Lietuva remia Briuselio iniciatyvą dėl gynybos fondo
Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė re­mia Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ini­cia­ty­vą kur­ti Eu­ro­pos gy­ny­bos fon­dą, ku­ris, Briu­se­lio tei­gi­mu, leis bend­ri­jos ša­lims efek­ty­viau in­ves­tuo­ti į per­ka­mą gink­luo­tę.

Sa­vo ruo­žtu gy­ny­bos sri­ty­je be­sis­pe­cia­li­zuo­jan­tis Lie­tu­vos vers­las ti­ki­si da­ly­vau­ti bū­si­muo­se kon­kur­suo­se vyk­dy­ti moks­li­nius ty­ri­mus ir gink­luo­tės pro­to­ti­pus.

Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras Rai­mun­das Ka­rob­lis sa­ko, jog Eu­ro­pos gy­ny­bos fon­das kurs rea­lią pri­dė­ti­nę ver­tę ska­ti­nant glau­des­nį Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bių bend­ra­dar­bia­vi­mą.

„Fon­das žy­miai pri­si­dės prie rea­lių Eu­ro­pos gy­ny­bi­nių pa­jė­gu­mų stip­ri­ni­mo per bend­rus ty­ri­mus bei įsi­gi­ji­mus“, – sa­kė R.Ka­rob­lis.

Mi­nis­tro ko­men­ta­rą BNS per­da­vė jo at­sto­vė Vi­ta Ra­ma­naus­kai­tė.

Apie Eu­ro­pos gy­ny­bos fon­do stei­gi­mą Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­skel­bė tre­čia­die­nį.

Ji ti­ki­si, jog iš Eu­ro­pos Są­jun­gos biu­dže­to ski­ria­mos lė­šos pa­dės efek­ty­viau in­ves­tuo­ti į bend­rus įsi­gi­ji­mus, o tai pa­dės stan­dar­ti­zuo­ti bend­ri­jos ša­lių gink­luo­tę ir pa­di­din­ti skai­čių ka­rių, ku­riuos bū­tų įma­no­ma dis­lo­kuo­ti už­sie­ny­je.

Ku­ria­mas Eu­ro­pos gy­ny­bos fon­das tu­rė­tų fi­nan­suo­ti moks­li­nius ty­ri­mus ir gink­luo­tės pa­vyz­džių kū­ri­mą. Briu­se­lis ti­ki­si, jog vė­liau įsi­gy­da­mos pa­gal šį me­cha­niz­mą su­kur­tą gink­luo­tę vals­ty­bės na­rės su­tau­pys, nes taip pirks kur kas di­des­nį įran­gos kie­kį, ne­gu kad įsi­gy­da­mos ją at­ski­rai.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­skel­bė, jog 2020 me­tais Eu­ro­pos gy­ny­bos fon­do dy­dis sieks 1,5 mlrd. eu­rų, nors kai ku­rie eks­per­tai pers­pė­ja, jog dėl šios su­mos tarp ES sos­ti­nių ga­li vyk­ti įtemp­ti de­ba­tai.

Ko­mi­si­jos duo­me­ni­mis, kas­met vyk­dy­da­mos įsi­gi­ji­mus at­ski­rai bend­ri­jos ša­lys bend­rai pra­ran­da nuo 25 iki 100 mlrd. eu­rų.

Lie­tu­vos kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras tei­gė, jog „stip­riai gy­ny­bai rei­ka­lin­ga stip­ri pra­mo­nė“, o ku­ria­mas fon­das tu­rė­tų tap­ti Eu­ro­pos gy­ny­bos pra­mo­nės at­si­nau­ji­ni­mo ka­ta­li­za­to­riu­mi.

„Pas­ta­ra­jai rei­ka­lin­gos ino­va­ci­jos, to­dėl ty­ri­mai yra svar­bi Eu­ro­pos gy­ny­bi­nių pa­jė­gu­mų stip­ri­ni­mo stra­te­gi­jos da­lis“, – sa­kė R.Ka­rob­lis.

Jis tei­gė, kad fon­do at­si­ra­di­mas ga­li pa­ska­tin­ti pa­sta­rai­siais me­tais pri­ti­lu­sias Bal­ti­jos ša­lių par­ei­gū­nų de­ry­bas dėl bend­rų ka­ri­nių įsi­gi­ji­mų.

Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja jau se­niai dis­ku­tuo­ja dėl ga­li­my­bės su­tau­py­ti kar­tu per­kant gink­luo­tę, ta­čiau to­kie san­do­riai ne­įvyks­ta, nes Bal­ti­jos ša­lims ne­pa­vyks­ta su­de­rin­ti ka­ri­nės įran­gos po­rei­kių.

Gy­ny­bos in­teg­ra­ci­ja ir vers­lo lūkesčiai

Lie­tu­vos vers­las sa­ko ke­ti­nan­tis da­ly­vau­ti Eu­ro­pos gy­ny­bos fon­do ini­ci­juo­tuo­se kon­kur­suo­se, o vil­čių dėl šio me­cha­niz­mo efek­ty­vu­mo jam ke­lia pla­nai stip­rin­ti ES bend­ra­dar­bia­vi­mą gy­ny­bos sri­ty­je.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja tre­čia­die­nį pa­skel­bė dis­ku­si­joms skir­tą do­ku­men­tą, ku­ria­me apž­vel­gia­mi trys sce­na­ri­jai, kaip iki 2025 me­tų pa­ge­rin­ti ES gy­ny­bos ge­bė­ji­mus.

