Lietuva neturi jokios teisės juoktis ar žeminti Donaldo Trumpo
Įpras­ta JAV pre­zi­den­tą Do­nal­dą Trum­pą vaiz­duo­ti kaip ego­cen­triš­ką, ne­su­kal­ba­mą ar net Ame­ri­ką griau­nan­čią as­me­ny­bę. To­kiai pa­gun­dai ne­at­sis­pi­ria ir Lie­tu­vos ži­niask­lai­da. Ta­čiau JAV lie­tu­vių vi­suo­me­ni­nė ir po­li­ti­nė vei­kė­ja An­ge­lė Ne­lsie­nė in­ter­viu LŽ at­sklei­džia ki­tą po­žiū­rį į jį ir ra­gi­na Lie­tu­vą ne­pa­si­duo­ti D.Trum­po prieš­inin­kų pa­gun­doms, o at­virkš­čiai – ieš­ko­ti bū­dų, kaip dau­giau ry­šių pa­lai­ky­ti su JAV pre­zi­den­tu, jo vy­riau­sy­be ir po­li­ti­kais. 

– Jūs rėmėte prezidento Donaldo Trumpo rinkiminę kampaniją? Ar po jo išrinkimo nepakeitėte nuomonės?

– Donaldas Trumpas nebuvo mano idealus kandidatas į prezidentus, tačiau jis buvo vienintelis, iš kurio buvo galima tikėtis ir turėti vilties, kad Jungtinės Amerikos Valstijos keisis į geresnę pusę, ir tas pagerėjimas ne tik JAV, bet ir pasaulio žmonėms turės teigiamos reikšmės. Stipri JAV yra ir Baltijos valstybių saugumo garantas. Valdant prezidento Baracko Obama administracijai, ypač Demokratų partijai, buvo sistemiškai silpninama JAV gynyba ir kariuomenė. Nusigyventa iki to, kad reikėjo ardyti lėktuvus ir tomis dalimis taisyti kitus lėktuvus. To JAV istorijoje niekada nebuvo girdėta.

Svarbiausia, kad prezidentas D. Trumpas mėgina įvykdyti tai, ką žadėjo rinkėjams. Tačiau Demokratų partija aiškiai ir viešai pasakė, kad jie stabdys visus teikiamus prezidento įstatymus, nesvarbu, kad jie naudingi JAV ir jos žmonėms.

Jei ne Donaldas Trumpas, būtų laimėjusi Hillary Clinton, kuri, mano nuomone, yra sukčiausias žmogus JAV, pridariusi daug nuostolių, kai valstybės departamento paslaptis persisiuntė į savo asmeninį serverį. Taip pat meluodama visai tautai apie teroristų veiklą, neleido išgelbėti JAV ambasadorių Libijoje. Apie tai niekas nekalba, taip pat kaip ir apie tai, kad pagal sudarytą sutartį su Kanada buvo perduota Rusijai 20 proc. JAV urano.

Pasak buvusio JAV ambasadoriaus Jungtinėms Tautoms Johno Boltono, visa prezidento B. Obamos surašyta, priimta ir išplėsta sutartis su Iranu, iš tikrųjų, yra farsas todėl, kad pagal tą sutartį tarptautiniai inspektoriai negalėjo prieiti prie Irano požemių ir juos patikrinti.

Amerikiečiai suprato, kad nei buvusi JAV administracija, nei tuometinis Kongresas, kuris buvo kontroliuojamas Respublikonų partijos, savo veiklumu nepasižymėjo ir praktiškai leido prezidentui B. Obamai priimti valstybei žalingus įstatymus, ne tik politiniu, bet ir ekonominiu požiūriu. JAV jau buvo pusiau sužlugdyta – ir ekonomikos, ir infrastruktūros srityse. Taip pat prezidento B. Obamos prastumtas Sveikatos įstatymas buvo žlugęs, nes daugelis jaunimo ir jaunų šeimų, negalėdami skirti tiek daug pinigų, liko visai be sveikatos draudimo.

