Lietuva skaičiuoja svetur atsidūrusias vertybes
Su­si­rū­pin­ta už­sie­ny­je esan­čio Lie­tu­vai reikš­min­go kul­tū­ros pa­vel­do aps­kai­ta. Kul­tū­ros mi­nis­tras Ša­rū­nas Bi­ru­tis ma­no, kad mū­sų ša­liai rei­kia ženg­ti dar to­liau – vie­toj pa­vie­nių ini­cia­ty­vų už­siim­ti kryp­tin­gu dar­bu ir įsteig­ti spe­cia­li­zuo­tą kul­tū­ros ver­ty­bių pa­ieš­ko­mis už­sii­man­čią ins­ti­tu­ci­ją.

Lie­tu­va iki šiol ne­tu­ri mū­sų vals­ty­bei reikš­min­go kil­no­ja­mų­jų ir ne­kil­no­ja­mų­jų kul­tū­ros ver­ty­bių są­ra­šo. Vals­ty­bi­nė kul­tū­ros pa­vel­do ko­mi­si­ja (VKPK) krei­pė­si į įvai­rias ša­lies ins­ti­tu­ci­jas, dip­lo­ma­ti­nes at­sto­vy­bes ir lie­tu­vių bend­ruo­me­nes už­sie­ny­je pra­šy­da­ma su­teik­ti tu­ri­mos me­džia­gos ar in­for­ma­ci­jos apie sve­tur esan­tį Lie­tu­vai svar­bų pa­vel­dą.

Su­lau­kė ži­nių iš ambasadų

VKPK pir­mi­nin­kės Eve­li­nos Ka­ra­le­vi­čie­nės tei­gi­mu, pa­gal tei­sės ak­tus, pri­im­tus 2003–2005 me­tais, Lie­tu­vai reikš­min­gų kul­tū­ros ob­jek­tų pa­ieš­ką, grą­ži­ni­mą ir pri­sta­ty­mą koor­di­nuo­ja Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja, o or­ga­ni­zuo­ja Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas. „Ne­pai­sant to iki šiol ne­bu­vo pa­skir­tas to­kios funk­ci­jos vyk­dy­to­jas. Tai ga­li pa­aiš­kin­ti, ko­dėl vis dar nė­ra at­lie­ka­ma už­sie­ny­je esan­čių Lie­tu­vai reikš­min­gų kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų aps­kai­ta“, – aiš­ki­no ji.

1978 metais San Paule įsteigta vasarvietė „Lituanika“.

VKPK, no­rė­da­ma gau­ti pra­di­nę me­džia­gą apie to­kias kul­tū­ros ver­ty­bes, jų im­tį ir po­bū­dį, krei­pė­si į Lie­tu­vos ar­chy­vus, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ją, mū­sų ša­lies at­sto­vy­bes ir lie­tu­vių bend­ruo­me­nes už­sie­ny­je, taip pat į Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­tą, Lie­tu­vos mu­zie­jų aso­cia­ci­ją, Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos Vrub­levs­kių bib­lio­te­ką, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Iš­ei­vi­jos ins­ti­tu­tą, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ti­jos re­gio­no is­to­ri­jos ir ar­cheo­lo­gi­jos ins­ti­tu­tą bei Fi­lo­so­fi­jos ir kul­tū­ro­lo­gi­jos ka­ted­rą. „Ko­mi­si­ja su­lau­kė ope­ra­ty­vios pa­gal­bos ir me­džia­gos iš Lie­tu­vos am­ba­sa­dų Da­ni­jo­je, Suo­mi­jo­je, Bra­zi­li­jo­je, Ki­ni­jo­je, Vo­kie­ti­jos ir Es­ti­jos lie­tu­vių bend­ruo­me­nių“, – sa­kė E. Ka­ra­le­vi­čie­nė.

Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­nis kon­su­la­tas San Pa­ule nu­ro­dė ke­tu­ris mū­sų ša­liai reikš­min­gus ob­jek­tus vie­na­me di­džiau­sių Bra­zi­li­jos mies­tų. Tarp jų – 1936 me­tais pa­sta­ty­ta Šv. Juo­za­po baž­ny­čia, pri­klau­san­ti Bra­zi­li­jos lie­tu­vių ka­ta­li­kų bend­ruo­me­nei, 1978 me­tais įsteig­ta va­sar­vie­tė „Li­tua­ni­ka“, 1985-ai­siais pa­sta­ty­ta sta­tu­la „Lais­vė“ – Kau­no ka­ro mu­zie­jaus so­de­ly­je esan­čio skulp­to­riaus Juo­zo Zi­ka­ro pa­mink­lo ko­pi­ja. Kil­no­ja­mo­jo pa­vel­do są­ra­še – Bra­zi­li­jos lie­tu­vių są­jun­gos bib­lio­te­kos ar­chy­vai, pir­ma­sis žur­na­lo „Mū­sų Lie­tu­va“ nu­me­ris, iš­leis­tas 1948 me­tais, ir ki­ta.

Siū­lo sek­ti Len­ki­jos pavyzdžiu

Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja yra su­kū­ru­si Lie­tu­vai reikš­min­gų kil­no­ja­mų­jų kul­tū­ros ver­ty­bių, esan­čių už­sie­ny­je, są­va­do in­for­ma­ci­nę sis­te­mą. Jos pa­skir­tis – leis­ti vi­siems as­me­nims, sve­tur vyk­dan­tiems kul­tū­ros ver­ty­bių pa­ieš­ką, su­ras­tą in­for­ma­ci­ją kaup­ti vi­siems prie­ina­mo­je vie­no­je vie­to­je. Ta­čiau ši sis­te­ma yra pil­do­ma mi­nis­te­ri­jos fi­nan­suo­tų kul­tū­ros ver­ty­bių pa­ieš­kos pro­jek­tų vyk­dy­mo me­tu gau­tais duo­me­ni­mis. Ka­dan­gi to­kios veik­los par­aiš­kų ir fi­nan­suo­tų pro­jek­tų ne­daug, in­for­ma­ci­jos sis­te­mo­je taip pat ma­ža.

Kul­tū­ros mi­nis­tras Š. Bi­ru­tis ma­no, kad Lie­tu­vo­je bū­ti­na įsteig­ti spe­cia­li­zuo­tą kul­tū­ros ver­ty­bių pa­ieš­ko­mis už­sii­man­čią ins­ti­tu­ci­ją, ana­lo­giš­ką esan­čioms už­sie­nio vals­ty­bė­se, pa­vyz­džiui, Len­ki­jo­je. „Šiuo me­tu vie­nin­te­lis ga­li­mas in­for­ma­ci­jos apie iš­vež­tas kul­tū­ros ver­ty­bes šal­ti­nis – vi­suo­me­nės ar at­ski­rų mu­zie­jų, moks­lo įstai­gų ini­cia­ty­va ren­gia­mos pa­ieš­kos. Jų vyk­dy­to­jai kas­met ga­li kreip­tis į Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ją dėl da­li­nio fi­nan­sa­vi­mo“, – tei­gė kul­tū­ros mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Da­lia Ven­ce­vi­čie­nė.

Gau­siai „nukraujavome“

Is­to­ri­kas Zig­man­tas Kiau­pa „Lie­tu­vos ži­nioms“ yra mi­nė­jęs, kad ne­įma­no­ma tiks­liai pa­sa­ky­ti, kiek mū­sų ša­lies kul­tū­ri­nio pa­vel­do esa­ma už­sie­ny­je. Iš tie­sų ne­te­ko­me dau­gy­bės ver­ty­bių. Ne­kil­no­ja­mo­jo Lie­tu­vos kul­tū­ros pa­vel­do ki­tuo­se kraš­tuo­se li­ko ma­žė­jant mū­sų vals­ty­bės te­ri­to­ri­jai. Tarp už­sie­ny­je esan­čių kil­no­ja­mų­jų mū­sų ša­lies kul­tū­ros ver­ty­bių – kny­gos, pa­veiks­lai, ran­kraš­čiai, svar­būs do­ku­men­tai, ki­ti bran­gūs daik­tai. Da­lį jų į sve­čius kraš­tus iš­ve­žė sa­vi­nin­kai, da­lis ten pa­te­ko kaip do­va­nos.

