energijos, skatina žmones būti lauke, mažina eismo nelaimių, nusikalstamumo riziką.

Kritikai teigia, kad kasmetinis ritualas erzina žmones, galimi trumpalaikiai sveikatos sutrikimai, jie pasigenda akivaizdžių ekonominės naudos įrodymų.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą lapkritį atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Apklausti 1029 žmonės.