Prezidentas D. Trumpas, nepaisant didžiulio pasipriešinimo ne tik iš Demokratų partijos pusės, bet ir iš kai kurių Respublikonų partijos narių, kaip kad visų garbinamo senatoriaus Johno McCaino, norėjo pakeisti šį katastrofišką prezidento B. Obamos Sveikatos įstatymą.

Prezidentui D. Trumpui demokratai Kongrese visais būdais bando trukdyti paskirti teisėjus į laisvas vietas, kurių yra keli šimtai, vien dėl to, kad jie neatitinka Demokratų partijos liberalių pažiūrų. Galima prisiminti, kas atsitiko su D. Trumpo siūlytu kandidatu į Aukščiausiąjį teismą teisėju Brettu Kavanaughu. Opozicinės Demokratų partijos tikslas buvo užblokuoti šio kvalifikuoto teisėjo, atitinkančio visus Konstitucijos ir teisėjų asociacijos reikalavimus, kandidatūrą į šį postą (B.Kavanaughas buvo apkaltintas seksualiniu priekabiavimu, bet vis dėlto paskirtas į Aukščiausiąjį teismą – red. past.).

Labai daug žalos JAV padarė besitęsiantis kažkokio tai prezidento D. Trumpo rinkiminio sandėrio su Rusija ieškojimas. Sudaryta lyg ir nepriklausoma JAV specialaus prokuroro Roberto Muellerio vadovaujama dvylikos pasirinktų narių komisija, kurie turi santykių su Demokratų partija. Ši komisija, apklausinėdama D. Trumpo aplinkos žmones, verčia juos liudyti apie neva prezidento sandėrius su Rusija.

Ir iki šiol jokių sandėrių nerasta, bet tie apklausiami žmonės tiesiog persekiojami ir spaudžiami sakyti netiesą. Jau ne vienas apklaustųjų ir kalėjimu grasintų asmenų pasidavė spaudimui, kad išgelbėtų save ir šeimą. Ilgametis prezidento D. Trumpo draugas, 20-ties knygų autorius, dr. Jerome'as Corsis atsisakė liudyti. Jis dažnai teigia, kad jam grasinama kalėjimu iki gyvos galvos (jam dabar 72 metai).

Prezidentas D. Trumpas jau atsakė į visus jam pareikštus raštiškus paklausimus. Tikimasi, kad atėjo laikas užbaigti šiuos įtarinėjimus ir leisti prezidentui daugiau susitelkti į tai, kas svarbu valstybei ir taikai pasaulyje.

JAV lietuvių visuomenė ir politikos veikėja Angelė Nelsienė / Asmeninio archyvo nuotr.

– Ar pastebėjote teigiamus poslinkius JAV gyvenime išrinkus prezidentą D. Trumpą?

– Svarbiausia, kad prezidentas D. Trumpas mėgina įvykdyti tai, ką žadėjo rinkėjams. Tačiau Demokratų partija aiškiai ir viešai pasakė, kad jie stabdys visus teikiamus prezidento įstatymus, nesvarbu, kad jie naudingi JAV ir jos žmonėms. Todėl D. Trumpui beveik neįmanoma greičiau įvykdyti savo pažadus. Nors labai daug priešiškumo, tačiau pavyko sumažinti mokesčius ir palengvinti biurokratinę naštą, todėl gana daug kompanijų (tarp jų ir didžiulės vaistų kompanijos), kurios buvo palikę JAV dėl finansinių priežasčių ir savo gamybą perkėlę į Kiniją, Meksiką, ar dar kitur, staiga pakeitė savo nuomonę ir pareiškė, kad jos ketina statyti gamyklas JAV.

Dar niekada JAV istorijoje nebuvo tokia didžiulė juodaodžių ir meksikiečių bedarbystė, tačiau dabar, atsiradus tūkstantinėms darbo vietoms, jau net trūksta darbininkų. Prezidento B. Obamos ir prieš jį buvusių prezidentų valdymo metu buvo sudaromos tokios prekybos sutartys, kad tik viena šalis, į kurią perkelta gamyba, gautų didžiulį pelną, o JAV – mažą pelną. Vieša paslaptis, kad kiniečiai vogdavo autorines teises, vaikščiodavo po JAV gamyklas šnipinėti apie gaminamų produktų sudėtį. Tokie nelygiaverčiai sandėriai JAV buvo labai žalingi, nes per daugelį metų išaugino įsiskolinimą Kinijai (ir kitoms šalims). JAV žmonės pasipiktinę tokiais valdžios veiksmais, nes vis didėjančios skolos neabejotinai guls ant jų vaikų, gal ir anūkų pečių.