Pa­gal pir­mą­jį sce­na­ri­jų, vals­ty­bės na­rės ir to­liau sa­va­no­riš­kai ir kiek­vie­nu at­ski­ru at­ve­ju spręs­tų, ar rei­ka­lin­gas bend­ra­dar­bia­vi­mas sau­gu­mo ir gy­ny­bos sri­ty­je, o ES ir to­liau pa­pil­dy­tų na­cio­na­li­nio lyg­mens veiks­mus.

An­truo­ju at­ve­ju bend­ri­jos na­rės su­telk­tų tam ti­krus fi­nan­si­nius ir ope­ra­ty­vi­nius iš­tek­lius, taip už­ti­krin­da­mos di­des­nį so­li­da­ru­mą gy­ny­bos sri­ty­je. ES taip pat im­tų­si ak­ty­ves­nio vaid­mens už­ti­kri­nant Eu­ro­pos ap­sau­gą tiek sa­vo te­ri­to­ri­jo­je, tiek už jos ri­bų. Jai tek­tų sva­res­nis vaid­muo to­kio­se sri­ty­se kaip ki­ber­ne­ti­nė ap­sau­ga, sie­nų ap­sau­ga ar ko­va su te­ro­riz­mu.

Anot tre­čio­jo sce­na­ri­jaus, ES laips­niš­kai for­muo­tų bend­rą gy­ny­bos po­li­ti­ką, sie­kiant su­kur­ti bend­ros gy­ny­bos sis­te­mą. Pa­gal šį sce­na­ri­jų, Eu­ro­pos ap­sau­ga bū­tų bend­ra ir dvi­ša­liu pa­grin­du už­ti­kri­na­ma ES ir NA­TO at­sa­ko­my­bė.

Ana­li­ti­kai tei­gia, jog dis­ku­si­jas apie glau­des­nę ES in­teg­ra­ci­ją gy­ny­bos sri­ty­je ir pla­nus per Eu­ro­pos gy­ny­bos fon­dą stan­dar­ti­zuo­ti bend­ri­jos ša­lių ka­riuo­me­nes le­mia bri­tų pa­si­trau­ki­mas ir abe­jo­nės dėl Jung­ti­nių Vals­ti­jų pre­zi­den­to Do­nal­do Trum­po (Do­nal­do Tram­po) įsi­pa­rei­go­ji­mų Eu­ro­pos gy­ny­bai.

„Ver­ti­nant iš mū­sų pu­sės, glau­des­nė Eu­ro­pos gy­ny­bos in­teg­ra­ci­ja nė­ra blo­gai, jei­gu ne­bus dub­liuo­ja­ma NA­TO. Vis­gi ne­sku­bė­čiau su iš­va­do­mis, nes ko­mi­si­ja siū­lo ke­lis sce­na­ri­jus, ku­rių am­bi­ci­jų lyg­muo smar­kiai ski­ria­si. Be to, net lė­šų į Eu­ro­pos gy­ny­bos fon­dą sky­ri­mo klau­si­mas ga­li tap­ti rim­tu de­ba­tų ob­jek­tu ES vi­du­je“, – sa­kė Li­nas Ko­ja­la iš Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to.

Apie 100 įmo­nių vie­ni­jan­čios Lie­tu­vos gy­ny­bos ir sau­gu­mo pra­mo­nės aso­cia­ci­jos va­do­vas Ri­čar­das Sar­ta­ta­vi­čius BNS tei­gė įžvel­gian­tis ga­li­my­bių Lie­tu­vos vers­lui da­ly­vau­ti Eu­ro­pos gy­ny­bos fon­do fi­nan­suo­ja­muo­se kon­kur­suo­se, nes lie­tu­viš­kos įmo­nės yra kon­ku­ren­cin­gos, pa­vyz­džiui, la­ze­rių ar op­ti­kų ga­my­bo­je.

„Aiš­ku, ne kiek­vie­na­me kon­kur­se mū­sų įmo­nės pa­jėgs da­ly­vau­ti, (...) bet jei­gu mes kal­ba­me, pa­vyz­džiui, apie la­ze­rius, op­ti­kas ar ką nors, su­si­ju­sio su ki­ber­ne­ti­niu sau­gu­mu, tai mes ti­krai tu­ri­me pa­jė­gių aso­cia­ci­jos na­rių, ga­lė­sian­čių da­ly­vau­ti kon­kur­suo­se ar­ba pa­vie­niui, ar­ba klas­te­riuo­se“, – sa­kė R.Sar­ta­ta­vi­čius.

„Be abe­jo­nės, ir ana pu­sė ne­tu­rės į ši­tą rei­ka­lą žiū­rė­ti for­ma­liai. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ga­li daug ką gra­žiai par­ašy­ti, bet tą par­ašy­mą ir idė­ją rei­kės įvyk­dy­ti. Ta­čiau bent jau pla­nuo­ja­mas ši­to fon­do fi­nan­sa­vi­mas ro­do rim­tus už­mo­jus“, – pri­dū­rė jis.