Daug mū­sų vals­ty­bės kul­tū­ros pa­vel­do bu­vo iš­grobs­ty­ta ka­rų, oku­pa­ci­jų me­tais. Pir­mo­ji di­des­nė ver­ty­bių iš­ve­ži­mo ban­ga per­si­ri­to XVII am­žiu­je, kai di­džią­ją Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės da­lį užė­mė Ru­si­jos im­pe­ri­ja. Vė­liau ne­ma­žai jų iš mū­sų ša­lies į Ry­tų kai­my­nę iš­ga­ben­ta po Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos pa­da­li­ji­mų. Pa­sak Z. Kiau­pos, ta­da ne­te­ko­me ir Lie­tu­vos me­tri­kos – ar­chy­vo, ku­riam pri­ski­ria­mi vi­si nuo XIV am­žiaus pa­bai­gos iki 1794 me­tų Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio raš­ti­nė­je sau­go­ti do­ku­men­tai.

„Nu­krau­ja­vo­me“ ir po su­ki­li­mų. Baus­da­ma lie­tu­vius už ne­pak­lus­nu­mą ca­ro val­džia kon­fis­kuo­da­vo su­ki­lė­lių tur­tą, taip pat jų tu­rė­tus me­no kū­ri­nius, do­ku­men­tų ar­chy­vus. Po 1831 me­tų su­ki­li­mo už­da­rius Vil­niaus uni­ver­si­te­tą į Ru­si­ją bu­vo iš­vež­ta tūks­tan­čiai šios Al­ma ma­ter bib­lio­te­kos kny­gų, taip pat uni­ka­lus rek­to­riaus skep­tras, uni­ver­si­te­to ants­pau­das. Nu­mal­ši­nu­si 1863 me­tų su­ki­li­mą ca­ri­nė val­džia už­da­rė Vil­niu­je vei­ku­sius mu­zie­jus, o juo­se sau­go­tus daik­tus iš­ve­žė į Mask­vą ir Sankt Pe­ter­bur­gą. Pa­sau­li­nių ka­rų me­tais da­lis mū­sų kul­tū­ros ver­ty­bių at­si­dū­rė Ru­si­jo­je ir Vo­kie­ti­jo­je.

At­si­sa­kė ka­te­go­riš­kos retorikos

Ar Lie­tu­va ga­li ti­kė­tis at­gau­ti jai reikš­min­gą pa­vel­dą? Anot D. Ven­ce­vi­čie­nės, pa­gal tarp­tau­ti­nius su­si­ta­ri­mus, po­li­ti­niu ar teis­mi­niu bū­du su­sig­rą­žin­ti ver­ty­bes ga­li­ma tik tu­rint kon­kre­čių įro­dy­mų, kaip ver­ty­bė iš­ke­lia­vo: tei­sė­tai – par­duo­dant, pa­vel­dint, do­va­no­jant ir pan. ar bu­vo pa­grob­ta.

„Dėl to, sie­kiant iš­veng­ti iš­anks­ti­nės ne­ga­ty­vios už­sie­nio vi­suo­me­nės reak­ci­jos, Lie­tu­vos tei­sės ak­tuo­se var­to­ja­ma są­vo­ka „Lie­tu­vai reikš­min­gas kul­tū­ros pa­vel­das, esan­tis už­sie­ny­je“. Ka­te­go­riš­ka re­to­ri­ka sve­tur ran­da­mų kul­tū­ros ver­ty­bių at­žvil­giu ga­li pa­kenk­ti Lie­tu­vos ir už­sie­nio mu­zie­jų bend­ra­dar­bia­vi­mui ren­giant iš už­sie­nio at­ve­ža­mų kul­tū­ros ver­ty­bių, su­si­ju­sių su Lie­tu­va ir jos is­to­ri­ja, par­odas“, – pa­aiš­ki­no D. Ven­ce­vi­čie­nė.