Prezidentas D. Trumpas niekada nesakė, kad nenori emigrantų. Jis tiktai sakė, kad emigrantai į JAV turi būti priimti laikantis anksčiau numatyto Imigracijos įstatymo ir patikrinti jų asmeniniai duomenys.

Kaip žadėjo savo rinkiminėje programoje, prezidentas D. Trumpas atstatė JAV karines pajėgas: gynybai skyrė daug pinigų, padidino kariuomenės sistemoje tarnaujantiems algas, sutvarkė veteranų ligonines, kuriose dėl įsigalėjusios korupcijos kariai daugelį mėnesių laukdavo operacijų ar kitų paslaugų.

Žadėta pastatyti JAV ir Meksikos siena, vykstant kovai Kongrese, vis nesulaukia finansavimo, nors prieš kelerius metus demokratai balsavo skirti 15 milijardų dolerių sienai pastatyti, o dabar nesutinka patvirtinti 5 milijardų. Ką galėjo prezidentas D. Trumpas, tai padidino pasieniečių skaičių ir jų atlyginimus, aprūpino modernesne sekimo įranga, skyrė nemažai pinigų naujoms technologijoms. Daugybė emigrantų iš Centrinės ir Pietų Amerikos žygiuoja JAV link, sąmoningai pastatydami priekyje moteris ir vaikus. Už jų eina labai jauni stiprūs vyrai, kurie mosuoja paliktų kraštų vėliavomis, skanduoja savo šalies šūkius, himnus ir giesmes. Tai reiškia, kad jie didžiuojasi savo kraštu, iš kurio kažkieno užsakymu bėga.

Prezidentas D. Trumpas niekada nesakė, kad nenori emigrantų. Jis tiktai sakė, kad emigrantai į JAV turi būti priimti laikantis anksčiau numatyto Imigracijos įstatymo ir patikrinti jų asmeniniai duomenys. Politiniai pabėgėliai turi prašyti prieglobsčio pačioje pirmoje valstybėje, kurią pasiekia. Šiuo atveju tai yra Meksika, ir ji pasiryžusi daug pabėgėlių priimti, bet jie nenori ten likti, o JAV negali priimti tūkstančių tūkstančius kažkokių nežinomų emigrantų.

– Kaip jums atrodo, kodėl Europos žiniasklaida taip neigiamai kalba apie prezidentą D. Trumpą?

– Per Antrąjį pasaulinį karą JAV nuo nacių išgelbėjo milijonus europiečių. Kai Prancūzijoje amerikiečių kariai iš tankų persėdo į laivus, į juos buvo šaudoma, kaip į paukščius medžioklėje. 44 tūkstančiai sūnų, vyrų, brolių paaukojo savo gyvybes, kad išgelbėtų Europą.

Tačiau šiandien Europos žiniasklaida su tokiu įtūžiu puola JAV, lyg jos būtų didžiausios jų priešės. Transliuojamos netikros žinios. Jos peršamos visuomenei, kaip faktai, kurių tikrai nėra.

Prezidentas D. Trumpas niekinamas už nereikšmingus dalykus: kaip jis apsirengęs ar susišukavęs. Pasaulyje yra ir kitų valstybių vadovų, kurie vaikšto su sijonais, plačiomis kelnėmis ar riestais batais. Svarbiausia yra tai, ką tas vadovas daro, kad šalies žmonės jaustųsi saugūs ir geriau gyventų.

Prieš tapdamas prezidentu D. Trumpas bendravo su politikais, matė, kiek daug yra neteisybės ir korupcijos. JAV žmonės rinko prezidentu D. Trumpą, nes jis žadėjo išdraskyti korumpuotą, į liūną pavirstančią sistemą. Tačiau demokratai ir dalis respublikonų nėra patenkinti D. Trumpo daromais pertvarkymais, nes jie ir patys buvo tos suraizgytos sistemos dalis ir nenori jos ardyti.

