Lietuvą siūloma suskirstyti į du regionus – sostinės ir likusios dalies
Sie­kiant ne­pra­ras­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) par­amos, ša­lį siū­lo­ma su­skirs­ty­ti į du re­gio­nus – tur­tin­ges­nio Vil­niaus ir skur­des­nės li­ku­sios ša­lies da­lies.

Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja (VRM) tei­gia, jog be šio skirs­ty­mo Lie­tu­va po 2021 me­tų pra­ras­tų ga­li­my­bę gau­ti di­des­nę fi­nan­si­nę par­amą.

Pa­gal mi­nis­te­ri­jos pro­jek­tą, siū­lo­ma ša­ly­je su­da­ry­ti šiuos re­gio­nus: sos­ti­nės re­gio­ną – iš Vil­niaus aps­kri­ties bei vi­du­rio ir va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­ną – iš Aly­taus, Kau­no, Klai­pė­dos, Ma­ri­jam­po­lės, Pa­ne­vė­žio, Šiau­lių, Tau­ra­gės, Tel­šių ir Ute­nos aps­kri­čių.

Pro­jek­tą BNS ko­men­tuo­da­ma mi­nis­te­ri­ja pa­žy­mi, kad ES fi­nan­si­nė par­ama skir­tin­go eko­no­mi­nio iš­si­vys­ty­mo ly­gio re­gio­nams – ma­žiau iš­vys­ty­tiems, pe­rei­na­mie­siems ir la­biau iš­vys­ty­tiems – nė­ra vie­no­da, o Vil­niaus re­gio­nas pa­gal bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) ro­dik­lius vir­ši­ja ES vi­dur­kį ir Lie­tu­vą smar­kiai tem­pia į vir­šų.

„Neat­li­kus jo­kių veiks­mų Lie­tu­va bus pri­skir­ta pe­rei­na­mų­jų re­gio­nų ka­te­go­ri­jai, to pa­sek­mė – ski­ria­ma ES par­ama, iš­sky­rus par­amą kai­mo plė­trai ir te­ri­to­ri­niam bend­ra­dar­bia­vi­mui, ga­li su­ma­žė­ti iki 60 proc. bu­vu­sios apim­ties, ar­ba nuo 6,8 iki 4,1 mlrd. eu­rų“, – tei­gia VRM Re­gio­ni­nės po­li­ti­kos de­par­ta­men­tas.

Pa­sak VRM, Vil­niaus re­gio­ne na­tū­ra­liai kon­cen­truo­ja­si pa­grin­di­nių įmo­nių bu­vei­nės, už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos. Bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to vie­nam gy­ven­to­jui ro­dik­liai Vil­niaus re­gio­ne vir­ši­ja ES vi­dur­kį. Li­ku­sio­je ša­lies da­ly­je BVP gy­ven­to­jui apim­tis 75 proc. ES vi­dur­kio ne­sie­kia ir ar­ti­miau­siais me­tais ne­sieks.

Pa­sak mi­nis­te­ri­jos, vie­nas iš si­tua­ci­jos spren­di­mo bū­dų – su­da­ry­ti at­ski­rus re­gio­nus, ku­riems ski­ria­mos ES sang­lau­dos prie­mo­nės ir fi­nan­si­nė par­ama bū­tų pla­nuo­ja­ma at­ski­rai, at­siž­vel­giant į skir­tin­gą jų iš­si­vys­ty­mo ly­gį. VRM tei­gi­mu, tarp cen­tri­nės Lie­tu­vos da­lies ir va­ka­ri­nės Lie­tu­vos da­lies es­mi­nių iš­si­vys­ty­mo skir­tu­mų nė­ra, to­dėl siū­lo­ma su­da­ry­ti bū­tent du re­gio­nus, sos­ti­nės ir li­ku­sios Lie­tu­vos da­lies.

Gy­ven­to­jai dėl to­kio su­skirs­ty­mo jo­kių po­ky­čių ne­tu­rė­tų pa­just.

Mi­nis­te­ri­ja taip pat pa­žy­mi, kad pa­na­šią pra­kti­ką – tu­rė­ti at­ski­rą sos­ti­nės re­gio­ną – tu­ri di­de­lė da­lis ES vals­ty­bių, nuo Slo­va­ki­jos iki Vo­kie­ti­jos. „Su­da­ro­mi ne­ad­mi­nis­tra­ci­niai re­gio­nai, to­dėl kas­die­ni­nia­me gy­ve­ni­me ir veik­lo­je po­ky­čių nei gy­ven­to­jai, nei įmo­nės, nei ins­ti­tu­ci­jos ne­pa­jus, o Eu­ros­ta­to duo­me­nų ba­zė­je bus dau­giau in­for­ma­ci­jos ne tik apie Lie­tu­vą, bet ir apie jos sos­ti­nę“, – sa­ko­ma VRM at­sa­ky­me.

„Pag­rin­di­nė nau­da bus ta, kad di­des­nė da­lis Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jos ga­lės gau­ti pa­pil­do­mą ES par­amą sa­vo vys­ty­mui, nes to­kių re­gio­nų su­da­ry­mas su­teiks ga­li­my­bę Vy­riau­sy­bei po 2018 me­tų de­rė­tis dėl at­ski­ro par­amos pa­ke­to ma­žiau iš­vys­ty­tai Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jos da­liai, o par­ama ma­žiau iš­vys­ty­tiems re­gio­nams yra di­des­nė ir įvai­res­nė – dau­giau re­mia­mų sri­čių. Ga­lu­ti­niam re­zul­ta­tui tu­rės įta­kos daug veiks­nių, ta­čiau ne­priė­mus spren­di­mo da­bar, ga­li­my­bė gau­ti di­des­nę ES fi­nan­si­nę par­amą ir po 2021 me­tų bū­tų pra­ras­ta aps­kri­tai“, – tei­gia mi­nis­te­ri­ja.