Mūsų šeima niekada nesinaudojo JAV geraširdiškumu – užteko, kad ji suteikė galimybę užsidirbti.

Mus JAV priėmė, kai mes dėl Antrojo pasaulinio karo padarinių pabėgę nuo komunistų, buvome benamiai ir neturėjome kur eiti. Mums gyvenimas prasidėjo nuo nulio su 125 dolerių skola Amerikos katalikų šalpos organizacijai už kelionę iš Eliso salos Niujorke į Virdžinijos valstiją. Mūsų šeima niekada nesinaudojo JAV geraširdiškumu – užteko, kad ji suteikė galimybę užsidirbti. Mano tėvai dėjo centą prie cento, kad kuo greičiau tą skolą grąžintų ir tik po to galėtų nusipirkti skanesnio maisto ar geresnių drabužių. Tėvai mane išmokė taupyti, kad nereikėtų gyventi iš kažkieno išmaldos.

Pirmoji pokario emigrantų karta labai sunkiai dirbo ir kukliai gyveno. Jau antroji ir po jų trečioji karta vis geriau gyvena, nes turi galimybę mokytis, gauti geriau apmokamus darbus ir kažką palikti savo vaikams. Ir mes su vyru Romu Nelsu iš pradžių sunkiai, bet pamažu prasigyvenom. Daug sutaupytų pinigų investavome laisvoje Lietuvoje, galvodami, kad suteiksime žmonėms galimybę užsidirbti, ir jie galės padoriai gyventi ir išlaikyti savo šeimas. Tik labai gaila matant, kad per nepriklausomos Lietuvos 28 metus tos galimybės blogėja, nes kaimyniniai kraštai labai dažnai Lietuvą politiškai spaudžia ir tiesiog išnaudoja. Liūdniausia, kad tiek daug lietuvių išvyksta iš Lietuvos, ir tai gresia tautos išlikimui.

Blogai yra tai, kad visur valdžios žmonės sugalvoja visokių būdų, kaip apiplėšti žmones, kurie dirba ir kuria ekonominę gerovę. Pamatę, kad kiekviena karta sukaupia vis daugiau pinigų ar turto, JAV demokratai sutaupytą ir paliktą vaikams ar anūkams turtą nutarė iš naujo apmokestinti (JAV vadinamu „mirties mokesčiu“), nors tėvai ar seneliai jau vieną kartą už jį mokesčius yra sumokėję. Norisi, kad D. Trumpui pavyktų sumažinti ir šiuos mokesčius.

Gyvendami JAV nematome, kad kas nors žalinga daroma žmonėms. Atvirkščiai, nedarbas mažėja, ekonomika kyla, nors prezidentui absoliučiai trukdoma.

– Kaip pakomentuotumėte Lietuvos žiniasklaidos požiūrį į prezidentą D. Trumpą?

– Manau, kad Lietuvai tikrai nenaudinga tyčiotis iš JAV prezidento, nes tai yra kraštas, be kurio Lietuva nesidžiaugtų ta laisve, kurią turi. Lietuva turi ieškoti būdų, kaip daugiau ryšių palaikyti su JAV prezidentu, jo vyriausybe ir politikais. Gyvendami JAV, visą laiką ieškojome įvairių būdų tuos ryšius palaikyti. Aš visą savo gyvenimą paaukojau eidama ir ieškodama tų ryšių ir ne vienam amerikiečių laikraštyje pasakiau, kad mėginu statyti tiltus tarp JAV ir Baltijos valstybių.

Pirmas bendravimas užsimezgė, kai buvo pasirašytas JAV ir Baltijos valstybių sandoris. Ir mes tuo labai rėmėmės parodydami, kad nenorime JAV išnaudoti, tik atkurti tuos ryšius ir abipusę pagarbą, kuri prieš sovietų okupaciją vyravo daug metų. JAV buvo ta valstybė, kuri niekad nepripažino Lietuvos aneksijos. Tad vien iš pagarbos tokios geradarės ir draugės nereikėtų padaryti pajuokos ir pažeminimo objektu.

– Kodėl JAV žiniasklaida ir prieš prezidento rinkimus ir po jų labai neigiamai vertina prezidentą D. Trumpą?

– JAV žiniasklaida pasidavė ne informacijai, bet melo propagandai. Gyvendami JAV, akivaizdžiai tą matėme susitikimuose su būsimu prezidentu D. Trumpu. Demokratinėje valstybėje tu gali kritikuoti bet kurį valdžios žmogų, įskaitant ir prezidentą, bet tai iki tam tikro laipsnio. Dar niekad nebuvo JAV istorijoje, kad stambios žiniasklaidos atstovas, kalbėdamas per televiziją, laikytų nukirstą prezidento galvą ar propaguotų, kad jį reikia nužudyti. Pagrindinė žiniasklaidos paskirtis yra informuoti ir pateikti žmonėms informaciją, o žmonės patys susidarys savo nuomonę. CNN yra viena didžiausių žiniasklaidos pažeidėjų, kontroliuojama kairiųjų ir kraštutinių kairiųjų, ir tai nėra žinių portalas, o nuomonių.

Prieš tapdamas prezidentu, D. Trumpas televizijoje turėjo savo laidą, kurioje buvo kalbama apie verslininkus, verslo kūrimą, tad labai gerai pažino visus užkulisius ir kaip ta žiniasklaida veikia. Tapęs prezidentu ir matydamas, kaip ta pati žiniasklaida yra nusiteikusi prieš jį ir norėdamas pareikšti savo nuomonę, jis pradėjo naudotis „Twitteriu“.

Prezidento Billo Clintono administracijos laikotarpiu buvo daug skandalų. Tačiau į prezidentą D. Trumpą žiūrima pro mikroskopą, kaip jis rengiasi, ar kaip jis savo žmoną veda iš lėktuvo. Ir tokius asmeninius menkniekius išpučia iki juokingo lygio, lyg nebūtų didesnių problemų. Aišku, menkindami prezidentą ir jo šeimą, jie uždirba didelius pinigus. D. Trumpas atėjo į prezidentus, užsidirbęs 4,5 milijardus dolerių, keturis milijonus skyrė savo rinkiminei kampanijai ir neišleido žmonių pinigų, išskyrus tuos, kuriuos žmonės patys jam aukojo.

Dar nebuvo girdėta, kad kada nors JAV prezidento šeima ar vaikai būtų taip puolami, taip begėdiškai kritikuojami ir išjuokiami, kaip tai daroma su jų jauniausiu sūnumi Beronu. Tai jis ne taip stovi, tai jo batai netinkami, tai gal jis nesveikas. Kai prezidento George'o Busho jaunesniojo dukra kažkur pasilinksmino vakarėlyje, visi amerikiečiai labai pasipiktino, kai žiniasklaida paviešino jos nuotraukas. Prezidento B. Obamos dukros taip pat buvo neliečiamos, apie jas negalima buvo nė pusės žodžio pasakyti. Mat JAV yra tokia nuostata, kad nors tu kritikuoji politiką, palik ramybėje jo šeimą, nes čia yra privatus reikalas ir niekas neturi teisės brautis į jo asmeninį gyvenimą, juo labiau liesti vaikų.

Žiniasklaidos atstovams užkliūva prezidento žmonos Melanijos prabangi rankinė, tačiau jie nerašo, kad ji yra labai išsilavinusi, inteligentiška, moka daug kalbų, kad ji savo sūnų pati vežioja į mokyklą, kad ir dabartinis prezidentas eidavo į tėvų ir mokytojų susirinkimus, įsisprausdavo į mažą sūnaus suoliuką ir klausydavosi mokytojų pastabų. Jie atsivežė Melanijos tėvus iš Slovėnijos, kad sūnus išmoktų kalbėti senelių kalba ir žinotų apie savo mamos kraštą.

Nors D. Trumpas turėjo daug žmonų, bet visi jo vaikai glaudžiasi prie tėvo ir labai gražiai bendrauja, kartu švenčia šventes. Jie pasakoja, kad tėvas buvo gana griežtas, veždavosi juos į statybas, pratino bendrauti su darbininkais, žiūrėti, kaip tie žmonės dirba ir kaip jiems už atliktus darbus atlyginama. Viena iš D. Trumpo darbuotojų (našlė) buvo paėmusi paskolą namui, bet gaisras sunaikino namus. Tai sužinojęs, D. Trumpas pasirūpino, kad būtų išmokėta visa skola, jai pastatytas namas ir apie tai plačiai nebūtų kalbama. D. Trumpas yra paaukojęs šalpai daugiausia pinigų nei bet kuris JAV prezidentas, bet apie tai nutylima.

– Kokia jūsų nuomonė dėl dvigubos pilietybės?

– Mano nuomonė yra labai atsargi. Kai buvo rašoma Lietuvos Konstitucija, šis klausimas buvo labai dėmesingai ir atskirai aptartas, svarstomas ir galutinai surašytas atsižvelgus į Lietuvai gresiančius pavojus dėl buvusios 50 metų sovietų okupacijos. Jos laikotarpiu čia gimė daug okupantų palikuonių ir jeigu jiems būtų suteikta Lietuvos ir Rusijos pilietybė. Bijau, kad neatsitiktų kaip Gruzijoje, Ukrainoje ar kitur, kai įvykus suorganizuotam kokiam nors protestui, eitynėms ar nepasitenkinimui, Vladimiras Putinas galėtų eiti gelbėti savo piliečių. Visiems aišku, kuria kryptimi suka Rusijos prezidentas ir kaip jis pajėgė apraizgyti visą pasaulį, apipinti savo šnipais, savo įtaka ir dezinformacija.

Kalbant apie dvigubą pilietybę, taip pat reikia kalbėti ir apie piliečių atsakomybę ir įsipareigojimus valstybei. Ar jie yra pasiruošę kurti čia savo verslus, mokėti mokesčius ar kitaip padėti Lietuvai?

Suprantu žmonių norą gauti dvigubą pilietybę ir jokiu būdu to nekritikuoju. Bet šis klausimas nebuvo ganėtinai išsamiai diskutuotas, nes Lietuvos Konstitucijos keitimas yra labai rimtas reikalas. Kas myli Lietuvą, jos ilgisi, taip kaip ir mes, kiek tai įmanoma norime būti arčiau jos, kaip Motinos, širdies. Nuo 1990 m., kai pradėjau atvažiuoti į Lietuvą, visas dėmesys buvo, kaip padėti Lietuvai. Tą darėme ir anksčiau. Kraustėme vienas kito kišenes, kurios kartais būdavo gana kiauros, bet vis tiek darėme, ką galėjome, nes tai buvo šventas dalykas padėti Lietuvai. Nesakau, kad niekam negalima turėti dvigubos pilietybės, čia kiekvieno žmogaus apsisprendimas, bet kokios tai gali būti pasekmės? Kalbant apie dvigubą pilietybę, taip pat reikia kalbėti ir apie piliečių atsakomybę ir įsipareigojimus valstybei. Ar jie yra pasiruošę kurti čia savo verslus, mokėti mokesčius ar kitaip padėti Lietuvai? Jeigu jie nieko Lietuvai neduoda nei darbu, nei pinigais, tik atvyksta atostogų, tą jie gali daryti ir neturėdami dvigubos pilietybės.

Daug jaunų vyrų, palikę savo šeimas Lietuvoje, išvyko į užsienius ir metai po metų ten gyvena, tai negali būti teigiamas dalykas tautai. Dėl to tauta, jos kultūra, kalba, moralė yra skurdinama ir naikinama. Lietuvoje labai daug neteisybės savo piliečiams, jų gyvenimas yra apsunkintas. Lietuvos vadovai turi sudaryti tokias sąlygas žmonėms, kad jie nebėgtų į kitus kraštus ieškoti sotesnio kąsnio, bet keltų ekonominį lygį Lietuvoje, čia augintų savo vaikus ir didžiuotųsi savo Tėvyne.